Serbijos valdžia teigia, kad jos pozicija grindžiama tik „pagarba tarptautiniams įstatymams ir teisingumui“. Bet ekonomika, politika ir emocijos yra labai svarbūs šios formulės komponentai.
„Serbija mano, kad sankcijų taikymas bet kuriai valstybei neatitinka jos gyvybinių interesų“, – sakė šalies prezidentas Aleksandras Vučičius per televiziją paskelbtame pareiškime praėjus trims dienoms nuo Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios.
Serbija yra labai priklausoma nuo Rusijos dujų ir laikosi bendros pozicijos su Maskva nepripažinti Kosovo nepriklausomybės, paskelbtos 2008 m. Kita vertus, Ukraina taip pat niekada nepripažino Kosovo.
Partneriai atisdžiai stebi
Dešimt metų prezidentaujantis A.Vučičius sako, kad dar niekada nebuvo taip pavargęs. Krūvis didelis: daugybė telefono pokalbių su Vakarų lyderiais, Vkietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock vizitas į Belgradą. Europos partneriai atidžiai nagrinėja Serbijos poziciją.
„Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja aiškiai pasmerkė Rusijos agresiją, o Serbijos sprendimą prisijungti prie šios pozicijos vertiname kaip teigiamą“, – sakė A.Baerbock po susitikimo su A.Vučičiumi.
Paklausta apie Serbijos dvejojimą dėl sankcijų Rusijai įvedimo Vokietijos diplomatijos vadovė leido suprasti, kad šis klausimas galėjo būti viena pagrindinių susitikimo temų, ir pridūrė, kad ji „svarbius reikalus aptaria už uždarų durų, o ne spaudos konferencijoje“.
Vieną svarbų dalyką paaiškino ir pats Serbijos prezidentas: jis teigė, jog nuo karo pradžios nekalbėjo su jokiu Rusijos pareigūnu.
Daugiausia naudos dėl neprisijungimo prie sankcijų gavo „Air Serbia“. Serbijos nacionalinė oro linijų bendrovė, kurios 49 proc. akcijų priklauso Jungtinių Arabų Emyratų aviakompanijai „Etihad Airways“, padidino skrydžių iš Belgrado į Maskvą ir atgal skaičių nuo 7 iki 15 per savaitę.
Po viešos kritikos, įskaitant iš Ukrainos, ir kelių incidentų, kai reisai buvo atšaukti dėl pranešimų apie bombos grėsmę, A.Vučičius nurodė persvarstyti „Air Serbia“ politiką.
Tiesa, prezidentas pažymėjo, kad dėl padažnėjusių skrydžių į Rusiją niekas nesmerkia Turkijos avialinijų.
Oficialusis Belgradas teigia, kad šalis vis dar nori įstoti į Europos Sąjungą, nepaisant Serbijos nesuderinamumo su ES politika Rusijos atžvilgiu.
Kai Rusija 2014 m. aneksavo Krymą, Serbija taip pat atsisakė taikyti Maskvai bet kokias sankcijas, nors ir reikalavo gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą.
Belgrado gatvėse – Z
Raidę Z – liūdnai pagarsėjusį Rusijos agresijos Ukrainoje simbolį – dažnai galima pamatyti Belgrado centre, nors ir ne ant karinės technikos.
Sostinės gatvėmis neseniai garsiai praūžė kelios dešimtys asmeninių automobilių su Rusijos ir Serbijos vėliavomis – jų savininkai rodė palaikymą V.Putinui kare Ukrainoje.
Nacionalistinių organizacijų surengtame mitinge buvo skanduojami šūkiai apie amžiną serbų ir rusų brolystę.
Serbijos valdžia teigia, kad ši parama išreiškiama tik žodžiais, – Gynybos ministerijos duomenimis, Ukrainoje nėra Serbijos piliečių, kurie būtų prisijungę prie Rusijos pajėgų. Tuo metu anksčiau Ukrainos generalinis štabas pranešė, jog Rusija į šalį perkelia „didelį skaičių smogikų iš kitų šalių (Sirijos, Serbijos)“.
Serbija ruošiasi visuotiniams rinkimams balandžio 3 d., ir karas Ukrainoje tapo rinkimų kampanijos dalimi.
