Jau nuo seno Europos politinis elitas mėgsta nukreipti dėmesį į kitą Atlanto pusę, kai padėtis žemyne tampa sunki.
Nesvarbu, ar tai būtų karas Ukrainoje, stichinės nelaimės, populistinių jėgų pergalės rinkimuose, JAV neišvengiamai tampa kaltininke.
Šiuo metu Europos pareigūnai bando peikti amerikiečius dėl dabartinės žemyno socioekonominės būklės, kaltindami juos, kad dolerį pavertė per stipriu ir net pasinaudojo karu Ukrainoje.
„Tiesą sakant, jei blaiviai į tai pažvelgtumėte, iš šio karo labiausiai pelnosi JAV, nes jos parduoda daugiau dujų ir didesnėmis kainomis, taip pat parduoda daugiau ginklų“, – praėjusią savaitę dienraščiui „Politico“ aiškino vienas aukšto rango Europos pareigūnas.
Po šių aštrių komentarų, kuriuos viešai ir privačiai palaikė kitų šalių pareigūnai, diplomatai ir ministrai, Europoje didėja pyktis dėl Amerikos subsidijų, kurios grasina sužlugdyti Europos pramonę. Tikėtina, kad Kremlius palankiai vertina tai, kad Vakarų sąjungininkų atmosfera tampa vis karštesnė.
„Mes iš tikrųjų esame istoriniame taške, – „Politico“ teigė aukšto rango ES pareigūnas, teigdamas, kad dėl dvigubo smūgio – prekybos sutrikdymo dėl JAV subsidijų ir aukštų energijos kainų – kyla pavojus, kad visuomenės nuomonė gali būti nukreipta prieš karo veiksmus ir transatlantinį aljansą. – Amerika turi suprasti, kad daugelyje ES šalių keičiasi visuomenės nuomonė.“
„Amerikiečiai – mūsų draugai – priima sprendimus, kurie turi mums ekonominį poveikį“, – tokias pat mintis kartoja ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellas.
JAV netruko atmesti Europos skundų.
„Dujų kainų augimą Europoje lėmė Putino invazija į Ukrainą ir Putino energetinis karas prieš Europą, ir taškas“, – sakė J. Bideno Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai.
Jis priminė, kad suskystintų gamtinių dujų eksportas iš JAV į Europą „smarkiai išaugo ir leido Europai diversifikuoti savo veiklą nuo Rusijos.“
Tuo pat metu dėl V. Putino invazijos į Ukrainą sukeltų neramumų Europos ekonomika grimzta į recesiją, infliacija sparčiai auga, o dėl pražūtingo energijos tiekimo sumažėjimo šią žiemą gresia elektros energijos tiekimo nutraukimas ir normavimas.
Siekdamos sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos, ES šalys vietoj to ima naudoti dujas iš JAV, tačiau europiečių mokama kaina yra beveik keturis kartus didesnė už tą pačią kuro kainą Amerikoje.
Be to, tikėtina, kad padaugės Amerikoje pagamintos karinės įrangos užsakymų, nes Europos kariuomenėms, nusiuntusioms ginklų į Ukrainą, jų pritrūks.
Briuselio ir kitų ES sostinių aukščiausiems pareigūnams viso to jau per daug. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad didelės JAV dujų kainos nėra „draugiškos“, o Vokietijos ekonomikos ministras paragino Vašingtoną parodyti daugiau „solidarumo“ ir padėti sumažinti energijos kainas.
Kitose bloko šalyse įsikūrę ministrai ir diplomatai išreiškė nusivylimą dėl to, kad J. Bideno vyriausybė tiesiog ignoruoja savo vidaus ekonominės politikos poveikį Europos sąjungininkams.
Tušti kaltinimai
„Politico“ apžvalgininko Matthew Karnitschnigo teigimu, tiesioginis Rusijos karo poveikis 26 trilijonų JAV dolerių vertės Amerikos ekonomikai dėl gamtinių dujų ir ginklų pardavimo yra lašas kibire.
JAV eksportuoja mažiau nei 10 proc. savo gamtinių dujų produkcijos. 2021 m. šio eksporto vertė buvo apie 27 mlrd. dolerių. Europa, suprantama, piktinasi, kad jų dujų kainos yra keturis kartus didesnės nei JAV, tačiau dėl to valstybių blokas gali kaltinti tik save.
