Viena iš tokių mažai pastebimų operacijų buvo birželio pradžioje už 45 km į rytus nuo fronto linijos buvusios „Wagner Group“ bazės sunaikinimas Rusijos okupuotoje Kadiivkoje Luhansko srityje.
Kovo 28 d. Rusija į rytų Ukrainą pasiuntė „Wagner Group“ – Rusijos kontroliuojamą samdinių grupę, veikiančią Kremliaus prašymu visame pasaulyje, – jos kariuomenei patiriant „didelių nuostolių“, kovo 28 d. pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
„Aš vienas pirmųjų sužinojau, kad jie atvyko ir buvo dislokuoti vietos stadione“, – laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė Kadiivkos gyventojas Olehas (red.pastaba: vardas pakeistas siekiant apsaugoti tapatybę).
Pastaruosius aštuonerius metus Rusijos okupuotame mieste gyvenantis Olehas bendradarbiauja su Ukrainos valdžios institucijomis ir nuolat teikia joms žvalgybinę informaciją.
„Šią informaciją perduodavau tinkamiems žmonėms“, – nurodė Olehas.
Jau birželio 9 d. Ukrainos kariuomenė artilerijos ugnimi smogė šiai bazei ir, skirtingais vertinimais, nukovė nuo 50 iki 200 samdinių bei sunaikino jų ginklų sandėlį.
Dienraštis „Kyiv Independent“, remdamasis pokalbiais su vietiniais civiliais ir šaltiniais žvalgybos agentūrose, atkūrė operacijos įvykių eiga.
„Wagner“ identifikavimas
Kai kurie ukrainiečiai, likę Rusijos okupuotose teritorijose, padėjo identifikuoti rusų karius, įrangą, bazes ir sandėlius, „Kyiv Independent“ pasakojo Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų narys Antonas (red. pastaba: vardas taip pat pakeistas).
Specialiųjų operacijų pajėgos yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinys, vykdantis žvalgybos misijas ir slaptas operacijas priešo užnugaryje.
Būtent per vietinius gyventojus žvalgybos pareigūnai gegužės mėnesį sužinojo apie Kadiivkoje įsikūrusius „Wagner Group“ samdinius.
„Be jų tai būtų buvę neįmanoma“, – patikino Antonas.
„Grupė įsikūrė vietinėje sporto salėje. Tapo aišku, kad tai buvo ne šiaip Rusijos ginkluotosios pajėgos, o, tarkime, tam tikras Rusijos kariuomenės padalinys“, – teigė jis.
„Wagner“ grupę, plačiai žinomą kaip privačią karinę bendrovę, kontroliuoja Kremlius per Rusijos oligarchą Jevgenijų Prigožiną, artimą Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugą, pramintą „Putino virėju“, nes kita jo bendrovė teikia Kremliui maitinimo paslaugas.
Grupuotę daugiausia sudaro buvę Rusijos kariškiai, anksčiau ji dalyvavo karuose ir ginkluotuose konfliktuose Ukrainoje, Sirijoje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Malyje, Madagaskare, Mozambike ir Sudane.
J.Prigožinas taip pat kontroliuoja socialinėje žiniasklaidoje veikiančius Rusijos „trolių fabrikus“.
2018 m. J.Prigožinui buvo pateikti kaltinimai dėl „operacijų finansavimo ir organizavimo siekiant kištis į JAV politinius ir rinkimų procesus, įskaitant 2016 m. prezidento rinkimus, ir kitų nusikaltimų, įskaitant tapatybės vagystę“, teigiama JAV teismo dokumente.
Antonas pirmasis gavo žinutę iš Oleho.
„Yra įdomios informacijos. Išsamesnė informacija vėliau“, – pasakė jam vietinis.
Olehas atsisakė pasakyti, kaip jam pavyko perduoti informaciją apie „Wagner Group“ buvimo vietą Ukrainos specialiosioms pajėgoms, kad nekeltų pavojaus būsimoms operacijoms.
„Perdavimas visada vyksta įvairiais būdais. Vienas informatorius gali perduoti informaciją iš karto, kitas – po dviejų savaičių. Dažnai tai atsitiktinumo klausimas“, – aiškino Antonas.
