„Lift it up, lift it up: we can sing our country free!“ – „Pakilkime, pakilkime: mes galime išlaisvinti savo šalį dainuodami!“
Taip skamba vienos iš miuziklo dainų priedainis.
Pasakojimo veikėjai dainuoja apie laisvę europietiško popso ritmu scenoje, paverstoje Talinu 1987-aisiais.
Tai ne tiktai tautos istorija, bet ir dviejų įsimylėjėlių romanas revoliucijos fone – pasipriešinimo judėjimo vedlys Taavi Tammas įsimyli savo priešo dukterį.
Tarp praeities ir dabarties
Amerikiečio Tony Spinosos sukurtame miuzikle „Broadwater“ teatro scenoje Holivude estais pavirsta 20 atlikėjų, kurie ir dainuoja, ir šoka, ir vaidina grojant penkių instrumentų grupei.
„Nuostabiausias miuziklų elementas yra tai, kad, kitaip nei gyvenime, scenoje staiga visi pradeda dainuoti.
Bet šio miuziklo istorijos grožis – kad realiai taip ir buvo, visi dainavo“, – sakė vieno pagrindinių vaidmenų atlikėjas Jamesas Evertsas.
1987-aisiais jis dar net gimęs nebuvo ir prisipažino, kad nieko nežinojo apie Dainuojančią revoliuciją mažose Baltijos šalyse. Tačiau suvaidinus miuzikle norisi, kad žiūrovus įkvėptų daugiau nei 30 metų senumo įvykiai, iš kurių gali pasimokyti šiuolaikiniai judėjimai.
„Kalbame apie socialinį teisingumą, apie taikų pasipriešinimą.
Apie kolektyvinio balso, skambančio protestuojant ir dainuojant, jėgą“, – sakė J.Evertsas.
Idėja kilo ekskursijoje
„Dainuojanti revoliucija: miuziklas“ kūrėjas T.Spinosa pasakojo, kad idėja sukurti miuziklą apie Estijos kovą dėl nepriklausomybės kilo kelionėje.
2014-aisiais jis plaukiojo kruiziniu laivu, kuris turėjo užsukti į Sankt Peterburgą, bet dėl tam tikrų neramumų Rusijoje vietoj to prisišvartavo Estijoje. Ekskursijoje po Taliną gidas pradėjo pasakoti apie Dainuojančią revoliuciją, ir amerikietis susižavėjo mažos tautos drąsa.
„Žmonės dainomis tarsi skydu stojo prieš sovietų atakas. Iš karto pajutau, kad tai istorija, kurią turiu papasakoti“, – sakė T.Spinosa, pradėjęs domėtis taikiu Baltijos šalių atgimimu.
Netrukus sukurtas romantiškas scenarijus, kuriame netrūksta ir politikos, ir meilės. Visa tai sieja „Eurovizijos“ popdainų stiliumi skambanti muzika, nelabai primenanti 9-ojo dešimtmečio estų atgimimo melodijas.
Tuo metu Estijoje garsiai aidėjo ir liaudies dainos, ir nauji roko himnai.
Tačiau amerikiečiai miuzikle girdės labiau grupę ABBA nei „Bunda jau Baltija“ primenančias dainas.
V.Lenino ir J.Stalino vėlės
Greta įsimylėjusių ir laisvės siekiančių estų scenoje pasirodo ir sovietinių diktatorių Vladimiro Lenino bei Josifo Stalino vėlės. Jos atkeliauja pabandyti perkalbėti Michailą Gorbačiovą nepradėti reformų, žinomų kaip „glasnost“ (viešumas) ir „perestroika“ (persitvarkymas).
Šioje vietoje veiksmas vyksta šiek tiek komiškai, tačiau, pasak aktorių, viskas pateikiama deramai, nes tironams nesuteikiama jokių galių. Jiems belieka iš šalies bejėgiškai stebėti, kaip estų tauta išsilaisvina iš sovietų priespaudos.
„Kai tapo žinoma, kad kuriu miuziklą apie tą istorinį laikotarpį, buvau pristatytas Estijos konsulatui Niujorke, kuris mane sujungė su Estijos kultūros ministerija Taline. Galėjau pakalbinti daugybę Dainuojančios revoliucijos lyderių, kurie vis dar gyvi ir gyvena Estijoje. Jų padedamas suvokiau estų užsidegimą ir principingumą, o tai tapo miuziklo esme“, – sakė T.Spinosa, anksčiau dirbęs ir Brodvėjaus teatruose Niujorke.
Primena šių dienų realybę
Aktoriai įsitikinę, kad miuziklas „Dainuojanti revoliucija“ gali ne tik papasakoti apie Estijos istoriją, bet ir padėti naujai pažvelgti į pastarųjų metų protestus bei politinę atmosferą Jungtinėse Valstijose.
Vienas pagrindinio veikėjo T.Tammo monologų atspindi šių dienų politinio susiskaldymo ir paranojos jausmą.
Revoliucijos vedlys jaučiasi pavargęs nuo sovietų manipuliacijų ir ragina tautiečius taikiai sukilti, kol jų kultūra neištirpo pačių akyse.
Tai amerikiečiams primena šiandieninę politinę poliarizaciją Jungtinėse Valstijose.
„Tarp mūsų yra daug daugiau bendro, negu įsivaizduojame“, – sakė Kelsey Lee Smith, dainuojanti ir šokanti grupinėse scenose.
„Dabar išgyvename metą, kai žmonės gauna tiek daug netikrų žinių. Žiūrovai suves paraleles tarp sovietų propagandos Estijoje ir Amerikos žiniasklaidos sensacionalizmo problemų, – sakė kitas aktorius Anthony Marciona. – Galutinis tikslas – žmonių laisvė, kuri reiškia ir kalbos laisvę, tiesą.
Miuziklas parodo – vienas mažas balsas gali daug.“
Parengta pagal „Broadway World“, „Daily Bruin“ ir „Spectrum News“ inf.
