Dveji Jungtinės Karalystės metai be ES: sušlubavusi ekonomika, darbuotojų trūkumas ir tuščios parduotuvių lentynos

Prieš dvejus metus skambiai išstojusi iš Europos Sąjungos Jungtinė Karalystė (JK) pradėjo savarankišką gyvenimą. „Brexit“ ideologai žadėjo tautai laisvę ir klestėjimą, o oponentai gąsdino didžiule ekonomine krize ir autoriteto pasaulyje kritimu. Kas buvo teisus?

Produktų trūkumas Jungtinės Karalystės parduotuvėse.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Produktų trūkumas Jungtinės Karalystės parduotuvėse.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Jungtinės Karalystės degalų krizė.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Jungtinės Karalystės degalų krizė.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Vilkikų vairuotojų trūkumas Jungtinėje Karalystėje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Vilkikų vairuotojų trūkumas Jungtinėje Karalystėje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
B. Johnsonas.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
B. Johnsonas.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Po „Brexit“ JK ėmė stigti netikėčiausių dalykų: iš prekybos centrų dingsta tai mineralinis vanduo, tai salotos, tai sūris.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Po „Brexit“ JK ėmė stigti netikėčiausių dalykų: iš prekybos centrų dingsta tai mineralinis vanduo, tai salotos, tai sūris.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Neseniai atlikta apklausa parodė, kad pirmą kartą po laimėjimo „Brexit“ referendume dauguma euroskeptikų yra nepatenkinti B.Johnsonu.<br>„ZUMA Press“/„Scanpix“ nuotr.
Neseniai atlikta apklausa parodė, kad pirmą kartą po laimėjimo „Brexit“ referendume dauguma euroskeptikų yra nepatenkinti B.Johnsonu.<br>„ZUMA Press“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jan 29, 2022, 10:00 PM, atnaujinta Jan 31, 2022, 12:01 AM

2016 m. birželį už „Brexit“ balsavo 52 proc. britų, prieš – 48 proc., bet po to jie ilgai ginčijosi, koks gi turėtų būti išstojimas: minkštas, kietas, pusiau minkštas? JK du kartus keitė ministrus pirmininkus, du kartus perrinko Parlamentą.

Galiausiai 2020-ųjų sausį po 45 metų santuokos su ES premjeras Borisas Johnsonas pasirašė skyrybų sutartį.

Po to dar beveik metus viskas liko kaip buvę, o pereinamasis laikotarpis baigėsi tik 2021-ųjų išvakarėse. Ir tai ne galutinai – daugelis rimtų prekybos apribojimų įsigalios tik šiais metais.

Tačiau pirmosios išvados, kaip „Brexit“ paveikė britų gyvenimą ir pajamas, jau padarytos.

Susiduria su deficitu

Po „Brexit“ JK ėmė stigti netikėčiausių dalykų: iš prekybos centrų periodiškai dingsta tai mineralinis vanduo, tai salotos, tai sūris, trūksta statybinių medžiagų ir atsarginių dalių, o darbo rinkoje nerasi nei virėjų, nei padavėjų, nei sezoninių darbininkų žemės ūkyje.

Nieko nuostabaus – JK iš bendrosios Europos rinkos pasitraukė 2021 m. sausio 1 d., o prekėms, paslaugoms ir darbo jėgai iškilo kliūtys, kurių iki tol nebuvo. Tai pakenkė prekybai ir ekonomikai, nes prieš „Brexit“ JK visa tai importavo be jokių apribojimų.

Pavyzdžiui, JK įsiveža pusę suvartojamo maisto, o iki „Brexit“ net 60 proc. viso JK importo atkeliaudavo iš Europos.

Apskritai skyrybų metu ES buvo pagrindinė JK prekybos partnerė, sudariusi 53 proc. importo ir 44 proc. eksporto.

