Iš pirmo žvilgsnio neįvyko nieko netikėto. Triuškinama pergalė atiteko dabartiniam valstybės vadovui K.Ž.Tokajevui. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) stebėjusi rinkimus pažėrė kritikos.
ESBO pareiškė: ‚Pirmalaikiai prezidento rinkimai Kazachstane vyko politinėje aplinkoje, kurioje trūko konkurencingumo, ir, nors rinkimams buvo gerai pasirengta, išryškėjo, kad reikia tolesnių reformų, kad susiję teisės aktai ir jų įgyvendinimas atitiktų ESBO įsipareigojimus užtikrinti tikrą pliuralizmą.‘
Tarp žurnalistų, pakviestų stebėti rinkimus, buvo diskutuojama ne apie tai kas laimės, bet kas bus antras, nes be K.Ž.Tokajevo dalyvavo dar penki kandidatai, tarp jų dvi moterys. Neatspėjo nei vienas, nes antras pagal populiarumą buvo kandidatas „prieš visus“. Už tokį pasirinkimą nubalsavo 5,2 proc. Kazachstano rinkėjų.
ESBO taip pat pastebėjo pliuralizmo stoką, ar reikalavimus kandidatams, dėl išsilavinimo, gyvenamosios vietos ir patirties valstybės tarnyboje arba renkamose valdžios institucijose. Žiūrint iš vakarietiškų bokštų, taip, pasitempti, labai jau švelniai tariant, yra kur. Bet ar yra tam Astanoje noro, ar dedamos pastangos ne tik žodžiais bet ir darbais kurti naują ir teisingą Kazachstaną?
Kazachstano patriarchas Narsultanas Nazarbajevas perleido valdžios vadžias savo įpėdiniui diplomatui K.Ž.Tokajevui 2019 metais. Ši Centrinės Azijos respublika milžinė iširus Sovietų Sąjungai gavo nepriklausomybę netikėtai sau pačiai. N.Nazarbajevas, Kazachstano komunistų partijos pirmasis sekretorius, pradėjo vadovauti nepriklausomai respublikai, kuriai buvo prognozuojamas Sovietų Sąjungos stiliaus subyrėjimas. Vis dėl to devinta pagal dydį pasaulio valstybė sugebėjo išsilaikyti bei sukurti stipriausią regiono ekonomiką.
Šalies politinis ir ekonominis gyvenimas buvo sukoncentruotas stipriose prezidento N.Nazarbajevo, jo šeimos ir artimos aplinkos rankose. Buvo kuriama gana stipri ekonominė bazė šios didelės šalies stabilumui palaikyti. Ekonomikos valdymas buvo sukoncentruotas keliolikos prezidentui artimų šeimų rankose, taip kaip ir politiką tvirtu stiliumi valdė N.Nazarbajevas. Dėl įvairiausių priežasčių 2019 metais buvo nutarta valdžią perduoti K.Ž.Tokajevui, valstybės tarnautojui, neturinčiam stipraus užnugario, kuris beveik visą savo gyvenimą praleido diplomatinėje tarnyboje.
Tam, kad suprasti, kodėl dabar Kazachstano respublika yra ten, kur ji yra dabar, reikia atsižvelgti į tai, kaip šalis gyveno iki 2022 metų tragiškų sausio įvykių. Tada dėl didelių pragyvenimo išlaidų kilus protestams, šie peraugo į maištus. Per numalšinimus žuvo 238 žmonės. Dvivaldystė lėmė kad K.Ž.Tokajevas pasitikėjo ne visomis savo jėgos struktūromis. Prezidentas į pagalbą pasikvietė Rusijos dominuojamą Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (KSSO). Nors organizacijos taikdariai neiššovė nei vieno šūvio, prezidentui lojalios jėgos struktūros numalšino neramumus. Deja, žuvo daug žmonių, tarp jų ir policininkų.
KSSO pajėgos buvo išvestos, stabilumas grįžo į šalį. Sausio įvykiai sukrėtė iki šiol stabilumu garsėjusią Centrinės Azijos respubliką. Vis dėl to prezidentas K.Ž.Tokajevas sumaniai pasinaudojo proga atsikratyti dvivaldystės Kazachstano jėgos struktūrose. Sausio įvykiai išryškino tuos struktūrų tarnautojus, kurie dalyvavo dvivaldystės schemose. Tai buvo puiki proga šiuos asmenis sulaikyti, taip apvalant šias struktūras.
Kitas svarbus sausio įvykių efektas tai šių metų referendumas įvykęs birželio mėnesį kurio išdavoje buvo pakeistas trečdalis Kazachstano Respublikos Konstitucijos. Apie referendumą jau išsamiai rašiau šiame straipsnyje.
Visgi vienas pagrindinių referendumo tikslų yra pakloti tvirtus pamatus Kazachstano modernizacijai ir demokratizacijai. Reikės žengti dar labai daug žingsnių link demokratizacijos bet norėtųsi tikėtis kad Prezidento rinkimai ir buvo tas primas žengtas žingsnis.
