Didžiausio Donbaso regiono miesto vyrai, baimindamiesi dėl to, kas gali nutikti, jeigu pasirodys gatvėje, atsidūrė pogrindyje.
Išdrįsusieji vaikščioti mieste buvo čiumpami prorusiškų separatistų ir prievarta siunčiami kovoti su Ukrainos pajėgomis.
Dauguma jų į mūšius buvo mesti be jokio parengimo, įrangos ar karo patirties.
Su „Kyiv Independent“ kalbėję Donecko gyventojai (vardai pakeisti dėl asmenų saugumo) pasakojo, kad miesto gatvės tuštėti pradėjo savaitę prieš Rusijos įsiveržimą, prasidėjusį vasario 24-ąją.
Kremliaus kontroliuojami separatistai jau buvo paskelbę apie didelio masto priverstinę karo tarnybą – jie nusitaikė į 18–55 metų vyrus, gyvenančius nuo 2014-ųjų okupuotose Rytų Ukrainos teritorijose.
Karo ekspertai teigia, kad būtent šie iš Donbaso vyrų suformuoti daliniai buvo tarp tų okupacinių pajėgų, kurias praėjusią savaitę sudaužė Ukrainos kariškiai per įspūdingą kontrpuolimo operaciją.
Žmonės skubiai ieškojo būdų išvykti iš akyse nykstančio miesto. Praėjus vos keletui dienų po to, kai vietinius pradėta prievarta spausti imti ginklus, atsivėrė ir keliai iš Donecko. Visi jie – brangūs ir ypač pavojingi.
Dabar jau buvęs Donecko gyventojas Stepanas pasakojo, kad jam ištrūkti pavyko pasinaudojus draugų rekomendacija, – šie pasiūlė kreiptis į brangų, bet patikimą vedlį.
„Aš pabėgau, nes gyventi Donecke tapo neįmanoma ir pavojinga. Negalėdavai išeiti į lauką, nes prievarta atsidursi tarp šauktinių. Ten nėra nei vandens, nei darbo“, – sakė Stepanas.
Jis – vienas iš keleto, kuriems pavyko pabėgti. Tūkstančiai Rusijos okupuotose vietose gyvenančių vyrų apie tokią prabangą tik pasvajotų – jiems nepasisekė.
Iš gatvės – į punktus
Kadaise ūžiančio ir skubančio Donecko gatvės dabar atrodo tuščios. 2014-aisiais šimtai tūkstančių ukrainiečių pabėgo iš miesto, kurio kontrolę po atakų perėmė prorusiškos pajėgos. Tada srities sostinėje gyveno apie milijoną žmonių.
2022 m. Doneckas išgyveno antrąją emigracijos bangą – šįkart iš miesto spruko vyrai, nenorėję kariauti Vladimiro Putino karo su savo tautiečiais.
Žmonės pasakojo, kad dalis į prorusiškas pajėgas pateko per neapdairumą.
Kai vasario viduryje separatistai ėmė dalyti šaukimus į kariuomenę, kai kurie vyrai savanoriškai pasirodė registracijos punktuose. Jie manė, kad tai – tik formalumas. Klydo.
Kai tik V.Putino nurodymu prasidėjo įsiveržimas į Ukrainą, Rusija naujuosius šauktinius iš okupuotų Donbaso teritorijų pavertė patrankų mėsa: jie buvo išsiųsti į frontą Rytų Ukrainoje.
Supratę, kas laukia, vyrai ėmė slėptis. Kai registracijos biuruose nustojo rodytis nauji žmonės, separatistai ėmė juos gaudyti tiesiog gatvėse, iš kurių atvesdavo į punktus ir „paversdavo kariais“.
Šaukiamojo amžiaus vyrai netrukus tiesiog dingo iš Donecko gatvių.
„Niekada nėjau į lauką. Kitiems mažiau pasisekė. Mano pažįstami buvo grobiami tiesiai iš darbo ar mokyklos. Faktiškai iš karto jie buvo siunčiami į karščiausius karo taškus“, – apie košmarą pasakojo Stepanas.
Tuomet daugybė vyrų ir ėmė ieškoti būdų, kaip pabėgti iš okupuotų Rytų Ukrainos teritorijų. Tarp jų – ir Stepanas.
Veikė pabėgimo schemos
Galimybėms pasprukti sąlygas diktavo pats karas. Į vakarus nuo Donecko griaudėjo pabūklai, tad vienintelis kelias iš ten vedė per Rusiją.
Bandant pabėgti visada būtina pažinoti ką nors, kas padėtų pereiti sieną.