Degalų krizė – tiktai vienas pavyzdžių. Praėjusį rudenį JK degalinėse nusidriekė eilės, o benzinas ir dyzelinas visai išnyko: neužteko vairuotojų degalams atvežti, nes europiečiai, po „Brexit“ netekę teisės dirbti, išvyko iš šalies. Kitoje Lamanšo pusėje, žemyninėje Europoje, tuo metu jokio deficito nebuvo.

Neseniai atliktos „YouGov“ apklausos duomenimis, pastarosiomis savaitėmis 6–8 proc. italų, ispanų ir danų prekybos centruose pastebėjo maisto stygių. Tarp britų tokių buvo net 56 proc.

Iškilo daug problemų

„Brexit“ nokautavo JK ekonomiką. Su tuo sutinka net ir oficialūs analitikai.

Pasak vyriausybės ekspertų iš „Office for Budget Responsibility“, vidutiniu laikotarpiu JK praras apie 4 proc. ekonomikos augimo. Nevyriausybininkų prognozės dar niūresnės – minus 6–7 proc.

Britai turtėja, bet ne taip greitai, kaip galėtų. Tam yra dvi pagrindinės priežastys.

Pirmoji – jau minėta: prekių, kapitalo ir darbo jėgos importo sumažėjimas pasitraukus iš bendrosios Europos rinkos. Pigios ispaniškos salotos arba lenkiškos vinys, nebrangi rumunė slaugytoja, italas kepėjas arba graikė kirpėja – jau praeitis.

Antroji priežastis – sumažėjęs eksportas. Bendroji ES rinka britams buvo suteikusi prieigą prie pusės milijardo potencialių klientų nuo Bulgarijos ir Vokietijos iki Kipro ir Portugalijos. Tarsi jie gyventų gretimoje gatvėje.

Dabar tarp jų – muitų, mokesčių ir formalumų siena.

CER tyrimų institutas apskaičiavo, kad „Brexit“ prekybos kliūtys JK kainavo kone 13 mlrd. svarų sterlingų (15,5 mlrd. eurų), arba apie 16 proc. ankstesnės prekybos apyvartos.

Slėgs didesni mokesčiai

Ekonominė žala akivaizdi, tačiau tai toli nuo apokalipsės, kuria gąsdino „Brexit“ priešininkai.

Dabar jie – ir visai ne be reikalo – kalba apie tai, kad dar nutraukti ne visi ryšiai su ES, o daugelis prekybos barjerų iškils tik šiemet, 2022-aisiais.

Tačiau ekonomika niekada nebuvo pagrindinis argumentas pasitraukti iš ES – B.Johnsono uoliai skatinama „Brexit“ kampanija vyko po politinio ir finansinio suvereniteto vėliavomis, o vienas pagrindinių jos argumentų buvo atsisakymas mokėti ES narės mokestį.

Dabartinis premjeras pažadėjo sutaupytus pinigus panaudoti nacionalinei sveikatos apsaugos sistemai finansuoti. Tačiau galiausiai finansų ministras paskelbė, kad šiam tikslui turėtų susimesti piliečiai ir verslas, – nuo balandžio jiems bus keliami mokesčiai. Iki 2025 m. vyriausybė tikisi papildomai surinkti 30 mlrd. svarų sterlingų (36 mlrd. eurų). Šis įvertinimas beveik identiškas bendrai prognozei dėl nuostolių, kuriuos JK dėl „Brexit“ patirs per šį laikotarpį.

Pergalė prieš imigraciją

Sritis, kur „Brexit“ davė lauktų rezultatų, – pažabota imigracija. Bendras atvykstančiųjų skaičius smarkiai sumažėjo, nes europiečiai iš žemyno nebegali tiesiog persikelti gyventi į Jungtinę Karalystę – dabar jie per tris mėnesius privalo susirasti darbą, ir ne bet kokį, o gerai mokamą.

