Tyrime, kurį rengė Visos Rusijos viešosios nuomonės tyrimo centras (VCIOM), 83 proc. respondentų mano, kad branduolinis ginklas valstybei būtinas. Taip mano 88 proc. vyresnių gyventojų ir 71 proc. jaunimo.
Skelbdamas išvadas VCIOM pateikė panašios apklausos, vykusios šįmet vasarį Didžiojoje Britanijoje, rezultatus. Ten sociologinė kompanija „Survation“ teiravosi, ką britai mano apie Branduolinio ginklo uždraudimo sutartį, įsigaliojusią 2021-ųjų pradžioje.
Bet jos kol kas nepasirašė sunkiasvorės valstybės: JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Rusija.
59 proc. žmonių pritarė, kad Didžioji Britanija turėtų prisijungti prie šios sutarties, o 77 proc. teigė sutinkantys, kad branduolinės ginkluotės neliktų visame pasaulyje.
Jungtinėse Valstijose 2019 m. „Yogov“ organizuotoje apklausoje 49 proc. dalyvių atsakė, kad šalies vyriausybė turėtų siekti, jog Branduolinio ginklo uždraudimo sutartį pasirašytų visos pasaulio valstybės, o 32 proc. manė, kad ją reikia ignoruoti.
Rusijos tarptautinių reikalų tarybos direktorius Andrejus Kortunovas VCIOM apklausos rezultatus įvertino kaip logiškus ir natūralius. Pasak jo, Rusijoje jau daug metų „vyksta branduolinio ginklo, kaip universalaus atgrasymo būdo ir veiksnio, neleidžiančio kilti didelio masto kariniam konfliktui, reabilitacija“.
A.Kortunovo teigimu, šalies visuomenė branduolinį ginklą suvokia kaip priemonę, kuri suteikia galimybę Rusijai išlyginti kitų rūšių ginkluotės skirtumą su Vakarais.
Vis dėlto akivaizdu, kad požiūris į branduolinį ginklą tarp vyresnių ir jaunesnių Rusijos gyventojų skiriasi. Daliai jaunimo, anot A.Kortunovo, atominės bombos, kaip ir apskritai valstybių karinė priešprieša, – praėjusio amžiaus atgyvena.
Galimas branduolinių ginklų populiarumo visuomenėje veiksnys gali būti susidomėjimas, kurį rusai reiškia valdžios institucijų pareiškimams užsienio politikos srityje.
„Bet galima ginčytis, kiek Rusijos gyventojai iš tikrųjų informuoti apie šalies užsienio politiką ir karinės doktrinos plėtrą“, – pridūrė A.Kortunovas.
