Už „TikTok“ pramogų fasado slypi daug nematomų pavojų: jaunosios kartos formavimas bei baimės jausmas

Kinijos socialinės žiniasklaidos platforma „TikTok“ – pasaulį užkariavusi trumpųjų vaizdo įrašų programėlė. Ji keičia popkultūrą, įvaro baimę „Facebook“ ir formuoja jaunąją kartą. Kodėl „TikTok“ daro įtaką ir tiems, kurie niekada apie ją iš viso negirdėjo?

Kinijoje sukurta „TikTok“ šiuo metu yra populiariausia pasaulio trumpųjų vaizdo įrašų programėlė: 3 milijardai atsisiuntimų ir 1,6 mlrd. aktyvių vartotojų.<br>„123rf.com“ nuotr.
Kinijoje sukurta „TikTok“ šiuo metu yra populiariausia pasaulio trumpųjų vaizdo įrašų programėlė: 3 milijardai atsisiuntimų ir 1,6 mlrd. aktyvių vartotojų.<br>„123rf.com“ nuotr.
Nerimaujama, kad „TikTok“ tampa svarbiu Kinijos minkštosios galios įrankiu.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Nerimaujama, kad „TikTok“ tampa svarbiu Kinijos minkštosios galios įrankiu.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Dec 4, 2022, 11:37 AM

Prie mobiliųjų telefonų prilipę jauni žmonės nuolat naršo po virtualiąją erdvę. Neįtikėtina, bet vidutiniškai 90 min. kasdien jie praleidžia „TikTok“ – daugiau laiko nei „Instagram“ ir „Facebook“ kartu sudėjus.

Kinijos koncerno „Bytedance“ sukurtą „TikTok“ JAV verslo žurnalas „Forbes“ palygino su narkotiku. Jokia kita programėlė nesukelia tokios liguistos priklausomybės ir vyresniems nei 35 metų žmonėms taip stipriai neįteigia jausmo: esi senas.

Kiekvienas begalinio srauto vaizdo įrašas, užimantis visą išmaniojo telefono ekraną, dažniausiai trunka tiktai kelias sekundes. Braukiant pirštu į viršų, vienas trumpas siužetas keičia kitą.

Šunų jaunikliai, pokštus krečiantys jaunuoliai, patarimai, kaip įdomiai nulupti bananą, – tai turėtų būti reiškinys, kuris keičia pasaulį?

Bet „TikTok“ yra sėkmingiausia pasaulio trumpųjų vaizdo įrašų programėlė: 3 milijardai atsisiuntimų ir 1,6 mlrd. aktyvių vartotojų.

Labai dažnai vienas ar kitas siužetas, besisukantis kiekvieno mūsų telefonuose, turi „TikTok“ vandens ženklą, nors jūs ir nesate šios programėlės vartotojas. Turinys greitai sklinda po kitas platformas, tuo pat metu skelbdamas jų žlugimą.

Atpažįsta visus judesius

Nuo 2018 metų egzistuojantis „TikTok“ paremtas programėle „Musical.ly“, kurią 2014-aisiais sukūrė Louisas Yangas ir Alexas Zhu iš Šanchajaus. „Musical.ly“ leido sinchronizuoti lūpas pagal populiarias popmuzikos dainas ir kurti neilgus muzikos vaizdo klipus.

Programėlė pelnė tarptautinę sėkmę ir sudomino Zhang Yimingą, kuris 2012-aisiais buvo įkūręs „Bytedance“. Jis nusipirko „Musical.ly“.

Jau tada „Bytedance“ buvo išpopuliarinusi trumpų vaizdo įrašų programėlę „Douyin“, bet tik Kinijoje. Zhang Yimingas sujungė „Douyin“ ir „Musical.ly“ į „TikTok“ – platformą, kuri šiuo formatu sugebėjo užvaldyti milijardus vartotojų.

Sėkmės priežastis yra specialus algoritmas, kitaip sakant – veiksmų seka. „TikTok“ vartotojas – maždaug kaip filme „Prisukamas apelsinas“, kur pririštas pagrindinis veikėjas turi žiūrėti vaizdo įrašą plačiai atmerktomis akimis ir tuo metu matuojamas jo smegenų srautas.

