Piešiniai ant pastatų sienų atvedė į politiką: politikas Rumuniją ir Moldovą regi kaip vieną šalį

Rumunai įprato matyti ant sienų tris žodžius, užrašytus raudona, geltona ir mėlyna spalvomis: „Basarabia e Romania“. Besarabija neegzistuoja, tačiau anksčiau tai buvo žemė prie Pruto ir Dniestro upių, kurią užėmė Rusija. Dabar šis kraštas yra žinomas kaip Moldova.

Parlamentaras G.Simionas teigia: „Rumunijos ir Moldovos sąjunga mums nepaprastai svarbi. Esame viena tauta, kurią išskyrė nelaimingos istorinės aplinkybės. Mes turime tą pačią istorinę kultūrą, o du trečdaliai moldavų yra rumunai.“<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Parlamentaras G.Simionas teigia: „Rumunijos ir Moldovos sąjunga mums nepaprastai svarbi. Esame viena tauta, kurią išskyrė nelaimingos istorinės aplinkybės. Mes turime tą pačią istorinę kultūrą, o du trečdaliai moldavų yra rumunai.“<br>Reuters/Scanpix nuotr.
35-erių Rumunijos Parlamento narys George Simionas.<br>„Twitter“ nuotr.
35-erių Rumunijos Parlamento narys George Simionas.<br>„Twitter“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 15, 2022, 10:26 PM

Kas yra grafičių autoriai, ilgai buvo neaišku.

2015-aisiais Rumunijos žiniasklaidai vienas menininkas sakė, kad anonimiškumas leidžia jų tapatybei neatitraukti dėmesio nuo siunčiamos žinutės.

Dabar tai jau nebe paslaptis.

„Taip, šiuos žodžius kartu su draugais parašėme ant daugybės sienų“, – sako 35-erių George Simionas, Rumunijos Parlamento narys.

Tų, kurie pažįsta G.Simioną, prisipažinimas tikriausiai nenustebino. Jis yra Rumunų vienybės aljanso (AUR) kūrėjas ir vienas lyderių, kuriam net dabar uždrausta atvykti į Moldovą.

2019 metais AUR buvo sudarytas turint aiškų ketinimą suvienyti etninius rumunus Rumunijoje, Moldovoje ir kai kuriose Vengrijos Transilvanijos dalyse.

2020 m. nacionaliniuose rinkimuose G.Simiono partija laimėjo 12 proc. balsų.

Remdamasis Lenkijos Teisės ir teisingumo partijos (TTP) pavyzdžiu AUR tikisi, kad šie balsai išaugs net dvigubai, jeigu šalyje per ateinančius metus bus surengti nauji pirmalaikiai rinkimai.

Partija sujungė socialinio konservatyvumo idėjas tokiais klausimais kaip migracija ir LGBT teisės su skepticizmu dėl Europos žaliosios energijos tikslų ir aštrių išpuolių prieš dabartinį Rumunijos politinį elitą.

Tačiau G.Simionas tikina, kad jokiu būdu neatsisakė tikslo, atvedusio jį į politiką: „Rumunijos ir Moldovos sąjunga mums nepaprastai svarbi. Esame viena tauta, kurią išskyrė nelaimingos istorinės aplinkybės. Mes turime tą pačią istorinę kultūrą, o du trečdaliai moldavų yra rumunai.

Vokiečiams pavyko sėkmingai susivienyti, nepaisant skirtumų, po karo atsiradusių tarp Rytų ir Vakarų. Dauguma pasaulio žmonių tikisi galutinio Korėjų suvienijimo. Taip pat turime vykdyti svajonę suvienyti savo tautą. Tai teisėtas noras.“

Šalies istorijos vingiai

Šiuolaikinėje istorijoje buvo tik du dešimtmečiai, kai teiginys „Basarabia e Romania“ buvo faktas.

1918-aisiais, po šimtmečio Rusijos okupacijos, Rumunija ir Moldova tapo viena šalimi. Bet 1940 m., po trumpos ir ne visai laimingos sąjungos, Moldova buvo grąžinta Maskvai pagal nacių ir sovietų pakto sąlygas.

Po Antrojo pasaulinio karo SSRS neketino atiduoti teritorijos Rumunijai, Moldova Sovietų Sąjungos sudėtyje liko iki Berlyno sienos griūties. Jos turtingas dirvožemis padėjo maitinti žmones, o palyginti geri orai pavertė populiaria SSRS elito atostogų vieta. Sovietų orų pranešimuose Moldovą iliustravo palmės.

Nepaisant triukšmingo judėjimo, norėjusio sąjungos su Rumunija, kai Moldova atgavo nepriklausomybę 1991 m., šalis tapo atskira valstybe ir po trijų dešimtmečių tokia išliko.

1994 m. Moldovos konstitucijoje moldavų kalba buvo klasifikuojama kaip atskira nuo rumunų, nors jos yra beveik vienodos.

Sovietų Sąjunga iki pat 1991 metų siekė sumenkinti Rumunijos šaknis.

Rusų kalba švietime pakeitė rumunų, šalies elitas pakrypo Maskvos link, o ne į Paryžių, kaip buvo įprasta prieš šimtmetį.

