Nors euroatlantinis pasaulis tvirtai palaikė Ukrainą ir smerkė Rusijos vykdomą totalinį karą, Afrikos žemyną, kuriame gyvena 54 šalys ir 1,4 mlrd. žmonių, pasiglemžė Rusijos propaganda, vaizduojanti Kijevą ir Europos šalis kaip piktadarius.
Nepaisant to, kad Ukraina yra viena didžiausių grūdų tiekėjų Afrikos žemynui, ji mažai pajėgi pakeisti viešosios nuomonės kryptį regione, kuriame Rusija aktyviai veikia jau beveik 70 metų.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas liepos mėn. keliavo po žemyną, kad padidintų paramą savo šaliai ir taip apkaltintų Ukrainą dėl maisto produktų tiekimo trūkumo, pačiai Rusijai blokuojant Ukrainos Juodosios jūros uostus, gyvybiškai svarbius ukrainietiškų grūdų eksportui. Taip pat Rusijos ekspertai, diplomatai ir pareigūnai jau kelerius metus vadovauja didelėms konferencijoms visame Afrikos žemyne.
Ukrainos diplomatinėms pastangoms Afrikoje apsiribojant tik pokalbiais telefonu su keliais Afrikos lyderiais, Kremlius rengia Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimą 2022 m. pabaigoje.
Pasak regioną stebinčių ekspertų, transliuotojas „Russia Today“ anglų kalba, kuris daugelyje šalių uždraustas kaip valstybinis Kremliaus propagandos kanalas, yra bene vienintelis informacijos apie Rusijos karą Ukrainoje šaltinių Afrikos žemyne.
„Ukrainos žiniasklaidos šaltinių Afrikos informacinėje erdvėje beveik nematyti. Rusija ten labai aktyvi, – laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė vienas iš Kijeve įsikūrusio analitinio centro „Center for African Studies“ įkūrėjų Denisas Moskalykas. – Rusija bendradarbiauja su vietos nevyriausybinėmis organizacijomis ir Afrikos sostinėse rengia prorusiškus mitingus. Ji nuolat dalyvauja informacinėje erdvėje, Afrikos socialiniame ir politiniame gyvenime“.
Ukraina padarė nedaug, kad situacija pasikeistų. Praėjus daugiau kaip aštuoniems mėnesiams nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios, Afrikos žemyne nesilankė nė vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas.
Tiesą sakant, nuo 1991 m., kai Ukraina įgijo nepriklausomybę, nė vienas Ukrainos prezidentas nesilankė nė vienoje į pietus nuo Sacharos esančioje šalyje. O vienintelis Afrikos žemyne esančių valstybių vadovas, apsilankęs Kijeve, buvo Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Džeikobas Zuma 2000 m.
Dingusios ambasados
Rusija turi keturiasdešimt ambasadų visoje Afrikoje, kas yra net keturis kartus daugiau nei Ukrainos atstovybių šiame žemyne.
Viena Ukrainos ambasada dažnai apima kelias skirtingas Afrikos šalis, o ambasadoriai dėl prastos infrastruktūros dažnai turi ribotas galimybes patekti į šalis, už kurias yra atsakingi. Be to, Ukrainos ambasados ne visada turi ambasadorių ir joms paprastai vadovauja jaunesnieji darbuotojai.
D.Moskalykas laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė, kad diplomatai dažnai atsisako vykti į Afriką, o diplomatinis susirašinėjimas tarp Kijevo ir Afrikos sostinių laikomas nesvarbiu.
„Dokumentai, diplomatinis susirašinėjimas, sveikinimo pareiškimai mėnesiais guli ant stalų. Tai labai neefektyvu“, – sakė D.Moskalykas.
Pasak naujai paskirto Ukrainos specialiojo atstovo Artimiesiems Rytams ir Afrikai Maksimo Subcho, šį rudenį užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketina apsilankyti Afrikoje į pietus nuo Sacharos, kadangi Ukraina ketina ten plėtoti tarpparlamentinius ryšius. Tačiau į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikoje yra tik trys Ukrainos ambasados: Senegale, Nigerijoje ir Etiopijoje.
Tuo tarpu Rusijos dalyvavimas regione auga. Po Rusijos diplomatų išsiuntimo iš Vakarų Maskva, rodos, siekia sustiprinti savo buvimą Afrikoje.
Rusijos propaganda Afrikoje
Birželio mėn. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Afrikos Sąjungą, kurioje Ukraina turi stebėtojos statusą. Iš 51 Afrikos lyderio prisijungė tik keturi. Likusiems atstovavo žemesnio rango pareigūnai.
Savo kalboje V. Zelenskis užsiminė apie Afrikos kolonizaciją, pateikdamas argumentą, kad žemynas neturėtų remti naujos formos neokolonializmo, turėdamas omenyje Rusijos karą prieš Ukrainą.
V.Zelenskis taip pat apkaltino Rusiją, kad ji laiko Afriką įkaite dėl savo karinės jūrų blokados Ukrainos Juodosios jūros uostams. Kalba sulaukė slogios reakcijos.
Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Rusija platina savo naratyvus Afrikoje, formuodama antiukrainietiškas nuostatas. Rusija naudojosi grūdų krize, kurią sukėlė blokuodama Ukrainos jūrų uostus, ieškodama būdų, kaip suversti kaltę Ukrainai už tai, kad ji nesugeba tiekti grūdų, kuriais daugelis Afrikos valstybių remiasi norėdamos išmaitinti savo gyventojus.
Rusija vaizduoja Ukrainą kaip senųjų kolonijinių Vakarų pavaldinę, kuri sąmoningai neduoda grūdų, kad Afrikos žemynas badautų. Tai, kad Ukrainą kare remia Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, buvusios kolonijinės valstybės, padėjo Rusijai skleisti šį naratyvą.
