Daug dėmesio sulaukusiame procese žmogaus teises apgynė lietuvė advokatė Gintarė Grigaitė.
Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos iniciatyva prieš kelerius buvo pradėta operacija „Janus“, kurios esmė – rasti apgaule JAV pilietybę įgijusius asmenis, juos denatūralizuoti – kitaip tariant, atimti pilietybę – ir deportuoti iš šalies.
46-erių Baljinderis Singhas 2018 m. tapo pirmas, iš kurio taip atimta pilietybė ir pradėta išsiuntimo iš JAV procedūra.
Siekdamas B.Singhą išsiųsti iš šalies Jungtinių Valstijų teisingumo departamento Imigracijos ginčų biuras motyvavo, kad dar būdamas JAV pilietis B.Singhas padarė sunkų nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas, ir tai yra priežastis jį deportuoti.
Teisės studijas Šv.Jono universitete Niujorke baigusi 39 metų G.Grigaitė specializuojasi imigracijos teisėje, tad nuo pat pradžių ėmėsi šios bylos.
Nors pralaimėjo ginčą žemesnės instancijos teismuose, JAV trečiosios apygardos apeliacinis teismas galiausiai nusprendė, kad Imigracijos ginčų biuro reikalavimai buvo neteisėti, mat negalima taikyti Imigracijos ir pilietybės įstatymo reikalavimų asmeniui, kuris buvo nuteistas dar būdamas JAV pilietis.
„Tai reikšmingiausia mano karjeros pergalė“, – teigė Bejono mieste Naujojo Džersio valstijoje dirbanti G.Grigaitė. Ten lietuvė su vyru Shokry G.Abdelsayedu įkūrė advokatų kontorą „Grigaite & Abdelsayed“.
Pilietybė – po vedybų
B.Singho istorija prasidėjo, kai 1991 m. vyras atvyko į San Fransiską neturėdamas jokių tapatybę patvirtinančių dokumentų ir prisistatė Davinderiu Singhu. Į paskirtą teismo posėdį dėl išsiuntimo jis neatvyko, tad 1992 m. sausį nuspręsta jį deportuoti už akių.
Tais pačiais metais B.Singhas pateikė prieglobsčio prašymą savo tikruoju vardu. Kol šis prašymas dar buvo nagrinėjamas, vyras vedė JAV pilietę, gavo teisėto nuolatinio gyventojo statusą, o galiausiai 2006 m. buvo natūralizuotas.
2011 m., jau būdamas JAV pilietis, B.Singhas buvo pripažintas kaltu dėl narkotikų platinimo.
Kai D.Trumpo administracijos iniciatyva buvo pradėta operacija „Janus“, B.Singhas tapo pirmas, kuris buvo denatūralizuotas, mat pilietybę nuo pat pradžių siekė gauti apgaule, prisistatydamas netikru vardu. Tada prasidėjo jo deportacijos procedūra.
„Kai ėmėmės šios bylos, nieko nežinojome apie operaciją „Janus“. Iš B.Singho buvo atimta pilietybė, tad jau nieko negalėjome padaryti, tačiau siekėme įrodyti, jog reikalavimas išsiųsti už nusikaltimą, kurį vyras padarė būdamas pilietis, yra neteisėtas ir valstybė negali būti aukščiau įstatymų. O jie – labai aiškūs“, – pasakojo G.Grigaitė.
Negali būti bausmė
1964 m. JAV Aukščiausiajame teisme bylą laimėjo Frankas Costello – italų ir amerikiečių mafijos bosas. Jis taip pat apgaule įgijo JAV pilietybę, tad buvo denatūralizuotas.
Po to prasidėjo teismas dėl deportacijos. Šios procedūros priežastimi tapo F.Costello įvykdyti nusikaltimai ir teistumas tada, kai vyras dar turėjo amerikietišką pasą.
„F.Costello buvo susidūręs su tuo pačiu klausimu: ar gali denatūralizuotas asmuo būti deportuotas pagal Imigracijos ir pilietybės įstatymą už savo nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilietis?