Ir nors dėl „Brexit“ padaugėjo nelegalių migrantų, per Lamanšą plaukiančių guminėmis valtimis, laukuose pūva javai, o sunkvežimių nėra kam vairuoti, vienas pagrindinių laisvo judėjimo stabdymo šalininkų reikalavimų įvykdytas – siena užrakinta.

Tiesa, iškilo dvi problemos.

Pirmoji – tenka daryti išimtis. Pavyzdžiui, išduoti laikinąsias vizas vairuotojams ir mėsininkams, nes apsižiūrėta, kad nėra kam skersti kiaulių, mėsinėti paukštienos ir sunkvežimiais išvežioti prekių į parduotuves.

Tačiau paaiškėjo, kad priversti JK palikti europiečiai neskubėjo grįžti: darbų jiems užtenka žemyne, atlyginimai padorūs, o popierizmo mažiau. Dėl to iš 5 tūkst. paukštynams išduotų laikinųjų vizų prireikė perpus mažiau.

Nors vairuotojams taip pat skirta 5 tūkst. vizų, besikreipiančiųjų sulaukta tik 200, o vietoj trūkstamų 800 mėsininkų privilioti pavyko vos porą dešimčių.

Pirmą kartą per kelis dešimtmečius dėl darbo rankų trūkumo JK pati neišgalėjo užauginti ir Kalėdoms papjauti kalakutų – juos teko importuoti iš Lenkijos ir Prancūzijos.

Antra problema – ES atsakas. Britai ne tik apsaugojo savo rinką nuo imigrantų – iš jų pačių buvo atimta judėjimo laisvė ir teisė dirbti kur užsigeisi.

Dėl to britas architektas nebegali kurti Vokietijoje, o modelis porai dienų nulėkti iki Italijos nusifilmuoti.

Jiems reikia gauti darbo leidimą, o tai brangu ir ilgai trunka.

JAV neskuba atsiverti

Prekybos srityje JK nepavyko sudaryti nė vieno pelningo sandorio su kitomis šalimis, kad būtų bent minimaliai kompensuotas ES – artimiausios ir turtingiausios rinkos – praradimas.

Anksčiau JK sudarydavo prekybines sąjungas kaip antroji pasaulio ekonomika, turinti pusę milijardo gerai uždirbančių gyventojų, o dabar jos emisarai keliauja aplink pasaulį atstovaudami tik 66 mln. žmonių, įsikūrusių Europos pakraščiuose.

Dėl to nauji prekybos sandoriai kupini nuolaidų, kurių JK niekada anksčiau nebūtų suteikusi. O apie pagrindinį „Brexit“ užsienio prekybos prizą – laisvą prekybą su JAV – net nekalbama.

Vašingtonas šiltai žiūri į sąjungininką Londoną, tačiau kol nebus išspręstas sienos su ES nare Airija klausimas, jokia prekybos sutartis su JAV neįmanoma.

Galiausiai nežinia, ar net ir pasiekus susitarimą jis bus naudingas JK.

JAV ekonomika daugiau nei 7 kartus didesnė už JK, o dydis derybose dėl prekybos svarbus.

Ateitis skendi nežinioje

Atsiskyrimas nuo ES pakeitė ir JK vaidmenį pasaulio politikoje. Ji vis dar branduolinė valstybė ir viena iš penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių.

Tačiau dabar JK – kalbančių angliškai, bet tolimų šalių JAV ir Australijos sąjungininkė, o šių pagrindinės grėsmės – Azijoje.

Europos fronte JK balsas tylesnis. Geras pavyzdys – pastaruoju metu paaštrėję ES ir Rusijos santykiai.

Prieš kelerius metus, kaip kad buvo po Krymo aneksijos, JK būtų buvusi pirmose Vladimiro Putino ir jo bandymų padalinti Rytų Europą į įtakos sferas kritikų gretose.

