Žvelgiant iš Lietuvos galbūt kiek neįprasta, kad lapkričio 18-ąją Omane minimos iš karto dvi sukaktys: tądien 1650 metais omaniečiai galutinai išvijo iki tol šalį daugiau kaip 100 metų valdžiusius portugalus; be to, tai 2020-aisiais mirusio sultono Qabooso bin Saido al Saido gimtadienis.
Kodėl tiek dėmesio vienam iš šalies vadovų? Todėl, kad būtent Qaboosas bin Saidas al Saidas yra šiuolaikinio Omano kūrėjas. Būtent jam dar 1970-aisiais stojus už valstybės vairo Omanas iš atsilikusios agrarinės šalies ėmė transformuotis į modernią valstybę. Būtent su šia asmenybe omaniečiai sieja svarbiausius savo krašto pasiekimus.
Tada ir dabar
Jei būtų įmanoma tarsi nuotraukose užfiksuoti omanietiškus „tada“ ir „dabar“, beveik visi pokyčiai atrodytų sunkiai įtikimi.
1970 metais Omane buvo tik keliolika kilometrų asfaltuotų kelių ir tik sostinėje Maskate. Dabar asfaltuotos visos pagrindinės magistralės, vietinės reikšmės keliai ir dauguma gatvelių. Visi keliai naktį apšviesti, o asfaltas tokios kokybės, kad nesikūprina net tvyrant 50 laipsnių karščiui.
1970 metais Omane buvo tik kelios ligoninės. Dabar įvairaus lygio medicinos įstaigos veikia net nedideliuose miesteliuose.
1970 metais Omane buvo viso labo trys mokyklos. Šiandien jų esama kiekviename didesniame kaime, o už mokslą omaniečiai nemoka nė rialo.
1970 metais Omane sukurta prekių ir paslaugų už 256 milijonus JAV dolerių, o 2021 metais šalies bendrasis vidaus produktas siekė 85,9 milijardo JAV dolerių. Kitaip tariant, per pusę šimto metų šalies ekonomika išaugo 335 kartus.
Investicijos į šalies ateitį
Omaniečiai, kaip ir kitų Arabijos pusiasalio valstybių žmonės, už staigų šuolį iš agrarinio feodalizmo į technologizuotą modernybę pirmiausia turi būti dėkingi naftai ir dujoms. Bet Rusijos ir Venesuelos pavyzdžiai akivaizdžiai rodo, kad šalia iškasenų dar reikia protingos strategijos.
Būtent todėl Omane sėkmingai įgyvendinama plataus masto programa, kurios tikslas – skatinti su dujomis ir nafta nesusijusius verslus: apdirbamąją pramonę, transportą ir logistiką ir itin perspektyvią „žaliojo“ vandenilio gamybą.
Naftos ir dujų eksportas, aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje sudaręs apie 60 proc. Omano ekonomikos, 2011 metais dėl kitų ūkio šakų augimo sumažėjo iki 45 proc., o 2021 metais sudarė jau tik apie 20 proc. bendrojo vidaus produkto.
Skatinant užsienio prekybą įkurti du didžiuliai visiškai nauji jūsų uostai, per Omaną planuojama tiesti pirmąjį Arabijos pusiasalyje geležinkelį.
Kasmet milijardai dolerių investuojama į infrastruktūrą ir turizmą. Pernai Omane lankėsi daugiau kaip 3 milijonų turistų. Šaliai, kuri prieš porą dešimtmečių pasauliniame turizmo žemėlapyje apskritai neegzistavo, tai, be abejo, puikus rezultatas.
Be dangoraižių ir konfliktų
Nors pastaraisiais dešimtmečiais ekonomines ir socialines transformacijas Omane lydi statybų bumas, Omano miestai neseka prie Persijos įlankos įsikūrusių didmiesčių pavyzdžiu ir, bent kol kas, nestato stiklo ir plieno dangoraižių.
Aukščiausias pastatas sostinėje Maskate – 14 aukštų daugiabutis, o architektai dažniausiai orientuojasi į tradicinę arabų architektūrą.
Plėtodamas santykius su užsienio šalimis Omanas pastaruosius 50 metų kryptingai laikosi taikios politikos. Tokia strategija padėjo užsitarnauti „arabiškosios Šveicarijos“ vardą. Per kelerius pastaruosius metus būtent Omane vyko priešiškų stovyklų – JAV ir Irano, JAV ir Jemeno sukilėlių – derybos.
Abu minėtieji Omano kaimynai – Jemenas ir Iranas – pastaraisiais metais kone kasdien minimi pasaulio žiniasklaidoje: Jemene tęsiasi pilietinis karas, o Iranas įsivėlęs ir į šį, ir į daugumą kitų regione vykstančių konfliktų. Omanas, priešingai, nedalyvavo ir nedalyvauja nė viename iš jų. Dėl to šalis per 50 pastarųjų metų nė karto nepateko į naujienų srautą, susijusį su karais ir terorizmu.
Omane iki šiol nebuvo užfiksuota nė menkiausio teroro išpuolio. Kai kurie analitikai tvirtina, kad viena priežasčių – tikėjimas. Omaniečiai yra ibaditai, o ibadizmas laikomas pačia pažangiausia ir mažiausiai fanatiška islamo atšaka.
Dėmesio vertas faktas: 2019-ųjų pradžioje į Omano sostinę Muskatą oficialaus vizito atvyko Izraelio ministras pirmininkas. Omanas tapo pirmąja tokiam žingsniui pasiryžusia Arabijos pusiasalio šalimi.
Omanas Lietuvoje
Omanas – pirmoji arabų pasaulio valstybė, įsteigusi atstovybę Lietuvoje: nuo 2013 metų pabaigos Vilniuje veikia Omano Sultonato garbės konsulatas. Jo rūpesčiu Lietuvoje rengtos arabų kultūros dienos, Omanas kelis kartus dalyvavo Vilniaus knygų mugėje, Omano garbės konsulė Boleta Senkienė kasmet inicijuoja bent kelis kultūros renginius, tarpininkauja abiejų šalių verslininkams, prisideda organizuojant oficialius ir verslo vizitus.
Vyksta studentų mainai, į Omaną važiuoja arabų kalbą studijuojantys Lietuvos studentai, iš Lietuvos į Omaną reguliariai skrenda turistų grupės, kasmet pasirašoma verslo sutarčių.
Į Omaną eksportuojami lietuviški šokoladai, sultys, mineralinis vanduo, langai, išmanieji vandens skaitikliai ir kai kurios kitos prekės.