Stepanas pasakojo, kad pirmą kartą paskambinęs vedliui turi pasakyti, jog norėtum gauti transportavimo dokumentus.
Žmogus, kuriam skambino Stepanas, buvo nervingas ir bijojo aptarti detales telefonu.
„Tu mane suradai, tai žinai, kaip viskas veikia“, – jam pasakė vedlys.
Netrukus Stepanas sužinojo dieną, kada prasidės kelionė. Kai atėjo metas, vedlys ryte paskambino Stepanui ir pasakė, kada tiksliai jis išvyksta.
Vėliau prie pat Stepano namų privažiavo automobilis, į kurį jis iškart ir įlipo, kad niekas nepamatytų jo gatvėje.
Prie prorusiškų separatistų valdomo regiono sienos dirbę kariai buvo tos pačios schemos dalis, tad automobilį praleido. Stepanas iš viso sumokėjo 60 tūkst. rublių – apie 1000 eurų.
Rusijos pasienyje Stepanas net keletą valandų buvo apklausiamas rusų Federalinės saugumo tarnybos (FST) agentų.
Čia jis turėjo užpildyti detalius dokumentus apie save, atskleisti socialinių tinklų slaptažodžius. Galiausiai vyras buvo įleistas į Rusiją.
Dabar Stepanas saugus – jis gyvena Švedijoje.
Panašiu keliu Donecką paliko ir Maksimas su Jaroslavu (vardai pakeisti. – Red.).
„Jeigu išvyksti automobiliu, vairuoja vedlys. Dažniausiai tai būna civilinius rūbus vilkintys kariai“, – sakė Maksimas, kuris į Rusijos pietų miestą Rostovą išvažiavo birželį.
Scenarijai nuolat brangsta
Kartais vedliai organizuoja daugiau žmonių išvykimą. Tada automobiliai rieda kolona.
Ant vedlio mašinos priekinio stiklo būna priklijuotas specialus leidimas.
Šis dokumentas užtikrina, kad patikros punktuose automobiliai nebus sustabdyti.
Pasak Maksimo, kai kurie žmonės bėgo be pagalbos – patikros punktus apeidavo laukais. Jis pasakojo: jeigu iš Donbaso išvykstantis žmogus sustabdomas patikros punkte, dauguma atvejų jis gali sumokėti kyšį ir ištrūkti.
Sėkmė priklauso nuo piniginės storio, bendravimo įgūdžių ir kareivio nuotaikos.
Kai kurie žmonės išvyksta pilnu sunkvežimiu. Tokioje sausakimšoje transporto priemonėje vietos kaina asmeniui – apie 400 eurų. Sulig kiekviena karo diena kaina kyla.
Karo pradžioje Donbaso gyventojai darbe galėjo pasiimti „rezervacijas“, kuriose buvo nurodoma, jog darbdavys reikalauja, kad asmuo ir toliau liktų darbo vietoje. Ši išimtis leido daugeliui žmonių išvengti mobilizacijos ir anksti palikti okupuotas teritorijas.
Bet prasidėjus masiniam išvykimui asmenims su „rezervacijomis“ nebebuvo leidžiama patekti į Rusiją.
Nuo karo pradžios sulig kiekviena diena galimybių pabėgti durys siaurėjo, o kainos kosmiškai šoko į viršų. Kareiviai patikros postuose darėsi vis griežtesni, įkliūdavo ir vedliai.
„Per vieną pirmųjų bandymų pabėgti paskambinau vedliui. Atsiliepė moteris ir pasakė, kad tas asmuo – kalėjime“, – prisiminė Stepanas.
Yra dar vienas būdas išvengti mobilizacijos, kuris buvo populiarus ir praeityje, – turi būti pažymėtas kaip netinkamas tarnauti kariuomenėje. Bet ir šis variantas darosi labai brangus.
Liepą iš Donecko net į Portugaliją pabėgęs Jaroslavas pasakojo, kad dar sausį jis už įspaudą „netinkamas“ sumokėjo apie 350 eurų.
Pasak vyro, šiandieną toks išsigelbėjimo antspaudas jau kainuoja per 2500 eurų.
„Nedaugelis galėtų sau leisti sumokėti tokią sumą“, – sakė Jaroslavas, kuriam įspaudas padėjo be problemų patekti į Rusiją.
Rusija jaučiasi nebaudžiama
Visos šios istorijos – ne tik nuo karo siaubo bėgančių žmonių liudijimai apie košmarišką gyvenimą po Rusijos okupacijos padu, bet ir įrodymai, kad Maskva įžūliai pažeidinėja Ženevos konvenciją, kurioje prievartinis įtraukimas į kariuomenę įvardijamas kaip karo nusikaltimas.
