Dėl separatistinės Padniestrės Moldavijos Respublikos (PMR) kaimynystės lyg ant parako statinės Moldovoje gyvena ne vienas žmogus.
54 metų verslininkas Sergiu Durleshteanas vos tik prasidėjus Rusijos įsiveržimui į Ukrainą supakavo svarbiausius daiktus į lagaminus, kad bet kurią akimirką kuo greičiau galėtų sprukti į Rumuniją.
„Lyg ir viskas po senovei, bet neduoda ramybės mintys: ar nauja PMR įvykusi provokacija dar nėra karo pradžia? Ar Maskvai mus užpuolus Rumunija ateis į pagalbą? Ar įsikiš į konfliktą Kijevas? Ar Briuselis ir NATO protestuos, padės?“ – kalbėjo S.Durleshteanas.
Verslininkas su žmona, dukra ir sūnumi prieš keletą metų gavo Rumunijos pasus, kad Rusijos įsiveržimo atveju galėtų pabėgti iš Moldovos.
„Nenoriu kartoti klaidos, kokią padarė mano žmonos tėvai, po karo nepersikėlę į Rumuniją ir paskui išvežti į Sibirą“, – sakė S.Durleshteanas.
Istoriko V.Birladeanu teigimu, po Antrojo pasaulinio karo į Rumuniją skubiai pasitraukė 300 tūkst. moldavų. Likusieji gyventi sovietinėje Moldovos Respublikoje nenujautė, kad 100 tūkst. iš jų bus ištremti į Sibirą, o dar kas dešimtas gyventojas 1946–1947 m. mirs per kaimuose vykdytos prievartinės kolektyvizacijos sukeltą badą.
Maskva Moldovoje ėmėsi gerokai agresyvesnės rusifikacijos nei Lietuvoje, įmonių ir administracijų vadovaujančiais darbuotojais beveik išimtinai skyrė čia deleguotus rusakalbius.
Bijodami galimų represijų ir siekdami apsaugoti vaikus nuo karjeros ribojimų tėvai ėmė leisti atžalas į rusakalbes mokyklas, kurios buvo geriau finansuojamos nei moldaviškos.
„Moldavų kalba yra visiškas Maskvos prasimanymas – įvedę rusišką raidyną rusai norėjo dirbtinai atskirti mus nuo rumunų kalbos ir Rumunijos“, – tvirtina S.Durleshteanas.
Verslininkas pats lankė rusišką mokyklą, nes jo tėvai, girdėdami Maskvos teiginius, kad rumunų kalba yra fašistų kalba, norėjo vaikus apsaugoti nuo problemų.
Sienos buvo perbraižytos
Ir S.Durleshteanas, ir V.Birladeanu tikisi, kad Moldova ateityje vėl susijungs su Rumunija.
V.Birladeanas priminė, kad dabartinės Moldovos teritorija kartu su Vakarų Moldovos regionu Rumunijoje prieš 600 metų sudarė Moldovos karalystę su sostine Jaši. XIX a. Moldovos karalystei susivienijus su Valakija ir Transilvanija susikūrė Rumunija.
1812 m. Moldovos karalystės rytinę dalį užėmusi Rusija tą teritoriją pavadino Besarabija ir jos sostine paskelbė Kišiniovo miestą.
Po Pirmojo pasaulinio karo 1920 m. regionas vėl tapo Rumunijos dalimi, bet 1940 m. Maskva dar kartą atplėšė rytinę Moldovą, pavadino ją Moldovos sovietų respublika ir įvedė rusišką raidyną.
„Konflikto Padniestrėje užuomazgą pasėjo Josifas Stalinas, 1940 m. perbraižęs žemėlapį ir Moldovos šiaurinius bei pietinius regionus priskyręs Ukrainai, o Kišiniovui atidavęs nedidelį Padniestrės ruožą“, – tvirtino advokatas Ionas Manole.
