Varšuva siekia, kad Oderis taptų griežtai reguliuojama upe, skirta baržoms ir turistų srautams, tuo tarpu Berlynas nori, kad upė išliktų kuo labiau laukinė ir atsigautų po šią vasarą įvykusio tūkstančių žuvų išmirimo. Upės modernizavimo priešininkai ragina Briuselį sustabdyti ES skirtą finansavimą šiam projektui.
2015 m. abi šalys sudarė susitarimą dėl upės modernizavimo, tačiau per kelerius metus vokiečių planai dėl Oderio pasikeitė. Dabar Varšuva kaltina Berlyną nesilaikant susitarimo.
Priešingai nei Vokietija, Lenkija pradėjo upės siaurinimo ir gilinimo darbus savo sienos pusėje, taip pat plečia infrastruktūrą, siekdama, kad upė, kuria jau dešimtmečius nevyksta didelis upių eismas, taptų tinkama laivybai.
Anksčiau joje vyko tik nedidelis laivų eismas.
Lenkijos valdžios institucijos teigia, kad darbai reikalingi siekiant išvengti prieš 25 metus pražūtingų potvynių pasikartojimo ir paskatinti vietos ekonomiką. Lenkijos aplinkos ministrė Anna Moskva pabrėžė, kad upės modernizavimas nereiškia jos paversti betoniniu kanalu – prieš kelis dešimtmečius visoje Europoje taikytas šis destruktyvus metodas.
„Tai yra tinkamos korekcijos... Tai yra dinamiškos upės tėkmės atkūrimas“, – sakė ji rugpjūtį.
Tačiau vietos ir nacionalinės valdžios institucijos Vokietijoje, kurias palaiko aplinkosaugininkai abiejose upės pusėse ir Lenkijos opozicija, netiki šiuo argumentu. Jos įspėja, kad planų įgyvendinimas užkirstų kelią pažeistai ekosistemai atsigauti.
Vokietijos aplinkos ministrė Steffi Lemke praėjusį mėnesį teigė, kad „plėtros priemonės Oderio upėje trukdo sėkmingai regeneracijai“.
Negyvos žuvys
Raginimai iš naujo įvertinti upės reguliavimo planus sustiprėjo po to, kai šią vasarą abi šalys iš Oderio ištraukė šimtus tonų negyvų žuvų.
„Peržengėme ekosistemos kritinį tašką, – teigė Vokietijos žaliųjų partijos narė, Europos Parlamento narė Hannah Neumann, kuri rugpjūtį buvo nukeliavusi prie Oderio upės. – Atsižvelgdami į tai, dabar turime laikinai sustabdyti darbus upėje ir įvertinti, ar įmanoma kaip nors protingai tęsti statybas, ar geriau jų nevykdyti.“
Santykiai dėl upės tapo tokie toksiški, kad abi šalys net nesugebėjo paskelbti bendros ataskaitos apie tai, kas pražudė žuvis. Vokietija tvirtino, kad incidentą „sukėlė žmogaus veikla“, o Lenkijos ekspertai nurodė ir gamtinius, ir žmogiškuosius veiksnius.
Incidentą lėmę veiksniai galėjo turėti tokį „pražūtingą poveikį..., nes ankstesnės plėtros priemonės sumažino natūralų upės atsparumą hidrologiniams ir klimato pokyčiams“, – rašė Leibnico gėlo vandens ekologijos ir vidaus vandenų žuvininkystės instituto mokslininkai savo vertinime.
Atsižvelgiant į šias išvadas, „visi planai reguliuoti ir toliau naikinti Oderio upę hidrotechnikos darbais turėtų būti skubiai peržiūrėti“, – padarė išvadą Europos Parlamento narė iš Lenkijos Roza Thun, atstovaujanti frakcijai „Atsinaujinanti Europa“.
Apsauga nuo potvynių
Šiandienos ginčas siekia susitarimą, kuris nesulaukė didelio dėmesio, kai abi šalys jį sudarė 2015 m. per tuometinės kanclerės Angelos Merkel ir jos kabineto vizitą Lenkijoje.
