Dabar 44-erių R.Kurniawanas šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje pagarsėjo kaip reto vyno žinovas, sukaupęs vieną didžiausių šių gėrimų kolekcijų pasaulyje.
Į JAV iš Indonezijos jis atvyko 1998 metais: šalis vaikiną įsileido kaip atvykusį mokytis finansų apskaitos. Niekam nežinomas jaunuolis studijavo Kalifornijos valstybiniame universitete ir uždarbiavo Nortridžo miesto parduotuvėse.
Bet vieną dieną R.Kurniawanas suprato turįs dovaną – pasirodo, jis gebėjo atskirti net menkiausius skonio atspalvius ir įsiminti bet kurio vyno skonį, nors būdavo jo paragavęs vos sykį.
Iš kur pinigai – mįslė
Viename interviu R.Kurniawanas tvirtino, kad jo gero vyno pomėgis prasidėjo nuo butelio raudonojo sauso „Opus One“: esą 1999 m. jis prie pietų užsisakė 300 dolerių kainavusį butelį.
Nuo to momento jaunuolis ėmė pirkti visokį į akiratį pakliuvusį kalifornietišką „Opus One“ vintažinį vyną.
Vėliau R.Kurniawanas perėjo prie elitinio europietiško vyno. Iš kur jis turėjo pinigų tokiems pirkiniams, taip ir liko neaišku. Kadaise R.Kurniawanas tikino, neva šeima jam išlaikyti kas mėnesį perveda 1 mln. dolerių.
Tuomet kyla klausimas – kodėl jis, būdamas studentas, uždarbiavo parduotuvėse?
Paaiškėjo, kad R.Kurniawano šeima nebuvo turtinga, tačiau motinos broliai teisti už milžiniško masto sukčiavimą. Šie nusikalstamu būdu įgyti pinigai taip ir nebuvo atrasti.
Vyno žinovo ir kolekcininko karjeros vos nesužlugdė tai, kad 2001 metais baigėsi jo studentiška viza. Kreipusis politinio prieglobsčio R.Kurniawanui buvo atsakyta ir 2003 m. nurodyta nedelsiant išvykti iš JAV.
Tačiau ką su įgytais talentais veikti Indonezijoje? Tad imigrantas ryžosi likti JAV nelegaliai.
Padirbinius gamino namie
2004–2011 metais R.Kurniawanas pirko europietišką ir amerikietišką vintažinį vyną – dalyvavo dideliuose aukcionuose įsigydamas ir parduodamas gėrimų už dešimtis milijonų dolerių.
Iš pradžių buteliuose buvo tai, ką į juos supylė tikrieji gamintojai, po to čia atsirasdavo R.Kurniawano sugalvotas mišinys.
Padirbinius – kokybišką prancūzišką vyną su jaunu amerikietišku – jis maišė namų sąlygomis. Ir darė taip tiksliai, kad suklaidindavo net garsiausius žinovus.
Apgavikas išragautų su bičiuliais butelių neišmesdavo, o etiketes atsispausdindavo paprasčiausiu spausdintuvu namuose.
Su R.Kurniawanu mezgė pažintis kolekcininkai, kvietė į vyno mėgėjų klubus. Vienam tokių jis pats kurį laiką vadovavo.
Už gebėjimą nusakyti vyną vien pauosčius žinovai R.Kurniawaną praminė Nosimi.
2006 m. aukcione iš R.Kurniawano kolekcijos vyno parduota už 24,7 mln. dolerių (21 mln. eurų). Tai rekordinė suma vienam pardavėjui. Niekas netgi neįtarė, kad dalis šios kolekcijos – padirbiniai.
Stambaus pardavėjo reputacija R.Kurniawanui leido gauti didelę paskolą.
Pinigus vyras leido brangiems automobiliams, meno kūriniams, laikrodžiams, garsių mados namų drabužiams.
Ėmė aiškėti melagystės
2007 m. balandį R.Kurniawanas „Christie’s“ aukcione Los Andžele norėjo parduoti kelis butelius „Chateau Le Pin“ – jų atvaizdas netgi papuošė aukciono katalogo viršelį.
Tačiau iki prekybos neprieita: gamintojo atstovai įspėjo „Christie’s“, kad siūlomos prekės yra padirbiniai. Patikrinus paaiškėjo, kad tai tiesa, tačiau sukčiaus atžvilgiu jokių veiksmų nebuvo imtasi.
Po metų, 2008-ųjų balandžio mėnesį, R.Kurniawanas aukcione „Acker Merrall & Condit“ pardavinėjo „Domaine Ponsot“ vyną, tarp kurio būta 1945–1971 m. derliaus „Clos St-Denis“. Už vyno dėžę prašyta 70 tūkst. dolerių (59 tūkst. eurų).
Bet ir tąkart vynas nebuvo parduotas. Mat vyndarys Laurent’as Ponsot, pats atvykęs į Niujorką, įspėjo aukciono atstovus, kad jų „Clos St-Denis“ pradėtas gaminti tik nuo 1982-ųjų.
To R.Kurniawanui pakako susivokti, kad reikia lėtinti apsukas. Tačiau juo jau spėjo susidomėti klientai.
Pirmiausia milijardierius Billas Kochas, kuris iš R.Kurniawano ne kartą pirko gėrimus. Pavyzdžiui, už 219 butelių burgundiško vyno jis indoneziečiui sykį sumokėjo daugiau nei 2 mln. dolerių (1,7 mln. eurų).
Kaip ir kiti vyno žinovai, R.Kochas buvo įsitikinęs, kad jo negalima apgauti.
Supratęs, kad iš tiesų įvyko kitaip, milijardierius pasamdė privačius detektyvus. Jiems pavyko atkasti įrodymų, kad R.Kurniawanas iš tiesų padirbinėjo vyną. Po šių naujienų darbo ėmėsi Federalinis tyrimų biuras.
2012 metų kovą indoneziečio namuose prestižiniame Los Andželo Arkadijos rajone buvo atliktos kratos. Per jas aptikta gerai vyno „gamybai“ įrengta virtuvė. Visur kūpsojo kalnai kamščių, panaudotų butelių, naujų išspausdintų etikečių.
Įrodymų pakako, kad R.Kurniawaną būtų galima areštuoti.
Pasiuntė į kalėjimą
Teisme sukčius be emocijų pripažino kaltę ir dukart ištarė, kad „jam labai labai gaila“.
Kaltintojai teigė, kad R.Kurniawanas padirbo apie 12 tūkst. butelių vyno. Apgaviko aukos už gėrimus jam sumokėjo kone 30 mln. dolerių (25,3 mln. eurų).
Tačiau tuo istorija nesibaigė – į paviršių išplaukė daug kitų dalykų, kuriuos indoneziečiui ilgus metus sekėsi nuslėpti: paskolos, paimtos suklastojus dokumentus, nelegalus gyvenimas JAV.
2014 m. jam buvo skirta 10 metų nelaisvės.
R.Kurniawanas tapo pirmuoju žmogumi, JAV nuteistu už reto vyno padirbinėjimą. Apgavikui teko sumokėti nukentėjusiesiems 28 mln. dolerių (23,6 mln. eurų) ir dar 20 mln. dolerių (16,9 mln. eurų) – į valstybės iždą.
Konfiskuota visa jo nuosavybė, nekilnojamasis turtas, dalis tikrų gėrimų kolekcijos.
Pernai lapkritį R.Kurniawanas pirma laiko buvo paleistas iš kalėjimo ir perduotas JAV migracijos pareigūnams. Galiausiai šiemet pavasarį vyras išsiųstas atgal į Indoneziją.
