Profesorius ir psichologijos mokslų daktaras K.Fagerströmas įsitikinęs, kad Švedija rado sprendimą problemos, kuri kasmet visame pasaulyje pasiglemžia daugiau negu 8 milijonus gyvybių.
Anot priklausomybių ligų srityje autoritetingo ir nepriklausomus tyrimus vykdžiusio 75 metų profesoriaus, priklausomybė nuo nikotino gali būti mažiau žalinga, o švedų patirtis tai įrodo.
K.Fagerströmas aiškina, kad net ir priklausomybės saistomi asmenys gali sulaukti senatvės be sunkios ligų naštos.
Naujai pritaikė seną idėją
Daugybę metų pakaitinę nikotino terapiją tyrinėjęs ir šį gydymo metodą tobulinęs profesorius įsitikinęs, kad permainos tabako pramonėje ir investicijos į tabako alternatyvas skatina teigiamus visuomenės sveikatos pokyčius, pagrįstus tabako žalos mažinimo idėja.
Mat žmonių sveikatą skirtingi tabako gaminiai veikia skirtingai, o nuo nikotino priklausomi asmenys turėtų tai žinoti, kad galėtų pasirinkti ne tokius žalingus gaminius.
Švedijoje tabako žalos mažinimo koncepcija yra savaime suprantama, tačiau kitos Europos valstybės į šią idėją žvelgia nepatikliai.
Nuostatų skirtumą atspindi faktas, kad kramtomuoju tabaku prekiauti leidžiama tik Švedijoje ir Norvegijoje, o kitose ES valstybėse šis produktas draudžiamas.
Švedai kramtomąjį tabaką laiko galimybe sumažinti tabako sukeliamą žalą. Skandinavijoje pusiau juokais kalbama, kad, prieš kelis dešimtmečius su „Volvo“ išmokę pasaulį užsisegti saugos diržus automobiliuose, dabar savo pavyzdžiu švedai skatina norvegus ir kitus kaimynus keisti žalingus tabako vartojimo įpročius.
Unikali filosofija
Švedijos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekia 81,3 metų, moterų – 84,7 metų. Tai – vieni geriausių rodiklių pasaulyje.
Vidutinė sveiko gyvenimo trukmė siekia 73 metus – tiek metų, tikėtina, Švedijoje žmogus pragyvens be neįgalumo ir panašių veiklos apribojimų. Eurostato duomenimis, Lietuvoje šis rodiklis yra beveik 17 metų mažesnis.
Patys švedai ilgą gyvenimo trukmę sieja su pusiausvyra, kurią vadina „lagom“. Tai – vientisa Šiaurės tautos gyvenimo filosofija, kuri neretai apibūdinama tiesiog kaip „nei per daug, nei per mažai“ arba „pats tas“.
Šiuos principus puikiai įkūnija ir skandinaviškas dizainas, pasižymintis minimalizmu ir funkcionalumu, aiškiomis linijomis.
Švedai iš prigimties vengia kraštutinumų ir būtent toks požiūris jiems padeda rasti veiklos krypčių, galimybių ir sprendimų, kurių neįžvelgia kiti. Nuo vaikų auklėjimo ir visuomenės sveikatingumo programų iki švarios energetikos ir žaliųjų pramonės pokyčių.
Tvarus gyvenimo būdas ir tvarumo idėjos Švedijoje yra tarsi bendra visuomenės kelionė ieškant pusiausvyros tarp žmogaus ir gamtos, atrandant sprendimus, kaip mažiau kenkti aplinkai ir sau.
Dabar jau daugiau negu pusė šalyje suvartojamos elektros energijos gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Išgarsino paprastas testas
Daugiau negu 30 metų aktyviai tyrinėjęs žmonių priklausomybę nuo nikotino profesorius K.Fagerströmas irgi veikė pagal „lagom“ principus – ieškojo būdų, kaip mažais žingsneliais pasiekti pažangos.
Mokslininkas tapo žinomas 1975 metais, kai sukūrė paprastą metodą, padedantį nustatyti fizinės priklausomybės nuo nikotino laipsnį.
Psichiatrai ir priklausomybės ligų specialistai dirbdami su pacientais iki šiol naudoja Fagerströmo testą.
Mokslinėse studijose ir kasdienėje praktikoje paplitusį testą sudaro šeši klausimai. Pagal paciento atsakymus gydytojai nustato priklausomybės lygį ir parenka priemones, kurios galėtų padėti efektyviausiai.
Dar neturėdamas daktaro laipsnio K.Fagerströmas ryžosi atidaryti vieną pirmųjų pasaulyje klinikų, kuri teikė pagalbą metantiems rūkyti asmenims. Vėliau jis tapo žurnalo „Scandinavian Journal for Behavior Therapy“ vyriausiuoju redaktoriumi, 1981 metais gavo daktaro laipsnį.