Bet čia ir esmė, kad jei būdamas pilietis padarai nusikaltimą, tavęs už tai neišsiųs. Bus teismas, pakliūsi į kalėjimą ar gausi kitokią bausmę, bet tikrai nebūsi deportuotas. O jei nesi pilietis, teismas tave privalo įspėti, kad pripažindamas kaltę už tai gali būti deportuotas. Teismo nuomone, deportacija prilygsta tremčiai, tad asmuo turi žinoti apie tokią galimybę.
F.Costello byloje Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad pilietis nėra užsienietis, tad jam negalioja įstatymas, pagal kurį galima deportuoti nusikaltimą padariusius užsieniečius“, – sakė G.Grigaitė.
Lietuvės ir jos kolegų ginamo B.Singho byloje teismas dar sykį tai patvirtino. Teisėjas Kentas Jordanas pabrėžė, kad imigracijos įstatymuose nėra dviprasmybių, kuriomis valstybė galėtų manipuliuoti, tad jie nėra taikomi žmonėms, turintiems pilietybę. Nesvarbu, kad vėliau tos pilietybės jie netenka.
Tikėjo galutine pergale
„Šis federalinio teismo sprendimas yra reikšmingesnis už patį poną B.Singhą, nes tai, dėl ko jis kovojo, yra žmogaus teisių pagrindas“, – teigė G.Grigaitė.
Anot JAV dirbančios lietuvės, imigracijos įstatymai šioje šalyje – vieni sudėtingiausių. Yra aibė priežasčių, dėl kurių žmogus gali būti išsiųstas iš šalies. Tačiau B.Singho atveju Imigracijos ginčų biuro motyvas buvo neteisėtas: vyro deportacijos klausimas dėl kitos priežasties jau negali būti keliamas.
„Šis teismo procesas nuo pat pradžių buvo stebimas teisės profesorių, sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio. Mano ir kolegos Johno P.Leschako pergalė teisme pakeitė su deportacija susijusio Imigracijos ir pilietybės įstatymo vertinimą“, – teigė G.Grigaitė.
Studijas baigė Amerikoje
G.Grigaitė – buvusio Vilniaus „Žalgirio“ stadiono legendinio vadovo Jono Grigo duktė. Jos tėvas mirė prieš 10 metų.
Tėvo J.Grigo ir dar anksčiau į JAV išvykusios motinos gydytojos Ritos sprendimu 16-metė Gintarė irgi patraukė į JAV. Bruklino rajone Niujorke mergina baigė Edwardo R.Murrow mokyklą, o Šv.Jono universitete – teisės studijas ir karjerą paskyrė imigracijos problemoms spręsti.
„Iš pradžių universitete studijavau finansus, bet praktika nuvedė į imigracijos sritį. Nors fiziškai esame Naujajame Džersyje, dirbame visose JAV, nes tai – federaliniai įstatymai. Padedu gaunant žaliąją kortelę, prieglobstį, stabdant deportacijas. Bylų – šimtai.
Tokios bylos trunka metų metus, tad nori nenori susipažįsti su klientų vaikais ar tėvais, o kai po daugelio metų pavyksta išspręsti problemas ir žmonės gali išvysti seniai matytus artimuosius, mane taip pat apima neapsakomas džiaugsmas. Jaučiuosi laiminga, kad galiu į gera keisti žmonių gyvenimą.
Tėtis mokė padėti žmonėms ir mylėti tėvynę. Turiu klientų iš viso pasaulio, taip pat ir iš Lietuvos“, – teigė G.Grigaitė.
Ieško nelegalų
Operacija „Janus“ pavadinta romėnų pradžios ir pabaigos dievo Jano, kuris dažniausiai vaizduojamas kaip dviveidis, vardu. Tai yra iniciatyva, skirta kovoti su imigrantais, kurie į JAV pateko su suklastotais dokumentais arba turi kriminalinę praeitį.
JAV valstybės departamentas aptiko, kad centralizuotoje skaitmeninėje pirštų atspaudų saugykloje trūko 315 tūkst. pirštų atspaudų duomenų. Tiriant paaiškėjo, kad apie 148 tūkst. atvejų asmenys, kurių pirštų atspaudų nebuvo, turėjo kriminalinę praeitį.
Operacijos „Janus“ tikslas – ne siekis išvalyti Ameriką ir atsikratyti imigrantų, o nustatyti asmenis, kurie į šalį atvyko neteisėtai.
