Prie alaus bokalo ir šampano taurių Lietuvos ambasadoje Vašingtone praėjusią savaitę Kongreso narys Rubenas Gallego žadėjo niekada nepalikti Lietuvos vienos kovoti su Rusijos agresija.
Po vakarienės su Seimo užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininke L.Andrikiene ir kitais Baltijos šalių parlamentarais savo „Twitter“ paskyroje R.Gallego užrašė aiškiai: „Turime priminti Rusijai, kad JAV niekada nedvejos dėl Latvijos, Estijos ir Lietuvos bei kiekvienos NATO narės palaikymo“.
Tačiau tai nereiškia, kad šis ir kiti L.Andrikienės aplankyti JAV politikai tuoj pat imsis vykdyti visų Baltijos šalių prašymų, pavyzdžiui, čia laikyti nuolatines JAV karines pajėgas. Kai apie tai R.Gallego paklausė dienraštis „Washington Post“, šis pasakė tiesiai šviesiai, kad niekas nenori rizikos užrūstinti Rusiją , todėl realiau tiekti Baltijos šalims „Patriot“ raketų baterijas ir kitokias oro gynybos sistemas, nei ten dislokuoti nuolatines kovines pajėgas.
„Veikimas rotacijos principu greičiausiai užtikrina tą patį. Tai sukuria mums reikalingą atgrasymą, bet tuo pačiu nesuteikia rusams „casus belli“ (lot. dingsties karui paskelbti)“, – sakė JAV Atstovų rūmų Baltijos draugų grupės bendrapirmininkas R.Gallego po to, kai Kongrese dalyvavo vadinamosios Helsinkio komisijos viešuose klausymuose, surengtuose dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, kuriuose liudijo ir L.Andrikienė.
Tenka keisti strategiją
Būti išgirstam Vašingtone nėra paprasta, bet karas Ukrainoje atvėrė duris mažoms Baltijos šalims į didelius Kongreso kabinetus, Pentagoną ir kelis JAV sostinės įtakingus tyrimų institutus.
„Niekas nesupranta Vladimiro Putino ir jo ketinimų geriau už Baltijos šalis“, – ištarė Melinda Haring iš tyrimų instituto „Atlanto taryba“, kurio salėje už dviejų gatvių nuo Baltųjų rūmų surengta vieša diskusija su L.Andrikiene bei Estijos Rygikogo URK pirmininku Marku Mihkelsonu ir Latvijos Saeimos URK pirmininku Rihardu Kolsu.
„Moterys ir vaikai žūsta. Kam reikalingi politikai, diplomatai, saugumo aljansai, jei negalime išgelbėti nekaltų žmonių gyvybių? – griežtai kalbėjo L.Andrikienė. – Tai liečia ne tik Ukrainą, ne tik jos suverenumą. Tai liečia mus visus, Europą ir pasaulio tvarką, kurią bandyta sukurti nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Turime naują realybę. Strategiją keičiame nuo atgrasymo į gynybą“.
Latvis R.Kolsas nepabijojo kritikuoti kai kurių amerikiečių veiksmų: „Nuo pat pradžių buvo pasakyta, kad JAV kariai į karą nesivels. Kam, po velnių, reikėjo tai sakyti viešai? Kai kurie aiškina, kad antraip konfliktas eskaluotųsi. Bet tokios dvejonės yra būtent tai, ką nori matyti V.Putinas!“
Estas M.Mihkelsonas priminė, kas nutiko Čečėnijoje: „Mes jau esame matę, kaip Rusija bombomis su žeme sulygino Grozną. Tuo metu buvau žurnalistas ir stebėjau, ką Rusija geba padaryti su savo pačios piliečiais. Imperija niekur nedingo po Sovietų Sąjungos griūties 1991-aisiais“.
Nori nuolatinių JAV pajėgų
Kremliaus grėsmės klausimu paveikti JAV Kongresą tiek faktais, tiek emocijomis Baltijos šalys bando daug metų.
Dar 2015-iaisiais, netrukus po Krymo aneksijos, Andrius Kubilius buvo pagrindinis pranešėjas konferencijoje Vašingtone „Istorija kartojasi: Baltijos šalys ir Rytų Europa pavojuje?“ Toje pat „Atlanto taryboje“ jis diskutavo apie ekonomines reformas Ukrainoje.
Praėjo septyneri metai, ir „Atlanto taryba“ vėl klausė to paties: „Gal jau dabar Rusijos grėsmė pažadino Vakarus?“ Ukrainos ekspertė amerikietė M.Haring pasakojo, kad Vašingtone skirtingi politikos institutai svarsto, ar V.Putinas gali bandyti veržtis į Baltijos šalis, o gal į Gruziją, Moldovą?