JAV ne vienerius metus siuntė perspėjimus ES lyderiams, kad pilna priklausomybė nuo rusiškų dujų ar išjungtos puikiai veikiančios atomines elektrines yra pavojinga politika.
Tuo metu tiek Olandijoje, tiek Vokietijoje vienas po kito buvo skelbiami planai uždaryti atomines elektrines ir nutraukti dujų gavybą.
Kaltinimas tariamu pelnymusi iš ginklų yra ne mažiau tuščias. Iš maždaug 30 mlrd. dolerių karinės pagalbos, kurią JAV iki šiol suteikė Ukrainai, didžioji dalis įrangos buvo padovanota.
Nors Amerikos gynybos rangovams naudinga pakeisti atsargas ir padidinti ginklų paklausą tarp NATO sąjungininkių, jų partneriai Europoje taip pat turėtų gauti naudos.
Tačiau čia ir slypi problema: Europos įmonės turėtų gauti tiek pat naudos, kiek ir amerikiečiai, bet negauna. Pagrindinė priežastis yra ta, kad Europa nepakankamai investavo į savo gynybos pramonę.
Pavyzdžiui, neseniai priimtą Vokietijos sprendimą įsigyti amerikietiškus naikintuvus F-35 lėmė paprastas faktas, kad Europoje nėra alternatyvų. 2001 m. Prancūzija, Vokietija ir Ispanija parengė planą sukurti „ateities kovinę oro sistemą“, tačiau dėl nuolatinių nesutarimų jis iki šiol nepradėtas įgyvendinti, primena „Politico“.
Kelių Europos valstybių politinis pasipriešinimas dėl ginklų eksporto dar labiau stabdė regiono ginklų pramonę.
Pavyzdžiui, pagrindinis kovinis tankas „Leopard 2“, kurį gamina Vokietijos įmonė „Krauss-Maffei“ ir kurį daugelis laiko geriausiu pasaulyje.
Nepaisant šios reputacijos, vokiečiai pralaimėjo Pietų Korėjai, kai NATO sąjungininkė Lenkija neseniai užsakė beveik 1 000 naujų tankų. Nors kaina buvo vienas iš veiksnių, politinis neapibrėžtumas – kitas, dienraščiu „Politico“ atskleidė su sprendimu susipažinęs asmuo, primindamas ir Berlyno sprendimą blokuoti iškomplektuotų pėstininkų kovos mašinų ir kovinių tankų pardavimą Ukrainai.
Ekonominės subsidijos
Pagrindinė Europos problema, su kuria šiuo metu susiduria JAV, yra susijusi su J. Bideno administracijos įvestomis ekologinėmis subsidijomis, kurios naudingos Amerikos bendrovėms.
Vienas iš svarbiausių Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono prioritetų per jo valstybinį vizitą Vašingtone šią savaitę bus sušvelninti J.Bideno Infliacijos mažinimo akto (IRA) – plataus masto teisėkūros iniciatyvos, apimančios visas sritis – nuo klimato iki sveikatos apsaugos – nuostatas.
Europos pareigūnai jį apibūdina kaip Smoot-Hawley akto – 1930 m. Vašingtone įvesto tarifų katalogo, kurį istorikai kaltina pagilinus Didžiąją depresiją, – reinkarnaciją.
Europiečiai baiminasi, kad dosnios subsidijos „Made in USA“ (liet. „Pagaminta JAV“) prekėms pakenks jų pramonei, ir grasina prekybos karu.
Tačiau nepatogi tiesa yra ta, kad europiečiams sunkiai sekasi priversti savo įmones investuoti namuose, nes vyriausybės daugiau dėmesio skyrė namų ūkių sąskaitų už dujas subsidijavimui, o ne padėjo regiono pramonei įveikti krizę.
„Daugelyje sričių Europa nėra konkurencinga sąnaudų atžvilgiu, ypač kai kalbama apie elektros energijos ir dujų kainas“, – teigė „Volkswagen“ prekės ženklui vadovaujantis Tomas Šėferis, socialinėje žiniasklaidoje paskelbęs įrašą, kuriame peikė Europos pramonės politiką.
