Dėl suaktyvėjusio karo fronto – pavojus visai Rytų Ukrainai: gyvybiškai svarbaus resurso gali netekti bet kurią dieną

Kaimiečių grupė sėdi mažoje palapinėje. Čia vėsu, tad jie čia ne tam, kad galėtų mėgautis oru. Jie čia ir ne tam, kad grožėtųsi vaizdu: iš palapinės matosi tik sunykę buvę sovietiniai kultūros rūmai ir duobėtas kelias.

Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

May 2, 2021, 9:21 PM, atnaujinta May 2, 2021, 9:21 PM

Orlovsko kaime šeštadienis, o tai reiškia, kad kas savaitę atvažiuojantis vandens sunkvežimis pristatys švarų geriamąjį vandenį.

Vietiniai gyventojai nemažai ginčijasi , kai vanduo per žarną teka į plastikinius butelius. Jie žino, kai bakas greitai ištuštės, o jau kitą savaitę nebebus švaraus vandens.

Šis kaimas yra vos septynių kilometrų atstumu nuo fronto Ukrainos rytuose, kur Kijevas ir Rusijos remiami separatistai kariauja nuo 2014 m..

Orlovskas, kaip ir daugelis kitų kaimų, yra izoliuotas. Jis nėra prijungtas prie dujų ar vandens vamzdžių dėl karo nuostolių ir investicijų trūkumo.

Tai reiškia, kad kaimas yra sujungtas tik su artimiausiu dideliu miestu Mariupoliu – vienu pavojingiausiu keliu palei priekinę liniją.

„Kiekvieną dieną galime išgirsti sprogimus, – apie neseniai įvykusį karo paaštrėjimą pasakojo vienas kaimo gyventojų. – Mes galime jausti smūgio bangas savo namuose. Girdime gandus apie antrąją karo bangą. Šiuo metu viskas kelia siaubą.“

Orlovske yra gręžinys, iš kurio kaimo gyventojai gali pumpuoti vandenį, tačiau jis nėra pakankamai švarus gerti. Visgi kaimo gyventojai kartais griebiasi jo, švaraus vandens atsargoms ištuštėjus.

Deja, yra daugybė tokių kaimų kaip Orlovskas. Vis dėlto dar didesni miestai irgi kovoja dėl vandens tiekimo, o tai reiškia, kad tūkstančiai ukrainiečių yra priklausomi nuo įvairių nevyriausybinių organizacijų, tiekiančių vandenį panašiai kaip Orlovske.

Vandens darbuotojai „reguliariai puolami“

Netoli fronto linijos Rytų Ukrainoje yra apie 12 000 kilometrų vamzdžių, tiekiančių vandenį maždaug 3,8 milijonui žmonių nuo Sloviansko šiaurėje iki Mariupolio pietuose, esančiame už 270 kilometrų.

Kai kurie kaimai yra atjungti nuo tos vandens sistemos, tačiau dėl karo vandens tiekimas tampa problemiškas net ir miestuose, esančiuose arčiau fronto linijos.

Vamzdžiai atkeliauja iš šiaurės Ukrainos ir raizgosi pirmyn ir atgal per frontą tarp Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamos teritorijos ir Ukrainos vyriausybės, todėl abi pusės tampa priklausomos viena nuo kitos.

Sugedus reikšmingam vamzdynui ar jį užpuolus, visi į pietus nuo to taško liks be vandens. Tai apimtų didelius miestus, tokius kaip Doneckas (valdomas separatistų), kuriame gyvena apie milijonas žmonių, Horlivka (taip pat valdoma separatistų), kuriame gyvena apie 600 000 žmonių, ir Mariupolis – 430 000 žmonių.

„Padėtis čia yra labai unikali, – „Euronews“ pasakojo UNICEF Ukrainos vandens, sanitarijos ir higienos vadovas Sebastienas Truffautas. – Didieji miestai yra sutelkti aplink vietoves, kuriose yra daug anglies, bet mažai vandens, todėl jie yra priklausomi nuo vandens atkeliaujančio iš toli.“

„Tai yra baisu regione, kuriame vyksta karai“

Vandens sistema dažnai sugenda, nes dauguma vamzdžių ir įrangos yra 1950–1960 m., o kovojant abiejose fronto linijose sunku atlikti bet kokį remontą, aiškino S.Truffautas.

UNICEF skaičiavimais, reikėtų pakeisti 60 proc. visų vamzdžių, tačiau tokia užduotis sunkiai įvykdoma dėl karo zonos, į kurią investuotojai nenori skirti pinigų.

Palyginimui, pro šiuos vamzdžius tekantis vandens kiekis yra maždaug 2,5 karto didesnis už tiekiamą į Paryžių.

