Prorusiška grupuotė jau daugiau nei mėnesį rengia demonstracijas prieš Moldovos vyriausybę. Protestuotojai reikalauja nušalinti proeuropietišką prezidentę Maią Sandu ir kaltina Ukrainos prezidentą Volodomirą Zelenskį dėl karo savo šalyje.
Jie taip pat pritaria Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmams ir kritikuoja kaimyninę Rumuniją, Europos Sąjungą ir Jungtines Amerikos Valstijas už tai, kad jos remia Ukrainą.
Į sostinę Kišiniovą protestuotojai autobusais vežami iš visos šalies ir stato palapines prie parlamento. Pranešama, kad jiems mokamas 20 eurų už dieną ir 80 eurų už naktį atlygis. Moldovos žurnalistai paskelbė dešimtis vaizdo įrašų, kuriuose demonstrantai, kai kurie iš jų akivaizdžiai apsvaigę, atvirai kalba apie gautas sumas.
Protestų organizatoriai kaltina prezidentę A. Sandu, kad ji atsisako vykti į Maskvą ir pataikauti V. Putinui, kad užsitikrintų pigias dujas Moldovai, kuri beveik visiškai priklauso nuo Rusijos tiekimo. Rusija naudojasi šia priklausomybe ir dujas pabrangino keturiais kartais po įsiveržimo į Ukrainą vasario pabaigoje.
Nuo to laiko infliacija Moldovoje padidėjo net 35 proc. Dar blogiau, kad šią žiemą Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ gali visiškai nutraukti dujų tiekimą.
Prezidentė kaltina nusikalstamas grupuotes
Šios savaitės pradžioje surengtoje spaudos konferencijoje M. Sandu griežtai kritikavo protestuotojus.
„Nusikalstamos grupuotės nori sukurti konfliktinę situaciją, kad nuverstų viešąją tvarką ir įgytų valdžią, kad Rusija galėtų panaudoti mūsų šalį kare“, – sakė ji, kaip praneša valstybinė naujienų agentūra „Moldpres“. Prokuratūra pradėjo tyrimą.
Teigiama, kad už protestų stovi Šoro opozicinė partija, pavadinta partijos lyderio Ilano Šoro vardu. I. Šoras pabėgo iš šalies 2019 m. prieš pat Vladimiro Plahotniuco vadovaujamo oligarchų režimo žlugimą. Netrukus po to prokurorai pradėjo jo tyrimą dėl kelių bankų skandalų.
Įtariama, kad I.Šoras ir V.Plahotničius 2016–2019 m. dirbo kartu ir apgaule iš šalies išviliojo šimtus milijonų. Pasitelkęs korupciją ir kyšininkavimą, V.Plahotniucas užsitikrino daugumą parlamente, vyriausybėje ir teismų sistemoje.
Dauguma jo bičiulių dabar gyvena užsienyje, daugelis jų – Londone. Pats V. Plahotniucas sakė esąs Turkijoje, su kuria Moldova nėra sudariusi ekstradicijos sutarties. I.Šorui ekstradicija taip pat negalioja, nes jis gyvena Izraelyje ir turi šios šalies pilietybę.
I.Šoras neseniai per protestus pasirodė dideliame vaizdo ekrane. Neseniai kalbėdamas Rusijos naujienų agentūrai „Ria Novosti“ jis sakė, kad būdama Rusijos pusėje Moldova būtų „laiminga ir sėkminga“.
I.Šoras buvo nuteistas 7,5 metų kalėti Moldovoje už sukčiavimą. Dabar Moldovos valdžios institucijos kaltina jį ir kitus bėglius bendrai įsigijus šios šalies televizijos stočių ir interneto portalų bei puoselėjant „geopolitinius ryšius“ su Kremliumi. Valdžios institucijos teigia, kad I.Šoras ir jo sąjungininkai siekia nuversti Moldovos konstitucinę santvarką.
Bandymai „destabilizuoti padėtį šalyje darosi vis dažnesni“ ir juos vykdo „tie, kurie nori karo ir chaoso“, spaudos konferencijoje sakė M.Sandu.
Prezidentė teigė, kad šie žmonės pažadėjo Maskvai, kad pašalins proeuropietišką šalies vadovybę ir sukurs naują, kuri leistų Rusijai įtraukti Moldovą į karą, ir pridūrė: „Neturėkite iliuzijų, jums nepavyks. Už išdavystę bus griežtai baudžiama.“
Dideli iššūkiai mažai šaliai
Diskusijos dėl šalies neutralumo vėl įsiplieskė protestų fone kartu su didėjančia grėsme, kad Rusijos raketos gali pažeisti Moldovos oro erdvę, kaip tai įvyko spalio 10 d.
Per spaudos konferenciją M. Sandu pasmerkė Rusiją už raketas, kurios kirto Moldovos oro erdvę, ir pareikalavo, kad būtų gerbiamos šalies sienos ir neutralitetas. Jai pritarė ir Moldovos parlamento pirmininkas, I. Sandu vadovaujamos Veiksmų ir solidarumo partijos (PAS) narys Igoris Grosu.
„Kai virš mūsų šalies skrenda mirtinos raketos, privalome saugoti savo oro erdvę – vieni ar padedami draugų ir kaimynų“, – sakė I. Grosu.
Pasak jo, nepakanka vadintis neutralia valstybe: „Neutralumą reikia ginti!“
Spalio pradžioje jau buvo aišku, kad ES narės, ypač kaimyninė Rumunija, taip pat Vokietija, rimtai žiūri į padėtį Moldovoje. Šią vasarą Moldovai kartu su Ukraina buvo suteiktas ES kandidatės statusas.
Spalio 1 d. Kišiniove apsilankiusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht pažadėjo padėti Moldovai modernizuoti kariuomenę. Bukareštas ir Briuselis taip pat pažadėjo paramą.
Ši politika bus taikoma ir kalbant apie energetikos sektorių. Nuo spalio 14 d. Rumunija planuoja tiekti elektros energiją Moldovai, kai Ukraina nutraukė tiekimą dėl to, kad jos infrastruktūra buvo sugriauta dėl smarkaus Rusijos apšaudymo.
Be to, Rumunija suteiks 10 mln. eurų finansinę pagalbą, kad būtų pasirengta artėjančiai žiemai.
ES taip pat siekia padidinti savo paramą. Spalio 12 d. Prahoje vykusiame neoficialiame energetikos ministrų susitikime už energetiką atsakinga ES Komisijos narė Kadri Simsonas sakė, kad ES ne tik padeda Ukrainai, bet ir „aktyviai dirba siekdama užtikrinti stabilų elektros energijos ir dujų tiekimą Moldovai, kuri susiduria su rimtomis tiekimo saugumo problemomis“.
„Džiaugiuosi, kad suaktyvėjo Rumunijos ir Moldovos komerciniai mainai... ir norėčiau padėkoti Rumunijos ministrui už paramą, – pridūrė ji. – Be to, sudarytos sutartys dėl neatidėliotino tiekimo, kuriomis Moldova gali pasikliauti.“
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.