„Jei mums nepavyks greitai sumažinti energijos kainų Vokietijoje ir Europoje, tuomet investicijos į energijai imlią gamybą arba į naujas baterijų elementų gamyklas Vokietijoje ir visoje ES bus nebeįmanomos“, – sakė jis.
Berlyno vyriausybės kvartalo vyrauja kitokios nuomonės.
„JAV vykdo didžiulę pramonės politiką su protekcionistinėmis tendencijomis, – praėjusią savaitę dienraščiui „Die Welt“ kaltino vienas iš socialdemokratų lyderių Larsas Klingbeilas. – Neturėtų būti taip, kad JAV ekonominė politika būtų nukreipta prieš mus, europiečius.“
Vieši pykčiai
„Europiečiai akivaizdžiai nusivylę dėl išankstinio informavimo ir konsultacijų trūkumo“, – sakė Deividas Kleimanas iš analitinio centro „Bruegel“.
Pareigūnai abiejose Atlanto pusėse pripažįsta riziką, kurią vis labiau ginčai sukels tik dar daugiau problemų Vakarų aljansui.
Ginčai yra būtent tai, ko norėtų V. Putinas, sutaria ES ir JAV diplomatai.
Tačiau politinėje darbotvarkėje vėl atsirado baimė dėl transatlantinio prekybos karo.
„Infliacijos mažinimo aktas kelia didelį nerimą, – sakė Nyderlandų prekybos ministrė Liesje Schreinemacher. – Galimas poveikis Europos ekonomikai yra labai didelis.“
„JAV laikosi vidaus darbotvarkės, kuri, deja, yra protekcionistinė ir diskriminuoja JAV sąjungininkus“, – sakė Tonino Picula, Europos Parlamento pagrindinis asmuo transatlantinių santykių klausimais.
Pigesnė energija greitai tapo didžiuliu konkurenciniu pranašumu ir Amerikos bendrovėms. Įmonės planuoja naujas investicijas JAV arba net perkelia savo esamas įmones iš Europos į Amerikos gamyklas.
Kaip tik šią savaitę tarptautinė chemijos pramonės įmonė „Solvay“ paskelbė, kad naujoms investicijoms renkasi JAV, o ne Europą, ir tai buvo paskutinis iš daugelio panašių pagrindinių ES pramonės milžinių pranešimų.
Pasikeitusi Europos rolė
Nepaisant nesutarimų energetikos srityje, tik Vašingtonui paskelbus apie 369 mlrd. JAV dolerių vertės pramonės subsidijų schemą, skirtą ekologiškoms pramonės šakoms remti pagal Infliacijos mažinimo įstatymą, Briuselyje kilo visiška panika.
„Infliacijos mažinimo aktas viską pakeitė, – sakė vienas ES diplomatas. – Ar Vašingtonas tebėra mūsų sąjungininkas, ar ne?“
J. Bidenui šį teisės aktą pristato kaip istorinį klimato pasiekimą.
Tačiau ES tai vertina kitaip. Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas teigė, kad diagnozė aiški: „Tai diskriminacinės subsidijos, kurios iškraipys konkurenciją.“
Prancūzijos ekonomikos ministras Bruno Le Maire'as šią savaitę net apkaltino JAV, kad jos eina Kinijos ekonominio izoliacionizmo keliu, ir paragino Briuselį pakartoti tokį požiūrį.
„Europa neturi būti paskutinė iš mohikanų“, – sakė jis.
ES rengia savo atsaką, pavyzdžiui, dideles subsidijas, kad Europos pramonės neišnaikintų Amerikos konkurentai.
„Mes patiriame pasitikėjimo krizę prekybos klausimais šiuose santykiuose“, – sakė Vokietijos europarlamentaras Reinhardas Butikoferis.
Nepaisant politinių nesutarimų Amerikoje, ši šalis dar niekada nebuvo stipresnė nei savo karine galia, nei ekonominiais raumenimis.
Tuo tarpu Europa tapo labiau priklausoma nuo JAV nei kada nors nuo Šaltojo karo laikų, o ši aplinkybė skatina ir nepasitenkinimą, ir kaltinimus.