„Tai dvi aukštos kvalifikacijos armijos, stovinčios viena priešais kitą. Vandens infrastruktūra ir vandens darbuotojai reguliariai patiria išpuolius, o tai daro įtaką vandens tiekimui regione ir atima gyventojų teisę į vandenį „, – toliau dėstė S.Truffautas ir pabrėžė, kad kare žuvo jau devyni vandens darbuotojai.

„Yra teritorijų, į kurias vargu ar galime patekti, ir tai reiškia, kad nuolat netenkame dalies vandens“, – pasakojo jis, išreikšdamas susirūpinimą dėl pastarųjų įvykių Rytų Ukrainoje.

Įsiviravus paliauboms praėjusių metų liepą susilpnėjo kovos, kas leido pagerinti vandens tiekimą. Tačiau pastaruoju metu susirėmimai vėl sustiprėjo ir vėl kėlė grėsmę regionų vandens tiekimui.

2017 m. UNICEF užregistravo 136 išpuolius prieš vandens objektus ir vandens infrastruktūrą, 2018 m. – 98, 2019 m. – 88 ir 2020 m. – 61 išpuolis.

„Dėl aktyvaus konflikto taip pat sunku patekti į tam tikras teritorijas“, – tikino S.Truffautas, aiškindamas, kad vandens darbuotojams reikia abiejų pusių leidimo, kad jie galėtų saugiai dirbti šalia fronto linijos, tačiau tai nėra garantija, kad į juos nebus šauta. Be to, lieka ir minų pavojus.“

„Mes bijome atlikti taisymus“

Iš viso regione dirba dvi vandens įmonės. Viena, pavadinta „Donbaso vanduo“, turi darbuotojų abiejose priekinės linijos pusėse ir valdo kelias filtrų stotis, užtikrinančias švarų vandenį palei vieną magistralinį vamzdyną nuo Sloviansko iki Mariupolio.

Maksimas dirba šioje įmonėje Časiv Jaro mieste, netoli priekinės linijos, ir vadovauja komandai, atliekančiai taisymus. „Euronews“ jis pasakojo, kad dirbdamas netoli kovos zonos yra patekęs į keletą pavojingų situacijų, susijusių su šaudymais ir net minų sprogimu. Tai situacijos, dėl kurios jis ir jo kolegos nenori dirbti tokio darbo.

„ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija) saugo teritoriją, kai įeina mano komanda, – aiškino Maksimas. – Bet mes vis dar nesijaučiame saugūs. Įėję niekada negalime būti saugūs. Iki 2018 m. jautėmės saugūs, tačiau dabar mums padėtis yra nestabili.“

Maksimas pasakojo, kad ideali įranga sutrūkusiems vamzdžiams sutvarkyti yra kranai, tačiau jo komanda negali naudoti tokių sunkvežimių su kranais šalia priekinės linijos, nes jie gali būti sumaišyti su kariniu sunkvežimiu. Todėl jie priversti naudoti mažesnę, ne tokią galingą įrangą.

„Daug ką reikia pakeisti“

UNICEF dar 2019 m. apskaičiavo, kad skubiausiems remonto darbams atlikti iš viso reikia 170 mln. dolerių (daugiau nei 140 mln.eurų).

Įprastai skyrius remontams atlikti per metus turi apie 1,2 milijono grivinų – apie 36 000 eurų – ir kad jei ne tarptautinės organizacijos, tokios kaip UNICEF, „žmonėms būtų labai sunku iš viso gauti vandens.“

Remiantis 2019 m. UNICEF ataskaita, pagrindinės vandens tiekimo problemos yra susijusios su karu ir įrangos amžiumi bei finansų ir noro remti vandens sektorių trūkumu. Daugybė pramonės šakų Donbaso regione kelia nuolatinę upių taršos ir kartu vandens tiekimo riziką.

„Dėl karo labai sunku rasti ilgalaikius sprendimus, – tvirtino S.Truffautas. Vandens tiekimo įmonės yra prasiskolinusios elektros paslaugų tiekėjams. Taip pat yra problemų dėl abiejų pusių biurokratijos, pavyzdžiui, separatistai yra labai įtarūs ir pateikia mums tik minimalią operacijai reikalingą informaciją. Kol tai vyksta, kyla pavojus vandens tiekimui ir žmonių galimybėms naudotis švariu vandeniu.“

„Reikia konflikto išsprendimo, centrinės administracijos įsipareigojimų ir finansinių investicijų, kad padėtis pagerėtų“, – pridūrė jis.

Parengta pagal „Euronews“ inf. 

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.