Kovo mėnesį mažiau nei pusė Afrikos šalių Jungtinėse Tautose balsavo už Rusijos karo pasmerkimą. Septyniolika Afrikos Sąjungos narių nedalyvavo. Rusija taip pat yra sudariusi keletą karinių aljansų su Afrikos režimais, įskaitant Libiją, Malį, Sudaną, Centrinės Afrikos Respubliką ir Mozambiką, teikdama jiems ginklus, mokymus ir paramą misijose.
Birželio mėn. su V. Putinu susitiko Afrikos Sąjungos pirmininkas Moussa Faki Mahamat ir Senegalo, šešto pagal dydį Ukrainos ekonominio partnerio Afrikoje, prezidentas Macky Sall.
Jie atvyko į Maskvą paraginti „politinio sprendimo“ dėl Rusijos karo, kad būtų atnaujintos tiekimo linijos. Abu taip pat bandė pakeisti sprendimą, kuriuo Rusija buvo pašalinta iš pasaulinės finansinių pranešimų sistemos SWIFT, tam, kad būtų palengvinti mokėjimai.
Kenija, viena iš dešimties didžiausių Ukrainos prekybos partnerių Afrikoje, pasmerkė Rusijos karą, tačiau atmetė Ukrainos ambasadoriaus Andrijaus Pravednyko prašymą kreiptis į šalies parlamentą. Afrikos Sąjunga taip pat iš pradžių atmetė V. Zelenskio prašymą kreiptis į bloką.
Nuo vasario mėnesio V. Zelenskis bendravo su Nigerijos, Ganos, Pietų Afrikos Respublikos ir Kenijos žiniasklaidos atstovais ir surengė retus pokalbius telefonu su kai kuriais Afrikos lyderiais.
M.Subchas sakė, kad Ukraina „naudoja visas informacinio karo priemones, kad atremtų Rusijos propagandą“ Afrikoje, tačiau ji tiesiog negali kompensuoti ilgus metus trukusio Rusijos dalyvavimo žemyno žiniasklaidoje ir politiniame gyvenime.
Ukrainos ir Afrikos rinkos
Rusijos pastangomis taip pat siekiama apriboti Ukrainos galimybes patekti į Afrikos rinkas. Prieš invaziją Ukraina buvo geroje padėtyje: 2021 m. ji padidino prekybą su visais penkiais svarbiausiais partneriais Afrikoje.
Prasidėjus invazijai, iš karto nukentėjo Ukrainos grūdų tiekimas – ir Afrika tai pajuto.
2021 m. Afrikos šalys iš Ukrainos gavo daugiau kaip 6,7 mln. metrinių tonų grūdų – 13 proc. viso Ukrainos grūdų eksporto.
Didžiausias pirkėjas buvo Egiptas – 2021 m. ši šalis iš Ukrainos importavo grūdų už 1,39 mlrd. dolerių. Tai sudarė 29 % viso šios šalies grūdų importo.
Prasidėjus invazijai ir Rusijai užblokavus Ukrainos Juodosios jūros uostus, neleidžiančius žemės ūkio produktams pasiekti Afrikos ir Artimųjų Rytų, Kremlius tyliai eksportavo savo prekes buvusiems Ukrainos prekybos partneriams, kartu kaltindamas Kijevą dėl maisto krizės.
Rusijos jūrų karavanai atplaukdavo prie Afrikos krantų, parduodami savo grūdus ten, kur dabar nebuvo Ukrainos grūdų.
Tai privertė Afrikos šalis ieškoti naujų tiekėjų, nes jos nebegali pasikliauti Ukraina, sakė D.Moskalykas.
„Rusija nori pakeisti Ukrainą kaip maisto saugumo garantą regione“, – pridūrė jis.
Rugpjūtį Ukraina pradėjo eksportuoti ribotą grūdų kiekį iš savo Juodosios jūros uostų pagal liepos mėn. pasirašytą Ukrainos ir Rusijos susitarimą, kuriam tarpininkavo JT.
Rugsėjo viduryje Ukraina eksportavo daugiau kaip 3,7 mln. tonų grūdų. Anksčiau pareigūnai teigė, kad Ukrainoje įstrigo daugiau kaip 22 mln. metrinių tonų grūdų, laukiančių išsiuntimo.
Be grūdų, Ukraina į Afriką eksportuoja metalo gaminius, riebalus ir aliejų, tabaką, trąšas, daržoves, paukštieną, turbinas ir elektrinių įrangą. Jei Ukraina prarastų galimybę patekti į šias rinkas, tai jai galėtų kainuoti iki 4 mlrd. dolerių per metus, perspėjo D.Moskalykas.
Ukrainos vyriausybė taip pat tikisi bendradarbiauti su Afrikos šalimis kituose sektoriuose.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija išvardijo įvairius interesus Afrikos šalyse – nuo metalurgijos iki lėktuvų gamybos.
„Mes žiūrime į šias šalis kaip į galimus partnerius eksportuojant praktinę patirtį, technologijas, vykdant bendrus informacinių technologijų projektus, humanitarines programas“, – laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė M.Subchas.
Be to, Ukraina galėtų bendradarbiauti karinėje srityje, sakė D.Moskalykas. „Per kelerius metus Ukraina iš bendradarbiavimo galėtų gauti papildomai 5 mlrd. dolerių per metus“, pridūrė jis.
Tačiau „politinės paramos Afrikoje pasiekimas priklausys nuo Ukrainos diplomatijos įgūdžių“, nurodė M.Subchas.
Parengta pagal „The Kyiv Independent“ inf.