Jis vadovauja žmogaus teisių organizacijai „Promo-Lex“, akylai stebinčiai situaciją PMR.
Anot I.Manole, į Sibirą išvežusi Moldovos inteligentiją Maskva čia ėmė kviesti darbininkus iš Rusijos, o didžiausius fabrikus statė Padniestrėje. Taip šis regionas pavirto rusakalbiu.
Kilo ginkluotas konfliktas
1989 m. Lietuvoje Sąjūdžiui ėmus siekti nepriklausomybės su lietuviais ryšius užmezgę Moldovos intelektualai pas save įkūrė Liaudies frontą. Į didžiausią jo mitingą Kišiniove susirinkusi 300 tūkst. žmonių minia reiškė nepriklausomybės siekį ir norą susijungti su Rumunija.
Tai siutino Maskvą: Kremlius sukūrė planą, kaip sukelti chaosą Moldovoje ir apriboti 1991 m. iš SSRS pasitraukusios šalies savarankiškumą.
Maskvos idėja suskaldyti Lietuvą skelbiant Vilniaus regione lenkų autonomiją nepavyko, bet Moldovoje panašus tikslas įgyvendintas.
1991 m. Rusija pradėjo gąsdinti Padniestrės didžiųjų gamyklų vadovus, kad Kišiniovas juos atleis iš pareigų, ir sukurstė priešintis. Kovai su „fašistais“ buvo pasikviesti kazokai iš Rusijos, „slavai patriotai“ bei Afganistano karo veteranai iš Maskvos, Minsko, Kijevo ir net Rygos, Talino.
Suagituoti fabrikų darbininkai kartu su atvykėliais ėmė statyti barikadas, burtis į gynėjų būrius. Prie jų prisijungė vietos policininkai, o ginklus tiekė ir vėliau taikdariais apsimetė kariškiai iš Padniestrėje dislokuotos Rusijos karinės bazės.
Ginkluoti susirėmimai prasidėjo, kai Maskvos šalininkai įsiveržė į Dubosarų miesto policijos pastatą ir nuginklavo moldavų policininkus. Aplinkinių kaimų gyventojai moldavai kartu su iš Kišiniovo atvykusiais pareigūnais bei Liaudies fronto aktyvistais nusprendė kolegas vaduoti ir atkurti tvarką.
Kilo kruvini susirėmimai, o po to mūšiai dėl policijos būstinių persimetė į kitas Padniestrės vietoves. 1991 metų konfliktą Rusija nušvietė kaip Moldovos nacionalistų ir fašistų norą susijunti su Rumunija ir priversti rusakalbius gyventojus išsižadėti savo kalbos.
Kovose abiejose pusėse žuvo apie pusantro tūkstančio žmonių.
Ant PMR sostinėje Tiraspolyje esančio paminklo šiems įvykiams atminti iškaltos ir dviejų rusakalbių estų bei vieno latvio pavardės.
„Maskva tada skleidė melą, kad Moldovai padeda savanoriai kovotojai iš Rumunijos ir lietuviai fašistai snaiperiai, nors nėra jokių įrodymų“, – priminė V.Birladeanu.
Rusai dalija lengvatas
Mūšiai liovėsi Rusijos lyderiui Borisui Jelcinui pasirašius paliaubų susitarimą su Moldovos prezidentu Mirčea Sneguru.
Rusija, Moldova bei PMR įkūrė bendrą taikdarių misijos padalinį, o PMR įsteigė savo parlamentą, vyriausybę, valiutą. Padniestrės gyventojai karui su Kišiniovu buvo agituojami žadant šį pramoninį regioną paversti Rytų Šveicarija.
„Iš tiesų Padniestrė tapo kontrabandos ir mafijos struktūrų sostine, čia lobsta oligarchai ir valdininkai, o paprasti žmonės uždirba mažiau nei likusioje Moldovos teritorijoje“, – teigė I.Manole.