„Aš asmeniškai nemanau, kad jis puls NATO šalis“, – sakė M.Haring, bet Baltijos valstybių parlamentarai neatrodė tokie tikri.
Diskusijoje L.Andrikienė vis kartojo, kad dabar Lietuvoje esančių amerikiečių kariškių neužtenka: „Reikia nuolatinių JAV pajėgų regione ir konkrečiai mano šalyje“.
Jai antrino Latvijos URK pirmininkas R.Kolsas: „Turime oro erdvės patruliavimą Baltijos danguje, bet ant žemės nėra jokios rimtos oro gynybos sistemos“.
L.Andrikienė vardino konkrečias reikmes ir Helsinkio komisijos viešuose klausymuose: „Mums reikia savojo „Geležinio kupolo“. Oro gynyba virš Baltijos šalių turi būti sustiprinta, įskaitant būtinus išteklius, tokius kaip kovinė aviacija ir trumpo, vidutinio ir ilgo nuotolio antžeminė oro gynyba Baltijos valstybėse ir aplink jas“.
Suma saugumui – didesnė
Vašingtone pasigirdo raginimai NATO oficialiai atsisakyti 1997-ųjų pareiškimo, kad naujų aljanso narių teritorijose neplanuojama įkurti „esminių karinių pajėgų“.
„Šis dokumentas iš esmės nebegalioja, ir turime tai pasakyti“, – kalbėjo Estijos ambasadorius JAV Kristjanas Prikkas.
Praėjusią savaitę JAV Kongresas patvirtino biudžeto paketą, į kurį įtraukta 180 mln. dolerių (163 mln. eurų) saugumo pagalba Baltijos šalims – per 10 milijonų daugiau nei pernai. Už tai Lietuva, Latvija ir Estija toliau galės vykdyti karinių pajėgumų stiprinimo projektus, o JAV ginkluotosios pajėgos sustiprins dalyvavimą Baltijos jūros regione, nors ir be nuolatinės misijos.
„Aš sutinku su Baltijos šalimis, kurios nori nuolatinių Amerikos pajėgų dislokavimo. Manau, kad tai yra aiškesnis ir nedviprasmiškas ženklas nei periodiškai besirotuojantys daliniai“, – „Washington Post“ sakė kongresmenas Donas Baconas, kuris atstovauja Baltijos šalių interesams Atstovų rūmuose.
Rusija dar priartėjo
Laikas spaudžia. L.Andrikienė pabrėžė, kad šiuo metu nebeturime kada diskutuoti, reikia atsakyti į Ukrainos maldavimus dėl neskraidymo zonos.
„Jei neuždarysite mūsų dangaus, tik laiko klausimas, kada Rusijos raketos nukris jūsų teritorijoje, NATO teritorijoje“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„V.Zelenskio žinia buvo labai aiški – neskraidymo zona virš Ukrainos teritorijos. Bet visi žinome, kokia buvo reakcija. Baltijos parlamentai priėmė rezoliuciją dėl neskraidymo zonos. Ji būtina virš humanitarinių koridorių ir branduolinių reaktorių, – Vašingtone kalbėjo L.Andrikienė. – Tikiuosi, kad mes visi išmokome Černobylio pamokas, todėl apsauga aplink atomines elektrines būtina“.
Dėl drąsių Lietuvos žingsnių ir ilgametės paramos Baltarusijos opozicijos atstovams amerikiečiai Lietuvą vadino „įkvėpimu pasauliui“. Tačiau tam, kad įkvėptų pasaulį konkretiems veiksmams, Baltijos šalių atstovai visą laiką turi priminti apie grėsmes, kurios nesustos prie Ukrainos sienų.
„Autoritarizmas auga net tik Rusijoje, bet globaliu mastu“, – perspėjo Latvijos Saeimos URK pirmininkas R.Kolsas.
„Siena su Baltarusija taps NATO siena su Rusija. Nebėra suverenios Baltarusijos. Ją sugėrė Rusija. Po dirbtinio referendumo, kurį režisavo V.Putinas, Baltarusijos neutralumo nebėra. Ten Rusija galės laikyti branduolinius ginklus, – Vašingtone kalbėjo L.Andrikienė. – Tokia nauja realybė, ir mes jaučiame iššūkius. Todėl darome viską, kas įmanoma, kad padėtume Ukrainai. Negalime jos nuvilti“.