Savo tyrimuose K.Fagerströmas daug dėmesio skyrė alternatyvių nikotino šaltinių paieškai ir cigarečių pakaitalams, kurie padėtų įveikti žalingą įprotį ar bent sumažintų jo padarinius sveikatai.
Mokslininkas padėjo kurti ir tobulinti pakaitinės nikotino terapijos metodus. Rūkantiems pacientams jis siūlė naudoti „Nicorette“ kramtomąją gumą, nikotino pleistrus, purškalus, pastiles ir kitas priemones, kurios nikotino suteikia kitokia forma negu cigaretės.
Švedų profesorius vadovaujasi nuostata, kad cigarečių dūmai yra pavojingiausia nikotino vartojimo forma, o vaistinio nikotino vartojimas yra mažiausiai pavojingas.
1999 m. K.Fagerströmui buvo suteiktas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) apdovanojimas už išskirtinį darbą tabako kontrolės srityje.
Mokslas stebuklais netiki
Pastaraisiais metais Švedijos profesorius daug laiko skiria diskusijoms apie tabako žalos mažinimą. Jau kelerius metus pasaulyje pastebima tendencija, kad įvairių sričių mokslininkai buriasi į grupes, kuriose ieško atsakymų, ką daryti, kad rūkymo žala būtų mažesnė, kai pasaulyje rūko 1,1 milijardo gyventojų.
Mokslininkai sutinka, kad geriausias sprendimas – visiškai ir visiems laikams atsisakyti cigarečių. Tačiau jei sprendimą būtų paprasta įgyvendinti, pasaulis be dūmų jau seniai būtų tapęs realybe.
Per ilgus metus sukaupta patirtis K.Fagerströmui leidžia teigti, kad nėra vieno stebuklingo rakto, kurį atradus rūkantieji masiškai atsisakytų savo įpročio, staiga įveikę priklausomybę nuo nikotino.
Dėl to kai kurie mokslininkai pabrėžia, kad daug ką galėtų pakeisti tiesiog mažesnis kiekis kenksmingų medžiagų, kurias rūkaliai įkvepia ar kitaip gauna kartu su nikotinu. Jie kelia prielaidą, kad pirmiausia į teigiamą pusę pasikeistų tabako vartotojų sergamumo ir mirtingumo rodikliai.
Galimybė sutramdyti vėžį
Būtent į šiuos rodiklius praėjusių metų pabaigoje dėmesį atkreipė K.Fagerströmas. Mažiau su dūmais įtraukiamų chemikalų reiškia mažiau susirgimų širdies ir kraujagyslių, plaučių ir kvėpavimo sistemos ligomis, vėžiu.
Tokios pat pozicijos laikosi ir šimtai įvairių sričių ekspertų: gydytojų, sociologų, psichologų, visuomenės sveikatos specialistų, politikos analitikų ir kitų mokslininkų, kurie prieš pusantrų metų Atėnuose įkūrė Tarptautinę rūkymo kontrolės ir žalos mažinimo asociaciją SCOHRE („Association on Smoking Control and Harm Reduction“).
Dalyvaudami SCOHRE veikloje ekspertai iš įvairių pasaulio šalių keičiasi informacija, naujausių tyrimų duomenimis, valstybių praktika ir t.t.
Jie yra paskelbę deklaraciją, kuria atkreipė dėmesį, kad daugelyje šalių tabako žalos mažinimo priemonės yra menkai žinomos ir aptariamos, o visuomenėse nevyksta diskusijos.
Asociacijos nariai nurodo, kad dėl 27 proc. mirčių nuo vėžio atvejų kaltas rūkymas. Jeigu būtų rastas sprendimas, kaip pašalinti jo padarinius organizmui, būtų išvengta net 90 proc. plaučių vėžio atvejų.
Jie primena ir oficialią PSO nuomonę, kad tabako žalos mažinimo priemonių tikslas yra sumažinti nuolatinių tabako ir nikotino vartotojų, kurie nenori mesti rūkyti, sergamumą ir mirtingumą tinkamai valdant priemonių poveikį bendrai populiacijai.
Kitaip tariant, tai, ką rūkantieji vartoja vietoj cigarečių, neturi pritraukti naujų vartotojų, privalo būti neprieinama vaikams ir jaunimui.
Kovos su rūkymu finišas
Švedijos visuomenės sveikatos agentūros duomenimis, cigaretes kasdien rūkančių asmenų šalyje pernai buvo 6 procentai. 2020 metais rūkanti gyventojų dalis siekė 7 procentus.
Šis rodiklis yra mažiausias iš visų ES šalių. Visų Bendrijos šalių vidurkis siekia 18 procentų.