Bet PMR gyventojai moka net dešimt kartų mažesnius mokesčius už butų šildymą ir elektrą, nes tokią specialią lengvatą Tiraspoliui taiko Maskva. Už siunčiamas dujas Rusija iš PMR prašo mokėti keliolika kartų pigiau nei iš Kišiniovo.
Gaudama dujas pusvelčiui PMR pigiai šildosi namus, o jos fabrikai gamina pigesnę produkciją – dėl to bankrutavo ne viena Moldovos įmonė.
Be to, PMR pigiomis dujomis gamina elektrą, kurią brangiai parduoda Moldovai, nes ši per 31 nepriklausomybės metus nesugebėjo nutiesti elektros tilto į Rumuniją.
Nebuvo sujungti ir dujų vamzdynai su Rumunija, žlugo sutartis dėl Kazachastano dujų importo.
„Moldovos nepriklausomybę įtvirtinančius sprendimus blokavo prorusiškos partijos bei politikai, kurie buvo remiami tiek Maskvos, tiek PMR uždirbamais šešėliniais pinigais“, – mano V.Birladeanu.
Istorikas priminė, kad iš už 100 km esančio Ukrainos Odesos jūrų uosto į PMR didžiuliais kiekiais buvo gabenamos neapmokestintos prekės. Po to jos kiek pigiau buvo parduodamos Ukrainoje ir Moldovoje, o iš nelegalios prekybos pelnėsi Ukrainos, Moldovos ir galimai net Rusijos oligarchai.
Milžiniškos pajamos padėjo Kišiniove steigti prorusiškus laikraščius ir televizijas, skelbti ES ir NATO nepalankią propagandą.
PMR nepaprastai suklestėjo dviejų buvusių saugumiečių įkurta „Sherif“ kompanija, išsikovojusi monopolinę ar vadovaujamą padėtį daugelyje verslo sričių.
„Sherif“ net šešerius metus turėjo išimtinę teisę valdyti Moldovos muitinės antspaudą. Tai reiškė galimybę į Odesos uostą atvykusiuose laivuose turimas prekes performinti kaip moldaviškas ir siųsti parduoti į Vakarų valstybes apeinant įvairius ribojimus.
Moldavams – kliūtys
„PMR skelbia, kad rusų, ukrainiečių bei moldavų kalbos yra valstybinės, tačiau visi dokumentai pildomi tik rusiškai, vien šia kalba čia leidžiami laikraščiai, vyksta parlamento posėdžiai“, – teigia I.Manole. Pasak advokato, PMR siekiama likviduoti moldaviškas mokyklas, joms sudaromi įvairūs trukdžiai.
Tėvai, leidžiantys vaikus į moldaviškas mokyklas, patiria spaudimą, grasinimus, o moksleiviai išgyvena rusakalbių agresiją, būna sumušami.
Organizacija „Promo-Lex“ rengia PMR teritorijoje seminarus apie pilietinę visuomenę ir žmogaus teises, registruoja pažeidimus, gina nukentėjusiuosius, todėl jos veiklą PMR stengiasi kuo labiau riboti.
„Vietoj Rytų Šveicarijos PMR pavirto teisinės bei ekonominės savivalės šalimi, kurioje kiekvienam piliečiui gresia patekti į kalėjimą, jei jis šnekės ar darys ne tai, ko reikalaujama“, – tvirtina I.Manole.
„Kalbama, kad Maskva PMR remti jau išleido per 40 mlrd. eurų. Kremlius tokius pinigus skiria ne šiaip sau, o žinodamas, kad išlaikydamas PMR gali šantažuoti ir Moldovą, ir Ukrainą. Dėl to Rusija iš PMR neišveda ir savo armijos, nors tai pagal įsipareigojimą privalėjo padaryti dar prieš 19 metų“, – sakė V.Birladeanu.
Istorikas priminė ir tai, kad 2014 m. būtent iš PMR buvo pasiųsti administratoriai į susikūrusias apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko respublikas.