Įgyvendindamas demokratines reformas Kazachstanas ne tik tolsta nuo Rusijos Federacijos, bet taip pat ir įgauna priešnuodžių prieš artėjantį Kinijos dominavimą. Norisi tikėti, kad Kazachstano elitas supranta, kad sėkmingas politinės, socialinės ir ekonominės sistemos modernizavimas sustiprins Kazachstano suverenitetą ne tik prieš autokratizmo stiprinimo keliu pasukusią Rusiją, bet netolimoje ateityje ir prieš Kiniją.
Taip, reikia pripažinti: susidaro toks įspūdis, kad reformas inicijuojamos iš viršaus. Tragiški sausio įvykiai ne tik susilpnino dvivaldystę Kazachstano jėgos struktūrose, bet taip pat buvo ir smarkus spyris į Kazachstano isteblišmento sėdynę. Sausio įvykiai paskatino isteblišmentą suprasti, kad Kazachstano gyventojai jau pribrendo permainoms. O Rusijos karas prieš Ukrainą leido isteblišmentui suprasti, kad jei Kazachstanas dels su reformomis ir šalies politine bei ekonomine modernizacija, jie gali netekti ne tik savo šiaurinių teritorijų, bet ir visos savo valstybės.
Šios dvi aplinkybės greičiausiai ir atsako į klausimą, kodėl taip skubama su reformomis iš viršaus. Tikėtina, kad Ukrainos didvyriška kova už savo laisvę, kuri tęsiasi jau dešimtą mėnesį, taip pat padrąsino isteblišmentą ir apskritai kazachus suprasti apie atsidarantį galimybių langą.
Panaši galimybė buvo prieš 30 metų, kai atsivėrus galimybių langui, t.y. nusilpus Rusijai, tuo pasinaudojo buvusio Varšuvos pakto ir Baltijos šalys. Dėl istorinių ir geografinių aplinkybių mums pavyko ištrūkti iš Rusijos glėbio. Ukrainos žmonių aukos dėka toks galimybių langas atsivėrė ne tik Ukrainai, bet ir likusioms buvusioms Sovietų imperijos respublikoms. Kaip ir prieš 30 metų, vienos šalys tam visiškai pasiruošusios, kitos – dar ne, bet galimybių langas atsivėrė.
Bendraujant su kazachais susidaro įspūdis, kad jie supranta šios atsivėrusios galimybės svarbą, jie taip pat supranta kad Kazachstanas turi keistis. Niekas neturi iliuzijų, šalis-kaimynė šiaurėje, su kuria Kazachstanas dalinasi beveik ilgiausia siena pasaulyje (44 km ilgesnė tik JAV-Kanados sausumos siena), buvo ir liks viena iš svarbiausia Kazachstano partnerių. Bet pasinaudojus šiuo pravertu langu bus siekiama kiek galima labiau sustiprinti šalies suverenitetą ir nepriklausomybę. Ir būtent šalies politinės ir socialinės ir ekonominės sistemos modernizacija sustiprins Kazachstano nepriklausomybę.
Teko girdėti daug nuogąstavimų, kad prezidento K.Ž.Tokajevo reformos Kazachstane yra tik kosmetinės, parodomosios, nukreiptos tik tam kad perskirstyti „Kazachstano pyragą“ bei įtvirtinti jo asmeninę valdžią. Vis dėl to šių metų birželio referendumą, kuris pakeitė trečdalį konstitucijos, būtų sunku pavadinti kosmetine Kazachstano politinės, teisinės ir ekonominės sistemos reforma.
Dar daugiau: ne tik kalbama, bet ir daroma. Po referendumo įgyvendinamos reformos, tokios kaip kuriamas Konstitucinis teismas, drastiškai lengvinami politinių partijų registravimo įstatai, pertvarkomas parlamentas ir pastebimi žingsniai transformuojant šalį iš supra prezidentinės respublikos į prezidentinę parlamentinę respubliką. Užkirstas kelias „amžinam prezidentui“: pagal naują Konstituciją prezidentas renkamas vienai 7 metų kadencijai, be galimybės iš karto kandidatuoti kitiems prezidento rinkimams.
Prezidento rinkimus reikėtų matyti kaip reformų, kurių pagrindas buvo padėtas referendumu, tąsa. Dar vienas reformų etapas bus pirmalaikiai parlamento rinkimai 2023 m. vasarą. Ar nevertėtų įsiklausyti į K.Ž.Tokajevo rinkimų programos įgyvendinimo veiksmų planą kurį jis patvirtino lapkričio 26 d. Pavyzdžiui, ten yra apie politikos modernizavimą. Šioje programoje numatoma iki 2024 m. įteisinti naujas piliečių teises ir laisvių apsaugos institucijas, tokias kaip Konstitucinis Teismas, Žmogaus teisių ombudsmenas, Vaiko teisių ombudsmenas. Iki 2023 m. birželio surengti parlamento ir maslihato (vietinės valdžios) rinkimus pagal naują rinkimų sistemą. Taip pat žadama kurti palankias sąlygas tarppartiniam dialogui plėtoti, sveikos politinės konkurencijos užtikrinimui, brandžios ir atsakingos rinkimų kultūros formavimui.