Pasirengimas operacijai
Po to, kai informacija perduodama, seka keli patikrinimo etapai, kurie paprastai apima atvirų šaltinių žvalgybos metodus.
Antono darbas – gauti informacijos iš vietinių gyventojų, juos patikrinti ir perduoti kitam padaliniui, kuris pakartoja patikrinimą.
Antonas nepriima sprendimų dėl konkrečių taikinių. Jis sako, kad nėra jokių ataskaitų ar „nereikalingo popierizmo“, be to, kad informacija nenutekėtų, su juo bendrauja ribotas skaičius žmonių. Jis neatskleidė, kaip tikrinama informacija.
Patikrinus informaciją, įvertinama rizika civiliams gyventojams, po to priimamas galutinis sprendimas dėl taikinio.
„Viena iš problemų yra ta, kai nauja rusų grupė apsigyvena daugiabučio namo apatiniame aukšte. Viršutiniuose aukštuose gyvena civiliai. Rusai tai daro dažnai, naudodamiesi civiliais gyventojais kaip gyvuoju skydu, – pasakojo Antonas. – Jie gali įsikurti tarp vaikų darželio ir mokyklos arba vieno iš jų viduje“.
Šį kartą „Vagnerio“ samdiniai Kadiivkoje įsikūrė stadione gyvenamajame rajone.
Olehas sako, kad taikinys niekada nebūna sunaikintas kitą dieną po informacijos perdavimo. Smūgiui „Wagner“ bazei Kadiivkoje buvo ruoštasi maždaug dvi savaites – nuo gegužės mėn. gauto pranešimo iki birželio 9 d., kai buvo smogta grupei.
Per tą laiką vietos gyventojai nuolat tikrino, ar samdiniai ir toliau užima pastatą. Nuo to laiko tie gyventojai išvyko iš miesto.
Pasak Oleho, daugelis vietinių gyventojų žinojo, kad mieste dislokuota samdinių grupė.
„Wagner“ samdiniai nemoka laikyti burnos užčiauptos, – pasakojo jis. – Jie patys vaikščiojo ir prisistatinėjo kaip „orkestras“ arba „muzikantai“.
Šie savadarbiai slapyvardžiai – tai nuorodos į vokiečių kompozitorių Richardą Vagnerį, kurio vardu, kaip manoma, ir buvo pavadinta grupė.
„Jie vietinėms merginoms sakydavo: „Mes esame orkestras, kuris čia gastroliuoja“, – teigė Olehas.
Olehas tiksliai išsiaiškino, kur stadione gyveno samdiniai: stadiono patalpose esančioje didelėje sporto salėje. Po stadiono tribūnomis samdiniai įsirengė amunicijos sandėlį, jame budėjo keturi ar penki samdiniai, kurie dažnai keisdavosi.
Vaizdo įrašai iš šios vietos, kuriuos Rusijos propagandistai paskelbė po Ukrainos smūgio, patvirtina Oleho pateiktą vietos aprašymą.
„Iš viso ten buvo apie 300–400 (samdinių). Sunku pasakyti tikslų skaičių. Nemanau, kad jie net nežino, kiek jų buvo mieste“, – sako Antonas.
Nežinia, ką ši grupė veikė ar ruošėsi veikti Donbase. „Wagner“ samdiniai yra elitinės pajėgos, profesionalesnės ir labiau patyrusios nei reguliarioji Rusijos kariuomenė ar jų vietiniai bendradarbiai.
Sėkmingas smūgis
Birželio 9 d. anksti ryte Ukraina artilerija smogė stadionui. Objektas buvo sunaikintas.
Specialiųjų operacijų pajėgų karys ir jo informatorius nesutaria, kokiais ginklais Ukraina smogė stadionui.
Antonas sako, kad smūgis buvo suduotas iš HIMARS sistemos, kurią Ukrainai neseniai suteikė JAV, tačiau Ukraina HIMARS Donbase oficialiai buvo dislokuota tik birželio antroje pusėje.