Kraštutinių dešiniųjų kandidatas Miša Vačičius, garsėjantis nacionalistine ir homofobiška retorika, paskelbė keliantis savo kandidatūrą į prezidentus vairuodamas japonišką automobilį su improvizuota Z raide ant durelių.
Tačiau Belgrade plevėsuoja ne tik Rusijos vėliavos – Serbijos sostinės centre vyko Ukrainos palaikymo eitynės. Šios akcijos metu Rusijos pilietis protestuodamas sudegino savo pasą.
Tarpusavio priklausomybė
Belgradą ir Maskvą 2008 metais itin suartino du svarbūs įvykiai. Tų metų vasarį autonominė Kosovo provincija paskelbė nepriklausomybę, o Rusija griežtai priešinosi sienų keitimui palaikydama Serbijos poziciją.
Gruodį Serbija ir Rusija pasirašė tarpvalstybinį susitarimą, pagal kurį Rusijos energetikos milžinas „Gazprom“ gavo 51 proc. Serbijos naftos ir dujų bendrovės NIS akcijų.
Ši tarptautinės ir energetinės politikos tarpusavio priklausomybė dažnai įvardijama kaip pagrindinis veiksnys Serbijos ir Rusijos santykiuose.
Karinis bendradarbiavimas
2017-aisiais Belgrado kariniame aerodrome įvyko didelė ceremonija – į šalį buvo pristatyta pirmoji Rusijos naikintuvų MiG-29 partija – „dovana“, kaip ją pavadino Serbijos vyriausybė. Tai buvo viešas karinio bendradarbiavimo demonstravimas.
Dauguma detalių apie šių naudotų orlaivių būklę, jų modernizavimo planus ir komplektacijos pakeitimus iki šiol nežinoma.
Gerokai labiau pastebima, kai Rusijos ir Serbijos kariuomenės rengia bendras karines pratybas, dažnai dalyvaujant ir Baltarusijai. Kadangi tokius manevrus plačiai ir detaliai nušviečia vyriausybę palaikanti žiniasklaida, atrodo, kad Serbijos kariuomenę glaudesni ryšiai sieja su Rusija nei su NATO.
Tačiau, kaip 2019 m. apskaičiavo nepriklausomas Balkanų saugumo tinklo analitikos centras, iš viso serbų pajėgos surengė 17 bendrų pratybų, iš kurių 13 buvo su NATO narėmis.
Praėjo 18 metų nuo tada, kai Serbija oficialiai paskelbė savo neutralumą visų esamų karinių aljansų atžvilgiu.
Per tą laiką dauguma šio regiono šalių įstojo į NATO.
Skelbdamas oficialią vyriausybės poziciją dėl karo Ukrainoje prezidentas A.Vučičius pridūrė, kad jo šalis atšaukia dalyvavimą visose bendrose pratybose su bet kuriais užsienio partneriais.
Toks sprendimas priimamas ne pirmą kartą. Pavyzdžiui, 2020 m. per masines demonstracijas Baltarusijoje Serbija 6 mėnesių laikotarpiui įvedė bet kokių bendrų karinių pratybų moratoriumą.
Padėjo Rusijos žvalgybai?
Santykiams tarp Maskvos ir Belgrado įtakos turi ne tik kariniai aspektai.
2021 m. Rusijos opozicijos politikas Vladimiras Kara-Murza interviu Serbijos opozicijos leidiniui sakė, kad Serbijos valdžia jį sekė ir slapta fiksavo jo susitikimus Belgrade.
V.Kara-Murza teigė, kad gauta informacija buvo skirta Rusijos žvalgybai, ir apkaltino Serbijos vidaus reikalų ministrą asmeniškai perdavus duomenis Rusijos saugumo tarybos sekretoriui Nikolajui Patruševui.
Serbijos vidaus reikalų ministerijos vadovas atmetė kaltinimus ir pareiškė, kad pradės V.Kara-Murzos teisinį persekiojimą – tiek Serbijoje, tiek Rusijoje.
Tolesnė šios istorijos raida nebuvo plačiai viešinama.
Parengta pagal BBC inf.
