Iš pareigų netrukus pasitrauksiančios Vokietijos kanclerės du telefoniniai skambučiai Baltarusijos autoritarui iššaukė dideles politines spekuliacijas ES sostinėse. Labiausiai dėl skambučių piktinosi Lenkijos vadovai, kuriems antrino ir Vilniaus, Rygos bei Talino politikai.
Lenkijos Seimo vicepirmininkas, valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) valdybos narys Ryszardas Terleckis pareiškė: „Tai, ką padarė ponia Merkel yra labai blogai“.
Kitas TTP valdybos narys, buvęs užsienio reikalų ministras, europarlamentaras Vitoldas Vaszczykovskis priminė, jog po pernai Baltarusijoje sufalsifikuotų rinkimų ES nusprendė su A.Lukašenka nesiderėti.
A.Vaszczykovskio teigimu, A.Merkel vadovaujasi vien „egoistiškais Vokietijos interesais“, nes esą A.Lukašenkai ji nutarė skambinti tada, kai Varšuva paviešino ketinimą sustabdyti visą tranzitą į Baltarusiją.
Tokiu būdu esą būtų nukentėjęs ir tranzitas į Rusiją, o tai būtų pakenkę ir Vokietijos bei Rusijos interesams, kam Berlynas visomis išgalėmis priešinasi.
Dar atviriau A.Merkel užsipuolė TTP palaikanti žiniasklaida. Tinklapio „wPolityce“ redaktorius Jacekas Karnovskis parašė: „Angela Merkel antrą kartą per savo valdymą padarė didžiulę žalą ES“. Pirmą kartą, anot jo, tai padarė 2015 m. atverdama sienas migrantams, o dabar – legitimizuodama A.Lukašenką bei jo šantažo metodą.
J.Karnovskio teigimu, tai yra dirbtinė kapituliacija prieš A.Lukašenką, kuria norima užgožti Lenkijos pergalę ginant savo sienas. Sėkmingai neįsileisdama migrantų iš Baltarusijos Lenkija esą išryškino A.Merkel klaidą juos įsileidžiant 2015-aisiais.
Be to, bijoma, jog Lenkijos pavyzdys, kaip reikia ginti savo sienas išplis po visą ES. J.Karnovskis Vokietijos kanclerės pokalbius su A.Lukašenka nederinant to su Varšuva ir Baltijos šalimis prilygino „peilio dūriui į nugarą“.
Neutralios politinės pozicijos besilaikančio radijo „RMF FM“ korespondentė Briuselyje Katarzyna Szymanska-Borginion paviešino, ką apie A.Merkel skambučius mano ES diplomatai.
Vienas diplomatas norėjęs išsaugoti anonimiškumą pareiškė, jog užsispyrusiai prieštaraudamos bet kokioms deryboms su Maskva ir Minsku, Lenkija bei Baltijos valstybės neretai tampa „problemos dalimi“. Diplomato teigimu, „izoliacija bei ignoravimas nėra problemos sprendimas“.
Kitas diplomatas priminė, jog Lenkija iki šiol neįsileido į pasienį Europos Komisijos ekspertų, Europos pasienio ir kranto apsaugos tarnybos „Frontex“ bei nevyriausybinių organizacijų. Diplomatas retoriškai klausė – „Negi galima išspręsti humanitarinę problemą, iškeldinti migrantus iš Baltarusijos nekalbant su Minsku“.
Vokietijos dienraštis „Welt“, priešingai nei Lenkijos „wPolityce“, giria A.Merkel. Dienraštis teigia, jog „be jos paskutinių pokalbių su diktatoriumi A.Lukašenka situacija ES Rytų pasienyje nebūtų sušvelnėjusi, panašiai kaip be Lenkijos valdžios tvirtumo, Minsko valdžia nebūtų sutikusi nusileisti“.
A.Merkel esą paprasčiausiai laikosi senųjų Rytų politikos principų, kuriuos šeštajame praeito amžiaus dešimtmetyje įdiegė Vokietijos socialdemokratų lyderis Willy Brandtas.
Šis Rytų politikoje ėmė vadovautis trimis principais. Pirma – sprendimų raktas yra Maskvoje. Antra – esamą situaciją galima pakeisti tik po to, kai ji bus pripažinta. Trečia – pritariame nepritarti.
Tokiu būdu Berlynas galėjo kalbėtis net su totalitarinių rėžimų, su kuriais nebuvo palaikomi oficialūs diplomatiniai santykiai, atstovais.
Panašiu principu pokalbiuose su Šiaurės Vietnamo atstovais per Vietnamo karą esą vadovavosi JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris, o dabar tokios pozicijos laikosi ir A.Merkel.
Dabartiniai Baltarusijos opozicijos, Lenkijos politikų bei Vokietijos Žaliųjų priekaištai A.Merkel iš pirmo žvilgsnio atrodo teisingi, tačiau principinga tokių moralizuotojų užsienio politika esą visada gresia tuščiu gerų norų triumfu.
Anot „Welt“, kiekvienas, kuris nebando visokiomis priemonėmis, net kompromiso būdu, išspręsti tokio masto krizės, elgiasi didžiai neatsakingai, nors ir išlieka ištikimas savo principams. Užsienio politikoje užsispyrimas besąlygiškam moralumui gali tapti pačiu nemoraliausiu sprendimu iš visų galimų, ypač jei tolimesnėje perspektyvoje gresia karinis konfliktas.