Toks Rusijos elgesys pažeidžia ir Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą.
Pasak žmogaus teisių aktyvistų, Rusija nuo karo Ukrainoje pradžios prievarta mobilizavo iki 100 tūkst. okupuotų Donecko ir Luhansko vyrų. Daugybė jų jau žuvę.
„Prievartinė mobilizacija – tai žmonių siuntimas mirti, – sakė tarptautinės humanitarinės teisės ekspertas Gunduzas Mamedovas. – Ukrainoje už prievartinį siuntimą į kariuomenę gresia iki 12 metų nelaisvės. Jeigu tai nuveda iki prievarta kariu paversto žmogaus žūties, skiriama bausmė iki gyvos galvos.“
Tačiau įstatymai – viena, o tikrovė – visai kas kita.
„Ukraina nieko negali padaryti, kad užkirstų kelią prievartinei mobilizacijai ar šaukimui okupuotose teritorijose, – sakė Ukrainos ZMINA žmogaus teisių centro direktorė Aliona Luneva. – Kaip ir dėl deportacijos – Ukraina neturi jokių teisinių mechanizmų, kad nutrauktų žmonių deportaciją iš okupuotų teritorijų.“
Būtent to Stepanas dabar labiausiai ir bijo. Rusijos okupuotame Donbase yra įstrigęs jo tėvas ir draugai, kurie neturi nei pakankamai pinigų, nei galimybių bėgti.
Iš rusų atkovotame mieste – masinė kapavietė
Rusijos pajėgas išstūmus iš Ukrainos šiaurės rytinio Iziumo miesto, ten aptikta masinė kapavietė: miške rasta daugiau nei 440 kūnų.
„Norime, kad pasaulis žinotų, kas iš tikrųjų vyksta ir kokie Rusijos okupacijos padariniai, – sakė Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis. – Buča, Mariupolis, o dabar, deja, Iziumas. Rusija visur sėja mirtį. Ir už tai turi atsakyti.“
Iziumas yra svarbus transporto mazgas, laikomas vartais į pramoninį Donbaso regioną, prieš karą mieste gyveno daugiau nei 40 tūkst. gyventojų.
Balandžio pradžioje Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Kijevo apylinkių, sostinės priemiestyje Bučoje buvo aptikta šimtai kūnų. Okupantai kaltinami ten vykdę karo nusikaltimus prieš civilius.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė norinti, kad Rusijos prezidentas dėl karo nusikaltimų Ukrainoje būtų teisiamas Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT): „Man svarbu, kad Vladimiras Putinas pralaimėtų šį karą ir susidurtų su savo veiksmų padariniais. Įmanoma, kad jis vieną dieną stos prieš TBT, nes galiausiai Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimus Ukrainoje.“
Grūdų saugyklos naikinamos tyčia
Per karą su Rusija Ukraina prarado beveik 15 proc. grūdų sandėliavimo pajėgumų. JAV vyriausybės remiama Konfliktų observatorija pranešė, kad Rusija užgrobė sandėlių, kuriuose telpa 6,24 mln. tonų maisto medžiagų, o Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje sunaikino dar 2,25 mln. tonų atsargų saugyklų.
Iš viso per karą Ukraina prarado maždaug 8,5 mln. iš 58 mln. tonų sandėliavimo pajėgumų, o tai kelia grėsmę šalies gebėjimui ateityje tiekti itin svarbias kviečių, kukurūzų ir saulėgrąžų aliejaus atsargas pasaulinei rinkai.
„Rusijos ir su Rusija susijusių pajėgų daroma žala ir Ukrainos javų sandėliavimo pajėgumų užgrobimas kelia grėsmę katastrofa paversti dabartinę Ukrainos žemės ūkio krizę, – teigė Konfliktų observatorija. – Milijonai žmonių visame pasaulyje priklausomi nuo Ukrainos žemės ūkio produktų ir yra tiesiogiai veikiami kainų šuolio pasaulinėse žaliavų rinkose, sukelto su Rusijos įsiveržimu į Ukrainą susijusio stygiaus.“
Dauguma užgrobtų ir sunaikintų objektų yra Mykolajivo, Zaporižios ir Donecko srityse, daugelis jų buvo netoli transporto mazgų, o tai rodo, kad jie atakuoti specialiai. Tyčinis taikymasis į pasėlių saugojimo infrastruktūrą pagal tarptautinę teisę gali būti laikomas karo nusikaltimu ir nusikaltimu žmoniškumui.
Parengta pagal „Kyiv Independent“ inf.