Bet, kitaip nei „Prisukamame apelsine“, į „TikTok“ įnikusiems personažams nereikia tramdomųjų marškinių.

Nuo prisijungimo momento „TikTok“ tiesiog viską registruoja. Programėlė suvokia, kaip ilgai vartotojas žiūri, ką spaudžia jo pirštai. Visi šie mikrosignalai atskleidžia, ko žmogus nori ir ko tikisi. Iš viso to gaunamas išsamus vartotojo paveikslas ir taip „TikTok“ gali pateikti neįtikėtinai tikslingus ir konkrečiam žmogui įdomius vaizdo įrašus.

Visi socialiniai tinklai, įskaitant „Facebook“, „Instagram“, buvo sukurti taip, kad ten laipsniškai atsidurtų visi vartotojo draugai, būtų dedami patiktukai ir dalijamasi nuotraukomis.

Bet tokia schema – nė motais „TikTok“. Platforma pateikia puikų turinį, net jeigu vartotojas neturi nė vieno draugo. Nepaisant to, įkeliami vaizdo įrašai pasiekia milijonus, nors naudotojas neturi sekėjų.

95 proc. turinio, kurį vartotojas mato „TikTok“ pradiniame puslapyje, nėra paskyrų, prie kurių jis prisijungęs.

Varžovai bando kopijuoti

Stebėtinai greitas „TikTok“ iškilimas tapo problemų kamuojamų socialinės žiniasklaidos milžinų likimo priežastimi – pirmiausia „Facebook“, kuris dabar pervadintas „Meta“.

Ši bendrovė neseniai paskelbė liūdnus skaičius – akcijų kaina krito ir „Meta“ prarado šimtus milijardų dolerių vertės. Tai, ką „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas padarė 2004-aisiais leidybos pramonei, dabar jam atsitiko jam pačiam.

M.Zuckerbergo produktai nebėra patrauklūs. Jis bandė kopijuoti „TikTok“, bet nedelsiant per visus kanalus pasigirdo reikalavimas: „Liaukitės bandę būti „TikTok“.“

„YouTube“ taip pat įdiegė trumpus vaizdo įrašus, kopijuoti bandė net „Amazon“.

Ir štai naujiena: 40 proc. jaunimo verčiau „TikTok“, o ne „Google“ ieško restoranų ar naujo ortopedo, nors kinų programėlė nėra paieškos sistema.

Ir „Netflix“ kovoje dėl pasaulio gyventojų dėmesio taip pat priklausoma nuo „TikTok“. Praėjusiais metais JAV platformos serialams ir filmams skyrę 9 mlrd. minučių žmonės padovanojo „TikTok“ daugiau nei 22 mlrd. minučių savo laiko.

„Netflix“ kurdama savo produkciją kasmet išleidžia 17 mlrd. eurų. Vaikai „TikTok“ platformoje tai daro patys ir svarbiausia – nemokamai.

Vos 15 sek. šlovės „TikTok“ tikrai gali būti aukso vertės: geriausi kūrėjai iš platformos susižeria kone tiek pat pinigų kiek Holivudo žvaigždės. Daug užsidirbti pavyksta ir „Instagram“ elitui, tačiau naujokams šioje platformoje beveik neįmanoma susikurti solidžias pajamas garantuojančio didelio sekėjų rato.

O štai „TikTok“ galima išgarsėti per naktį jau po pirmojo vaizdo įrašo. 23-ejų Nina Chuba per kelias dienas atsidūrė populiariausių singlų sąrašo pirmoje eilutėje: ji labai monotoniškai dainuoja apie tai, kad nori nekilnojamojo turto, dolerių ir gėrimo „Wildberry Lillet“.

Milijonai įkėlė jos vaizdo įrašus su daina ir ši tapo populiariausiu popsu.