Dabar balsai iš Londono skamba dusliai, o JAV pritariančiųjų Europos lyderių chore B.Johnsonas nepastebimas, nepaisant jo branduolinio lagaminėlio.

Ar bent vidaus politikoje „Brexit“ davė dividendų? Iš pradžių – be jokios abejonės. Tai padarė žurnalistą ir merą B.Johnsoną ministru pirmininku su didžiule dauguma Parlamente.

Bet rinkėjai pamažu praranda susidomėjimą pranešimais apie tariamas pergales Europos fronte ir vis daugiau dėmesio skiria vidaus reikalams.

O čia B.Johnsonas turi rimtų problemų: COVID-19, mokesčių didinimas, infliacija, pralaimėti rinkimai.

Net ir tie, kurie balsavo už pasitraukimą iš ES, praranda tikėjimą. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad pirmą kartą po laimėjimo referendume dauguma euroskeptikų yra nepatenkinti B.Johnsonu. 2019 m. vasarą jį rėmė 74 proc., atėjus pandemijai – 86 proc., dabar tik 38 proc. apklaustųjų.

Palankiai nusiteikusių premjero atžvilgiu tarp balsavusiųjų prieš „Brexit“ dar mažiau.

Ekonominis „Brexit“ poveikis tik pradeda ryškėti.

„Praėjo pora metų, o „Brexit“ žala JK ekonomikai darosi vis akivaizdesnė, – rašo vienas pagrindinių šios problemos ekspertų tyrimų centro „The UK in a Changing Europe“ vadovas Anandas Menonas. – Tačiau, priešingai nei teigia B.Johnsonas, daugelis „Brexit“ detalių, taip pat galutinė to kaina ar nauda toli gražu nėra aiškūs.“

Iš dalies prie to prisideda koronavirusas, iš dalies – atidėti daugelis prekybos apribojimų, o ekonomikos ekspertai įspėja, kad situacija prekybos ir migracijos srityse tik pablogės.

Jungtinės Karalystės vienybė aižėja

„Brexit“ sukėlė pavojų Jungtinės Karalystės vienybei. Iš keturių ją sudarančių šalių kol kas kartu nesvyruodamos laikosi tik Anglija ir Velsas. Škotijoje ir Šiaurės Airijoje „Brexit“ pažadino išcentrines jėgas.

Šiaurės Airijoje jau seniai vyksta neramumai, o susitarime, kuris užbaigė kraujo praliejimą, neminima jokia siena su Airija, ES nare. Kol JK buvo Bendrijoje, problemų nekilo. „Brexit“ sugrąžino sieną, o vienintelis klausimas – kur ji baigsis? Norint saloje nestatyti užtvarų, reikėjo arba visą JK palikti muitų sąjungoje, arba nutiesti sieną jūroje tarp Šiaurės Airijos ir likusios JK.

B.Johnsonas sutiko nutiesti sieną šalies viduje ir pasirašė sutartį su ES. Netrukus paaiškėjo, kad Bendrija į sutartį nežiūri formaliai: JK premjero patvirtintame dokumente buvo numatyta atlikti prekių muitinės formalumus, o tai prieštarauja B.Johnsono pažadams, kad patikrinimų niekada nebus. To rezultatas – ilgai trunkantys ginčai su ES, bandymas iš naujo derėtis dėl ką tik pasirašyto susitarimo, nesėkmė, „Brexit“ vyriausiojo derybininko Davido Frosto dezertyravimas ir dalinė kapituliacija derybose.

Tuo pat metu airiai, sekantys škotus, vis labiau nori skyrybų su JK. Remiantis naujausiomis apklausomis, 67 proc. gyvenančiųjų Šiaurės Airijoje mano, kad „Brexit“ priartino susijungimą su salos kaimyne Airija, o 53 proc. – kad referendumas šiuo klausimu įvyks per ateinančius 10 metų.

Parengta pagal BBC inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: Kaune liftas mirtinai sužalojo moterį