Kalba ir šiandien yra aktuali tema. Tik dešimtadaliui Moldovos gyventojų pirmoji yra rusų kalba, tačiau 2020-ųjų gruodį tuometis prorusiškas šalies Parlamentas nubalsavo, kad vaistų ir kitų prekių etiketės būtų pažymėtos rusiškai. Galiausiai Konstitucinis teismas panaikino šį įstatymą.

Koks būtų pavadinimas?

Rinkimasis tarp Rusijos ir Europos, tarp Rytų ir Vakarų buvo pastebimas visuose rinkimuose Moldovoje nuo nepriklausomybės paskelbimo.

Tačiau skirtingai nuo kai kurių kitų potencialių ES valstybių narių, pavyzdžiui, Serbijos, Moldovoje jaučiamos Europai palankios nuotaikos, ypač tarp milijoninės emigrantų diasporos, kurios dauguma gyvena Vakarų valstybėse.

Tačiau buvimas proeuropietiškam, o ne prorusiškam nereiškia, kad dauguma moldavų nori vienytis su ES tokiu formatu, kokiu trokšta G.Simeonas.

AUR pasisako už visišką Moldovos ir Rumunijos susiliejimą, bendrą valdžią ir bendras institucijas. Tai iš tikrųjų būtų visiškai nauja tauta, turinti bendrą sostinę, vėliavą ir himną.

Ir jai reikėtų naujo pavadinimo. G.Simionas nemano, kad šis reikalavimas būtų problema: „Svarbu, kad mes kartu.“

Tačiau istorija rodo, kad pavadinimas gali pakišti koją valstybių jungčiai.

Istorikė Rebecca Haynes savo knygoje „Moldova: istorija“ („Moldova: A History“ ) rašo, kad Rumunijos ir Moldovos ketinimai susivienyti po Rusijos pralaimėjimo Krymo kare žlugo, nes abi šalys negalėjo susitarti, kur bus sostinė: Kišiniove ar Bukarešte.

G.Simionas siūlo, kad tai būtų Bukareštas, bet taip pat neatmeta Brašovo miesto Transilvanijoje. Jis nemini Jasų, bet šis Rumunijos kultūros centras buvo tikroji viduramžių Moldavijos kunigaikštystės sostinė.

Kalbėdamas apie naują šalies pavadinimą politikas siūlo Jungtines Rumunijos Valstybes. Bet vėlgi – G.Simionas nemano, kad tai yra esmė: „Svarbu elgtis teisingai ten, kur nusikaltėliai, tokie kaip Adolfas Hitleris ir Josifas Stalinas, pasielgė neteisingai. Turime padėti savo žmonėms Moldovoje pabėgti nuo žlugusios valstybės.“

Vargu ar net aršiausi susivienijimo kritikai nesutartų nei dėl A.Hitlerio ir J.Stalino vaidmens, nei dėl dabartinės padėties Moldovoje. Šalis yra skurdžiausia Europoje, o didžiulė jos dalis – Padniestrė nuo 1992 metų faktiškai buvo okupuota Rusijos karių.

Moldavų požiūris kitoks

Bet nors rumunai gali norėti išgelbėti savo kaimynus moldavus, šie gali nenorėti būti išgelbėti.

Rumunija labai myli Moldovą, laiko save turtingesniu broliu – tuo, kuris turi pareigą pagelbėti ir padėti“, – sakė politikos analitikas iš Bukarešto Radu Magdinas.

Dauguma moldavų sutinka, kad jų šalis yra apimta ekonominės krizės, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jie nori, jog šalis faktiškai nustotų egzistuoti.

Moldovos nacionalinę tapatybę galėjo suformuoti sovietai ir Vladimiro Putino Rusija, bet tai nereiškia, kad ji neegzistuoja ir nėra svarbi žmonėms Moldovoje.

Pavyzdžiui, nors daugiau negu pusė aktyvių Moldovos gyventojų turi Rumunijos pasus, leidžiančius jiems laisvai gyventi, dirbti ir keliauti Europos Sąjungoje, 75 proc. žmonių per pastarąjį šalies gyventojų surašymą buvo pripažinti moldavais ir tik 7 proc. – rumunais.

2004 m. 60 proc. žmonių teigė, kad jų pirmoji kalba yra moldavų, kai vos 19 proc. tvirtino, kad jų pagrindinė kalba iš esmės ta pati – rumunų.

Moldavai taip pat gali drąsiai teigti, kad jų šalies pavadinimas yra gerokai senesnis už Rumunijos, kurios didžioji dalis iki XX amžiaus buvo vadinama Valakija.

Nors apie 60 proc. rumunų pasisako už sąjungą su Moldova, net ir optimistiškiausios apklausos Moldovoje rodo, kad parama susivienijimo klausimu yra tik šiek tiek didesnė nei 25 proc.

„Moldovoje matome tapatybės prieštaravimus. Žmonės turi du pasus, vykdami į Rumuniją jie yra rumunai, o Moldovoje – moldavai“, – aiškino Kišiniovo strateginių iniciatyvų instituto vykdomasis direktorius Vadimas Pistrinciucas.