Olehas mano, kad tai buvo labiau pasenęs ginklas. Rusijos kontroliuojami įgaliotiniai pranešė apie apšaudymus, vykdomus iš savadarbių daugkartinių raketų paleidimo įrenginių „Grad“, tačiau įvykio vietos nuotraukose nematyti daugybinių smūgių zonų, kurias būtų palikęs tokio tipo raketų paleidimo įrenginys.
„Po atakos vieta iš karto buvo aptverta, – sako Olehas. Vietos milicijai nebuvo leista įeiti į vidų. Vietovę perėmė Rusijos pareigūnai.
„Dėl to buvo sunku patikrinti informaciją apie aukas. Vietiniam gyventojui įvykio vietoje radus nešiojamąjį kompiuterį, rusai jį iškart išplėšė iš rankų“, – prisiminė Olehas.
Nuolaužoms išvalyti prireikė savaitės.
Antonas teigia, kad žuvusių samdinių skaičius yra apie 250.
„Net ir Rusijai tokie dideli motyvuotų, puikiai apmokytų kovotojų nuostoliai yra daug“, – sako Antonas.
Oleho informacija iš lauko yra kuklesnė.
„Iš vienos ligoninės, iš kitos, iš morgų buvo skirtingi duomenys, – sako Olehas. – Gelbėtojai įvykio vietoje sakė, kad žuvo 50 žmonių. Kai kurie mano šaltiniai sakė, kad žuvusieji buvo nuvežti į Luhansko morgą. Ten jie sakė, kad buvo 150 kūnų.“
Išgyvenusiųjų skaičius nežinomas. Pasak Oleho, likus kelioms valandoms iki ukrainiečių smūgio, dalis grupės paliko įvykio vietą. Maždaug pusė grupės, įskaitant šaudmenų sandėlio sargybinius, liko įvykio vietoje.
Rusijos kontroliuojami įgaliotiniai pranešė, kad per išpuolį neva žuvo 22 civiliai gyventojai. Jie pranešė, kad tai buvo smūgis gyvenamajam rajonui, ir visai neminėjo, kad jame dalyvavo kokie nors kariškiai, jau nekalbant apie „Wagner“ grupę.
Ukraina teigė, kad dėl smūgio žuvo tik du civiliai gyventojai. Olehas sutinka su Ukrainos vertinimu.
„(Rusijos kontroliuojamų įgaliotinių) skaičius buvo išpūstas, nebuvo 22 civilių. Kažkodėl jie 20 „Wagner“ samdinių įrašė kaip civilius“, – sako Olehas.
Anot Oleho, „Wagner“ samdiniai įvykio vietoje daugiausia žuvo nuo ant jų užkritusių betoninių pastato dalių.
Pasekmės
Nuo 2014 m., kai prasidėjo karinė Kadiivkos okupacija, Olehas visais įmanomais būdais padėjo Ukrainai. Jis sekė Rusijos karių judėjimą, perduodamas slaptą informaciją Ukrainos specialiosioms tarnyboms.
„2014 m. Ukrainos kariuomenė nešaudė į bazes ir sandėlius kaip dabar. Nors duomenys vis tiek buvo perduodami“, – sako jis.
„Prieš porą mėnesių Ukraina pirmą kartą pataikė į bazę netoli mano miesto. Nusipirkau butelį alaus švęsti. To laukiau aštuonerius metus“, – pasakojo Olehas.
Pastaruoju metu Olehas turi vis daugiau priežasčių švęsti. Pasak Oleho, vien jo mieste Ukrainos kariai iki šiol smogė šešiems amunicijos sandėliams.
Paskutinė ataka įvyko liepos 14 d., kai, Rusijos kontroliuojamų įgaliotinių duomenimis, Ukraina smogė Kadiivkai iš HIMARS. Dėl to užsidegė šaudmenų sandėlis.
Olehas sako, kad Vakarų suteikta nauja tolimojo nuotolio artilerija gerokai sumažina Rusijos karių galimybes vykdyti atakas ir apšaudyti Ukrainos teritoriją.
Tuo tarpu Olehas ir kiti tęsia pasipriešinimą padėdami Ukrainai toli už fronto linijos.
Parengta pagal „Kyiv Independant“ inf.