Kita vertus, visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad milijonas Švedijos gyventojų (arba kas aštuntas suaugęs asmuo) vartoja kramtomąjį tabaką, vietinių vadinamą snusu. Būtent apie tai per tarptautines konferencijas pastaruoju metu kalba profesorius K.Fagerströmas.
Pastarųjų metų rūkymo paplitimo Švedijoje statistiką priklausomybių gydymo specialistas vadina tabako endšpiliu – iš šachmatų pasiskolintu terminu, apibūdinančiu žaidimo pabaigos stadiją.
Mat tarptautiniu mastu yra sutarta, kad 5 proc. yra esminė riba, nuo kurios prasideda „tabako žaidimo pabaiga“, – rūkymo problema populiacijoje laikoma išspręsta.
Atsisako tik cigarečių
Pasak K.Fagerströmo, Švedija yra pirmoji ES šalis, taip priartėjusi prie apibrėžto minimalaus cigarečių vartojimo.
Vis dėlto pagal bendrą tabako vartojimą švedai užima penkioliktą vietą Europoje. Nikotiną jie vartoja čiulpdami ir čiaumodami kramtomojo tabako maišelius – snusą.
Ši cigarečių alternatyva Skandinavijoje gyvuoja jau kelis dešimtmečius, todėl mokslininkai turi pakankamai duomenų apie ilgalaikį jos poveikį vartotojų sveikatai.
Profesorius pateikė duomenis, kad per pastaruosius 40 metų cigarečių paklausa Švedijoje smuko beveik perpus ir buvo matoma tiesioginė šio nuosmukio koreliacija su kramtomojo tabako gaminių pardavimo augimu.
„Per tyrimo laikotarpį, nuo 1970 iki 2019 metų, cigarečių metinis pardavimas nuo 500 milijonų pakelių susitraukė iki maždaug 220 milijonų. Tuo metu kramtomojo tabako pardavimas augo nuo 50 milijonų iki 330 milijonų“, – įvykusias permainas aiškino K.Fagerströmas.
Snusą šalyje dabar vartoja du kartus daugiau gyventojų negu cigaretes. Profesorius atkreipia dėmesį, kad prieš porą metų atliktas visuotinių ligų naštos tyrimas parodė, kad vyrų mirštamumas nuo tabako sukeliamų ligų Švedijoje buvo mažiausias, lyginant su kitomis ES valstybėmis.
Statistika rodo, kad 100 tūkst. Švedijos vyrų tenka 14 mirties atvejų, susijusių su tabako vartojimo sukeltu trachėjos, bronchų ir plaučių vėžiu.
ES vidurkis yra 36 atvejai – pustrečio karto didesnis.
Iš viso su tabako vartojimu susijusių vyrų mirčių skaičius 100 tūkst. asmenų Švedijoje siekia 72, ES vidurkis – 128. Visuomenės sveikatos specialistai tai vadina laimėjimu.
Iššūkis – gelbėti moteris
Savo ruožtu medikai pripažįsta, kad tabaką vartojančių moterų situacija kelia daug nerimo. Pasirodo, cigaretes Švedijoje kasdien rūko daugiau moterų negu vyrų. Siekdamos patenkinti nikotino poreikį dūmą užtraukia kone keturis kartus daugiau moterų, negu vartoja kramtomąjį tabaką.
Vyrų ir moterų įpročių skirtumai atskleidžia ir skirtingas pasekmes. Iš viso su tabako vartojimu susijusių moterų mirčių skaičius Švedijoje 100 tūkst. gyventojų yra 54, o ES vidurkis – 48.
100 tūkst. Švedijos moterų tenka 13 mirties atvejų, susijusių su tabako vartojimo sukeltu trachėjos, bronchų ir plaučių vėžiu. ES vidurkis vėlgi mažesnis – 12 atvejų.
Priklausomybių ekspertai svarsto, kad šiuos skirtumus galėjo lemti įvairūs socialiniai ir psichologiniai veiksniai, taip pat tabako bendrovių rinkodara, suformavusi kramtomojo tabako, kaip vyriško produkto, įvaizdį vartotojų sąmonėje.
Išjudino ir kaimynus
Europos Sąjungai nepriklausanti Norvegija seka Švedijos pavyzdžiu. Norvegijos statistikos tarnybos duomenimis, pernai kasdien rūkančių 16–74 metų gyventojų dalis sudarė 8 procentus. Prieš metus rūkančiųjų buvo daugiau – 9 procentai.
Kita vertus, alternatyvių tabako gaminių vartojimas per dešimtmetį Norvegijoje padidėjo nuo 8 iki 15 procentų.
Šalyje negalioja draudimas kramtomajam tabakui, todėl kartu su juo čia plinta ir tabako žalos mažinimo idėja ir praktika. Kaimynai gerai žino Švedijos patirtį ir atsižvelgdami į tai priima tabako kontrolės politikos ir reguliavimo sprendimus. Pakelis cigarečių Norvegijoje kainuoja apie 10–13 eurų.