Taip „TikTok“ veržiasi ir į muzikos industriją. Neseniai paskelbusi apie savo muzikos srauto paslaugą „TikTok“ gali rimtai pakenkti kol kas visagalei muzikos kūrinių platformai „Spotify“.

Platinama ir neapykanta

Po „Tik Tok“ platybes sklando daugybė iššūkių, kuriuos įgyvendinti bando milijonai.

Kai kurie gali būti naudingi ir ugdyti kūrybiškumą, bet esama itin pavojingų, galinčių baigtis mirtimi. Vienas tokių – „Blackout Challenge“. Žaibiškai išpopuliarėjęs sąmonės netekimo iššūkis praėjusiais metais nusinešė 7 vaikų gyvybę.

Kodėl iššūkiai sulaukia tiek daug sekėjų ir tampa tokie populiarūs? Yra ne viena priežastis, o turbūt esminė – jų dalyviai gali be didelių pastangų išreikšti save ir nedelsiant sulaukti pripažinimo virtualioje erdvėje.

Bet kokį poveikį tai daro paauglių smegenims?

Jauni žmonės pirmiausia darosi nekantrūs. Tėvai sako, kad jų vaikai nebegali ištverti 90 min. filmo. Jauniausiai Z kartai, kuriai priklauso gimusieji nuo 2003 metų, „YouTube“ yra tas pat, kas įpusėjusiam ketvirtą dešimtį tradicinis televizorius: didelis, ryškaus vaizdo, bet jau per senas.

Tiesa, klasikinių televizijos laidų formatų randama netgi „TikTok“ – tiktai ne kaip ilgų šou. Laidos skaidomos į trumpas aukštos kokybės scenas, lengvai „virškinamas“ tarsi vieno kąsnio sumuštiniai.

Viskas išverčiama į interneto, memų kalbą: trumpas tekstas su pagrindiniu vaizdu ar vaizdo įrašu, kuris iškart turi patraukti. Tai nėra nauja – per pastaruosius dešimtmečius visų skaitmeninių platformų tekstai sutrumpėjo.

Beje, platesnio konteksto stoka „TikTok“ turi itin rimtų pasekmių. Pavyzdys – Holivudo žvaigždės Johnny Deppo ir jo buvusios žmonos Amber Heard teisminis ginčas, kai į viešumą iškilo smurtas namuose ir kitokie negražūs dalykai.

A.Heard pareiškimai teisme „TikTok“ buvo suskirstyti į epizodus, žmonės juos pamėgdžiojo, smaginosi iš moters ašarų. Po virtualią erdvę sklido precedento neturinti neapykanta A.Heard. Tai pavojinga tendencija.

„TikTok“ užblokavo nuomonės formuotoją Andrew Tate’ą.

Jis nuolat skelbė neapykantą, nusiteikimą prieš moteris, į jas sekėjams patardamas žvelgti kaip į savo nuosavybę. Bet A.Tate’as sulaukė 11,6 mlrd. peržiūrų.

Gera terpė melagienoms

„TikTok“ būti radikaliam lengviau nei bet kada. Tai priklauso ir nuo programėlės dizaino. Turinio filtro burbulai „TikTok“ nėra negražus šalutinis poveikis, o suformuluotas tikslas: matyti tik tai, ką iš tikrųjų norima matyti.

O kaip dėl „fake news“ – melagienų? Jau 2016-aisiais klaidingos informacijos skleidimas buvo labai tikslingas ir veiksmingas socialiniame tinkle „Facebook“. Bet visa tai „TikTok“ galėjo pakylėti į naują lygmenį.

Žmonės, kurie norėjo tikslingai skleisti melą, anksčiau turėjo sukurti aprėpties erdvę, kurią užlieja neteisingos informacijos lavina.

„TikTok“ pakanka gero vaizdo įrašo, kuris paklūsta platformos taisyklėms“, – sako vokiečių mokslininkas Marcus Boschas.

Niekada nebuvo taip lengva pasiekti mases ir tuo pat metu niekada nebuvo sunkiau rasti netiesą ir ją pašalinti.