Užsibrėžta tobulinti teisinę sistema, kuriant objektyvius ir nepriklausomus teismus įskaitant bylų, nagrinėjamų dalyvaujant prisiekusiesiems, kategorijų išplėtimą, alternatyvių laisvės atėmimui bausmių taikymą, vienodą teisėjų statusą ir apeliacinės sistemos reformą.
Taip pat bus stiprinama piliečių teisių apsauga įskaitant priemones, skirtas užkirsti kelią kankinimams ir kitiems neteisėtiems tyrimo metodams, į profesionalias paslaugas orientuoto Kazachstano policijos modelio sukūrimas. Bus iniciuojamas Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų persvarstymas, siekiant padidinti piliečių teisių apsaugą ir užtikrinti jų saugumą, tolesnės kovos su korupcija priemonės, griežtesnė atsakomybė už smurtą šeimoje ir buityje.
Numatomos reformos ir ekonomikoje. Bus bandoma įgyvendinti sąžiningą ir prognozuojamą ekonominė politiką, numatoma mažinti šešėlinę ekonomiką iki EBPO standarto bei iki 2025 m numatomas valstybės dalies ekonomikoje mažinimas iki 14 proc.
Žadama besitęsianti ekonomikos demonopolizacija, konkurencijos apsauga, naujo Mokesčių kodekso, kuriuo siekiama užtikrinti sąžiningą, skaidrų ir prognozuojamą apmokestinimą, priėmimas. Taip pat bus siekiama kad mažose ir vidutinėse įmonėse dirbančių žmonių skaičiaus padidėtų iki 4,7 mln.
Kitos sritys – atviri transporto koridoriai ir logistika, įskaitant tarptautinio Transkaspijos maršruto plėtrą, patikima energetika, stiprūs regionai ir infrastruktūra, įskaitant naujus būstus ir kelius, taip pat naujos skaitmeninės galimybės, apimančios Kazachstano kaip skaitmeninio regioninio centro plėtrą.
Su ekonomikos modernizacija atsiveria didžiulės galimybės ir Lietuvos verslui. Sostinėje Astanoje jau nuolat lankosi ES vyriausybių bei verslo atstovai. Šiomis dienomis Kazachstane taip pat lankosi ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jį lydi ir gausi įtakingų verslininkų delegacija. Vienas iš šios delegacijos narių - Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Jis prieš kelias dienas taip pasakė „Verslo žinių“ žurnalistui: „Lietuva su kitomis valstybėmis jau padarė nemenkus namų darbus, kad atsirastų ir ES garantija – buvo pasirašyta strateginė sutartis su Kazachstanu dėl žaliavų gavybos. Tai jau pagrindas drąsiau plėtoti dvišalius santykius ir saugiau investuoti.“
Ar prezidento K.Ž.Tokajevo pradėta Kazachstano modernizacija ir liberalizacija bus sėkminga? Mes to nežinome. Ar šios reformos yra nuoširdžios? Norisi tuo tikėti, nes žodžiai ir darbai bent jau kol kas sutampa.
Ar pirmalaikiuose parlamento rinkimuose 2023 m. Kazachstane vyks vakarietiškus standartus atitinkanti „demokratijos šventė“? To tikrai nebus. Šalis dar tik žengia pirmuosius žingsnius demokratijos link. Mes, kaip šalis pirmuosius žingsnius demokratijos link žengėme prieš 100 metų, Kazachstanas tą daro tik dabar. Mes, turėdami visai kitas tradicijas ir patirtis turėjome nužygiuoti sunkų kelią, o Kazachstano kelionė bus dar sunkesnė ir ilgesnė.
Ar mes žinome, kur Kazachstaną nuves ką tik pradėta kelionė? Ne, bet norėtume, kad šioje pagrindinėje Centrinės Azijos šalyje būtų kuo mažiau autoritarinių kaimynių įtakos ir kuo daugiau teisės viršenybės, pliuralizmo, spaudos laisvės, žmogaus teisių, kiek įmanoma daugiau liberalesnės ekonomikos ir politinės santvarkos.
Optimizmo suteikia Kazachstano jaunimas: beveik 36 proc. Kazachstano gyventojų yra nuo 15 iki 39 metų. Tai ne tik nauja respublika, bet ir jauna respublika, turinti didžiulį potencialą.
Mes, kaip Lietuva, liberalios demokratijos idėjų nešėja ir propaguotoja, turime turėti realius lūkesčius Kazachstano atžvilgiu. Džiaukimės šalimi, kuri pasirinko modernizacijos kelią ir deda pastangas mažinti Rusijos įtaką. Paskatinkime kazachus žengti šiuo keliu ir palaikykime - jiems tai yra labai svarbu. Kazachstano sėkmė reformuojantis ir žengiant modernizacijos ir demokratizacijos keliu turi būti svarbi ir mums, Lietuvai ir apskritai, visam Vakarų pasauliui.
Ši kelionė stebėti lapkričio 20 d. pirmalaikius prezidento rinkimus buvo suorganizuota Kazachstano Respublikos ambasados Vilniuje. Šis faktas neturėjo jokios įtakos šio teksto turiniui.