Tabako žalos mažinimo šalininkai sako, kad būtent aukšta įprastų rūkalų kaina gali paskatinti rūkančiuosius nuo cigarečių pereiti prie alternatyvų. Tabako gaminių apmokestinimą jie siūlo diferencijuoti – susieti su konkrečių produktų keliama rizika.
Alkoholio kontrolės srityje tokia praktika taikoma jau seniai – už litrą degtinės gamintojai moka didesnius mokesčius negu už alaus ar vyno, kuriuose alkoholio koncentracija yra mažesnė.
K.Fagerströmas ES ir JAV nuostatos gerokai skiriasi
- Prekybą nerūkomojo (kramtomojo ir uostomojo tabako) produktais draudžia 2014 metų ES Tabako produktų direktyva.
- Apskritai į Bendrijos šalių rinką šių kategorijų gaminiai negali patekti jau nuo 1992 metų, kai ES ėmėsi veiksmų prieš agresyvias nerūkomojo tabako „Skoal Bandits“ gamintojų iš JAV pastangas įsitvirtinti Europoje.
- Švedija ES nare tapo 1995 metais išsiderėjusi išimtį, taikomą šalyje gaminamiems alternatyviems tabako produktams.
- Tuo metu JAV pagal nuo 2009 metų galiojančią tvarką tabako gamintojai gali pateikti paraiškas Maisto ir vaistų administracijai („Food and Drug Administration“ – FDA) įvertinti, ar tabako gaminiai gali būti parduodami ar platinami kaip priemonės siekiant sumažinti žalą.
- Kramtomojo tabako snuso gamintojams iš Švedijos FDA 2019 metų spalį suteikė teisę viešai skleisti informaciją apie tabako žalos mažinimą. FDA tyrimas truko penkerius metus, ir tai buvo pirmas kartas istorijoje, kai agentūra patvirtino tokį prašymą.
- Agentūra patvirtino ir leido vartoti teiginį: „Naudojant produktą vietoj cigarečių kyla mažesnė burnos vėžio, širdies ligų, plaučių vėžio, insulto, emfizemos ir lėtinio bronchito rizika.“
- Tačiau kartu gamintojai buvo įpareigoti informuoti vartotojus, kad švediškas tabako gaminys nėra nerizikingas produktas.
„Volvo“ pamokos: mažesnė avarijų žala
- Pasaulyje yra mažai žmonių, kurie išgelbėjo tiek daug gyvybių, kiek Nilsas Bohlinas. Šis automobilių gamintojos „Volvo“ pareiškimas primena inžinierių, kuris 1959 metais sukūrė V formos trijų tvirtinimo taškų saugos diržą.
- Švediška naujovė ilgainiui tapo pasaulinės automobilių pramonės norma, išgelbėjo milijonus gyvybių ir padėjo išvengti sunkių traumų.
- „Volvo“ pastangomis automobiliai tapo saugesni, nors visiškai išvengti avarijų ir žalos sveikatai neįmanoma. Tačiau pavojingų traumų tikimybė segint saugos diržus yra mažesnė, negu važiuojant neprisisegus.
- Dėmesys saugumo priemonėms, kurios padeda išvengti arba sumažinti avarijų žalą žmonėms, tapo „Volvo“ prekės ženklo šerdimi.
- Net ir reklamose švedai drąsiai rodė ne naujus, o sudaužytus automobilius pabrėždami, kad išskirtinis saugumo priemonių kompleksas išgelbėja viduje esančius žmones.
- Bendrovės teiginiai apie saugumą buvo pagrįsti šimtais bandymų ir tūkstančių ištirtų eismo nelaimių duomenimis. Bet net ir patiems švedų pirkėjams sausos informacijos neužteko – bendrovei teko įdėti daug pastangų, kad visuomenė emociškai ir kultūriškai priimtų saugesnių kelionių pasiūlymą. Skaičiuojama, jog prireikė maždaug šešerių metų nuoseklios komunikacijos ir reklamos kampanijų, kad švedų automobilių vairuotojai pripažintų, jog saugos diržai reikalingi, juos naudoti paprasta ir patogu.
- 1965 metais saugos diržus naudojo apie 25 proc. automobilių naudotojų, o 1975 metais – jau 90 procentų.
- „Volvo“ patentavo savo saugos diržų dizainą ir pavertė jį standartu. Be to, bendrovė savo nuosavybe leido nemokamai naudotis konkurentams, tikėdama, kad taip naujo standarto diržas greičiau paplis ir padės išsaugoti daugiau gyvybių visame pasaulyje.
Parengta pagal „Forbes“ inf.