„Vaizdo įrašų turinį sunkiausia valdyti“, – aiškina Alexas Stamos. Šis amerikietis dabar yra „Stanford Internet Observatory“ saugumo vadovas, o anksčiau šias pareigas ėjo „Facebook“.

„Atsižvelgiant į tai, kad „TikTok“ algoritmas beveik išimtinai nustato, ką žmogus mato, platforma yra tobula terpė „virusinei“ propagandai“, – sako A.Stamos.

Ir tai vyksta laikais, kurie negalėtų būti labiau politizuoti. „TikTok“ – taip pat. Prasidėjus karui Ukrainoje platforma pavirto į „KaroTok“.

Kiti konfliktai taip pat atsispindėjo socialinės žiniasklaidos platformose, kai kurie ten net užvirę. Bet „TikTok“ vėl pakeitė požiūrį. Ekraną užliejo nuoširdumas, lyg tai būtų akistata su aukomis, kurios ten slėpėsi rūsiuose tuo metu, kai į pastatus skriejo bombos. Vaizdo įrašai su grotažyme #Ukrainoskaras pavasarį „TikTok“ peržiūrėti 500 mln. kartų.

Ši nauja informacijos pateikimo forma, viena vertus, labai svarbi, naudinga ir jaudinanti pasaulį. Bet tuo pat metu buvo naudojamos ir „TikTok“ skaitmeninės priemonės chaosui kelti.

Kai kurie vaizdo žaidimų garsai lydėjo tikrus karo epizodus, kurie paimti iš Kabulo, o ne Kijevo. Kadangi įrašuose niekada nenurodyta data, sunku nustatyti, iš kur kas atsiranda.

Problema – skaidrumas

„TikTok“ nepavaldus laikui ir dėl to šio socialinio tinklo džiunglėse viskas vienoda. Tiesa, menas ir inscenizacija susilieja vaizdų sraute.

„TikTok“ daug žada, nori imtis veiksmų prieš klaidingą informaciją. Bet tai jau skelbta prieš šių metų vasarį vykusius Bundestago rinkimus Vokietijoje – priemonės turėjo mažą poveikį.

Prieš rinkimus Kenijoje ir Filipinuose „TikTok“ irgi pralaimėjo kovą su klaidinga informacija.

Vokiečių mokslininkas M.Boschas norėtų iš „TikTok“ daugiau skaidrumo, ne vien gražių žodžių.

Skaidrumas – svarbiausia problema. Ji kyla dėl platformos gimtosios šalies. Nors kinų bendrovė „Bytedance“ leido amerikiečių programinės įrangos koncernui „Oracle“ saugoti JAV naudotojų duomenis savo serveriuose ir matyti taip įslaptintą algoritmą, tai vargu ar duoda naudos.

„Aš kalbėjau su žmonėmis iš „Oracle“ ir „Microsoft“. Jie visi sakė, kad beveik neįmanoma „išnarplioti“ kodo“, – sako technologijų žurnalistė Kara Swisher.

„TikTok“ ir „Oracle“ sieja įdomi aplinkybė. 2020-ųjų pabaigoje tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas bandė priversti „TikTok“ verslą JAV parduoti savo bičiulio Larry Ellisono įkurtai šiuolaikinės programinės įrangos bendrovei.

Iš tikrųjų dėl to, kad „TikTok“ sekėjai privertė D.Trumpą atrodyti kvailai. Jie supirko tūkstančius bilietų į vieną jo rinkimų renginių ir prezidentui teko kalbėti beveik tuščiai salei.

Vėliau D.Trumpas norėjo „TikTok“ uždrausti, tačiau nepavyko. Neva tai buvo susiję su nacionaliniu saugumu ir amerikiečių vaikų duomenimis, atsidūrusiais Kinijos rankose. Drama tęsėsi daugelį mėnesių ir baigėsi tuomet, kai jis pralaimėjo rinkimus.

D.Trumpo įpėdinis Joe Bidenas turėjo kitus prioritetus, ir „TikTok“ lobistai Vašingtone, kurie ne kartą tvirtino, kad viskas bus saugoma JAV, galėjo ramiai miegoti.