Moldovoje gyvena ir etninės mažumos, įskaitant ukrainiečius (6,6 proc.) ir gagaūzus (4,6 proc.) autonominiame Pietų Moldovos regione.

Padniestrėje, kur pastarąjįkart gyventojų surašymas surengtas 2004 m., trečdalis gyventojų yra rusai, dar trečdalis – ukrainiečiai, o likęs trečdalis – moldavai.

Moldova yra daugiatautė visuomenė ir svarbios jos dalys nesutaria dėl susivienijimo. Taip pat ne visi sutinka dėl Europos integracijos“, – sakė V.Pistrinciucas.

Narystė suteiktų saugumą

Iš tiesų Rumunija, 2007 m. įstojusi į ES, susivienijimo šalininkams pateikė neginčijamą argumentą – jeigu Moldova prisijungs prie Rumunijos, abi šalys iš karto pateks po Bendrijos skėčiu.

Tai tikrai saugesnis argumentas tokiems politikams kaip proeuropietiška prezidentė Maia Sandu. Jos oponentai jau seniai teigė, kad balsavimas už M.Sandu ir jos partiją PAS yra pirmasis žingsnis Moldovos, kaip nepriklausomos valstybės, išnykimo link.

Bet G.Simionui Moldovos sąjunga su Rumunija ES yra tikra svajonė. Priešingai pranešimams, kuriuose AUR judėjimas apibūdinamas kaip euroskeptiškas, politikas pritaria Moldovos stojimui ir nori, kad šalis taptų ES nare.

Ne mažiau svarbu, kad tai būtų apsauga nuo ekspansinės ir agresyvios Rusijos, kuri į Moldovą vis dar žiūri kaip į savo buvusią provinciją.

G.Simionas teigia, jog ES veiksmai Vakarų Balkanuose parodė, kad Bendrija nebesirūpina plėtra. Todėl vienintelės Moldovos durys į Europą yra buvimas Jungtinių Rumunijos Valstybių dalimi.

Lygina su Vengrija

Kol kas viena iš tiesioginių sąjungos kliūčių, bent jau kalbant apie G.Simioną, – AUR lyderiui šiuo metu uždrausta atvykti į Moldovą.

Tai ne pirmas kartas, kai G.Simionui užkertamas kelias į Moldovą, per pastarąjį dešimtmetį jis buvo daug kartų areštuotas ir deportuotas. Bet dabartinis nuosprendis yra ilgiausias – politikas negalės patekti į trokštamą šalį iki pat 2023 m.

G.Simionas palygino save su Vengrijos lyderiu Viktoru Orbanu, o savo partiją AUR – su vengriškąja „Fidesz“.

Bendrų bruožų tikrai yra: kitas AUR kūrėjas Claudiu Tarziu savo politinę karjerą pradėjo kampanija prieš homoseksualų santuokų įteisinimą, o G.Simionas palaikė Vengrijos įstatymą prieš LGBT ir nori, kad panašūs teisės aktai būtų įvesti Rumunijoje.

G.Simionas mano, kad būtent dėl to jo partija įgijo nelaimingą „kraštutinių dešiniųjų“ pavadinimą. Tai, pasak AUR lyderio, yra nesąžininga.

„Iš esmės dėl mūsų požiūrio į gėjų santuokas AUR nariai buvo neteisingai įvardijami kaip radikalūs – ultradešinieji ar kraštutiniai dešinieji, kai daugeliu klausimų mūsų politika suderinta su krikščionių konservatyviaisiais principais, – įsitikinęs G.Simionas. – Daugiau nei 80 proc. rumunų yra stačiatikiai ir daugiau nei 90 proc. atstovauja įvairiems krikščionių tikėjimams. Mes nemanome, kad gėjų ir lesbiečių santykiai gali turėti tokį pat teisinį statusą kaip tradicinė santuoka mūsų šalyje.“

G.Simionas taip pat vieši Rumunijos vengrų bendruomenėse, bet dėl įvairių priežasčių. 2019 m. jis apžiūrėjo Pirmojo pasaulinio karo laikų kapavietę Rumunijos teritorijoje po pranešimų, kad vengrų nacionalistai išniekino ten palaidotų rumunų kareivių kapus.

To vizito metu G.Simionas buvo užpultas.

Jis atvirai kritikavo vengrų mažumų partijas Rumunijoje ir apkaltino jas etninės įtampos tarp rumunų ir vengrų kūrimu.

G.Simiono istorija prasidėjo šūkiais, pieštais ant apleistų pastatų sienų ir greitkelių aptvarų, bet greitai išsirutuliojo iki nacionalistinių konfliktų Rumunijos ir Moldovos pasienyje. Bet būtent Bukarešte jo istorija arba bus pašlovinta, arba be ceremonijų pamiršta.

Jei bus pirmasis scenarijus, tai nebūtų pirmas kartas, kai masinis visuomenės pyktis ant politinio elito kartu su ekonominiu negalavimu atves į valdžią populistinę vyriausybę.

Parengta pagal „Euronews“ inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.