Pernai JAV interneto žiniasklaidos bendrovė „BuzzFeed“ paskelbė tyrimą: atskleista, kad „Bytedance“ vadyba Kinijoje neabejotinai turėjo prieigą prie JAV vartotojų duomenų.

Po to buvo atsiprašymai ir susitarimas su „Oracle“: esą duomenys lieka JAV.

Kinijos galios įrankis

Kita vertus, nelabai svarbu, kurioje šalyje saugomi duomenys, nes jau seniai gyvenama pasaulinės virtualios priežiūros ir sekimo amžiuje. Todėl turėtų mažai rūpėti, kurie – kinų ar amerikiečių koncernai žino, kaip rytą geriame kavą.

Bet tai labiau susiję su įtakos darymu. Pastaraisiais metais vis pasirodydavo vidaus dokumentų, kurie atskleidė, kad, pavyzdžiui, vaizdo įrašai apie protestus Honkonge ar įvykius Tibete „Tik Tok“ buvo cenzūruojami.

Tai aiškiai byloja apie Kinijos daromą poveikį, kuris gali turėti ir dramatiškų pasekmių, kaip parodė „Alibaba Group“ atvejis.

Jackas Ma, kinų elektroninės parduotuvės įkūrėjas, buvo dingęs daugeliui savaičių, o paskui atsirado Kinijos komunistų partijos gretose.

Kuo žinomesnis ir sėkmės lydimas verslininkas, tuo didesnis Kinijos valdžios susidomėjimas. Nėra šalyje kitos tokios reikšmingos bendrovės kaip „Bytedance“. Į ją vyriausybė jau investuoja per vadinamąsias auksines akcijas, kurios partijai laiduoja vietas ir bendrovės valdyboje.

Net jei „Bytedance“ siekia sumenkinti ryšius su Kinija, išlieka negeras jausmas.

„Mes net nevykdome veiklos Kinijoje“, – tvirtina „TikTok“.

Tai tiesa: „TikTok“ nėra Kinijoje, tik „Douyin“ vaizdo įrašų atsisiuntimo programa. Bet kalbama ne apie tai, o apie vadinamąją minkštąją galią: įtaką šalies, kuri savo stiprybę grindžia ne kariniu kumščiu, o kultūros eksportu, kuris formuoja jos įvaizdį pasaulyje.

Per pastaruosius 60 metų JAV šį vaidmenį atliko Holivudas ir popmuzika.

Kaip pasaulį suvokia jaunoji Kinijos karta, dideliu mastu priklauso nuo „TikTok“. Ir šis tinklas plačiai skverbiasi į jaunų žmonių sąmonę daugybėje kitų šalių.

Kai į rinkimus JAV įsitraukė Vladimiro Putino interneto trolių fabrikai, iš pradžių nepastebimai plušėję „Facebook“ platformoje, tai Rusijos valstybei kainavo pinigų. O norint panašiai veikti per „TikTok“ Kinijos prezidentui Xi Jinpingui tikriausiai pakaktų tik skambučio.

Mirtini pavojai

Bendrovė „Bytedance“ vis plečia verslą: „TikTok“ pajamos nuo 4 mlrd. eurų galėtų šoktelėti iki 12 mlrd. Vargu ar yra kitas socialinis tinklas, kuris būtų toks akivaizdžiai komercinis.

Populiarūs vaizdo įrašai virsta reklaminiais skelbimais, bendrovės gali pirkti net grotažymes ir jas pateikti tarp esminių stiprėjančių tendencijų. Vartotojų net tai netrikdo. „TikTok made me buy it“ – „TikTok“ privertė mane tai nusipirkti“ – populiari grotažymė.

„TikTok“ įtraukia jaunuolius į kai ką daugiau. Tyrimas atskleidė, kaip ten sėkmingai plinta vaizdo įrašai, kurie reklamuoja sunkiųjų narkotikų vartojimą. Po poros bakstelėjimų vaikai atsiduria portaluose, kurie parduoda kokainą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.