Vizitą baigiančioje spaudos konferencijoje A. Merkel prabėgomis paminėjo susitarimą dėl Oderio, kuriuo siekiama atkurti ir atstatyti upės užtvankų struktūras ir iki 2028 m. pagilinti upę iki 1,8 m, pavadindama jį „aukšto lygio bendradarbiavimo Vokietijos ir Lenkijos pasienyje“ ženklu.
Buvusi Lenkijos ministrė pirmininkė Ewa Kopacz tuomet pavadino šį susitarimą simboliniu susitarimu „dėl apsaugos nuo potvynių“.
Atkurti XX a. upės vagą – užtvankas, kurios sulėtina vandens tėkmę, kad būtų išvengta ledo kamščių – ir pagilinti upę būtina, kad ledlaužiai galėtų praplaukti, sakė Oderio ir Havelo upių baseino skatinimo asociacijos prezidentas Gerhardas Ostwaldas.
Tačiau kritikai teigia, kad apsauga nuo potvynių yra pretekstas, ir atkreipia dėmesį į susitarimo dalį, kurioje teigiama, kad juo siekiama užtikrinti ne tik ledo šalinimą, bet ir „vidaus vandenų laivybą“.
Vokietijos nevyriausybinės organizacijos „Bund“ pareigūnas, atsakingas už vandens politiką, Sascha Maieras apsaugos nuo potvynių argumentą pavadino „klaidingu ženklinimu“, nurodydamas keletą tyrimų, rodančių, kad šios priemonės didina, o ne mažina potvynių riziką, kenkia biologinei įvairovei ir sausina upę, kurios vandens lygis ir taip jau yra sumažėjęs.
„Tikimės, kad ilgainiui upė gilės, o tai gali sukelti požeminio vandens lygio kritimą“, – sakė Maieras. Tai gali pakenkti užliejamų teritorijų ekosistemoms, negalinčioms gauti pakankamai vandens, ir turėti įtakos žuvų rūšims; statant upės griovius taip pat bus pažeisti dumblo krantai.
Pasak garsios tarptautinės nevyriausybinės organizacijos WWF Lenkijos biuro atstovo Piotro Nieznanskio paversti upę krovinine vandens magistrale ekonominiu požiūriu yra „neracionalu“ ir pridūrė, kad žalos aplinkai kaina bus daug didesnė nei bet kokia nauda, gauta plukdant krovinius upe, nes geležinkelių ir kelių transportas tampa efektyvesnis.
G.Ostwaldas su tuo nesutiko, pabrėždamas, kad Oderio pramonė turi gabenti prekes upe link Lenkijos Ščecino miesto, kur Oderis įteka į Baltijos jūrą. Plėtra taip pat leistų gabenti konteinerius iš Svinouisčio uosto ir gabenti anglis vandens keliu.
Jis pridūrė, kad Oderio upės išplėtimas taip pat leistų plėtoti upių kruizų turizmą.
Briuselio vaidmuo
Tie, kurie nenori, kad upėje vyktų kruizai, ragina įsikišti Briuselį, kuris iš dalies finansuoja statybos darbus Lenkijos pusėje 47 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšomis.
„Statoma ES lėšomis pažeidžiant ES taisykles“, – sakė H.Neumann, tvirtindama, kad vykdant darbus nepaisoma aplinkos apsaugos įsipareigojimų pagal ES vandens ir gamtos apsaugos teisę.
Blokas siekia iki 2030 m. 25 proc. padidinti prekių judėjimą vandens keliais, o iki 2050 m. – 50 procentų, tačiau pagal ES teisę tai negali trukdyti siekti tikslo iki 2027 m. atkurti visų upių gerą cheminę ir ekologinę būklę.
Europos Komisija nenorėjo komentuoti šių kaltinimų.
Atsakydama į praėjusiais metais žaliųjų įstatymų leidėjų atsiųstą raštišką klausimą, ES vykdomoji institucija tvirtino, kad projektą atrinko ir prižiūri Lenkija. Kadangi tai nėra didelio masto ES investicija, Komisija nedalyvavo vertinant projektą ir „šiuo metu negali nustatyti, ar teisingai suformuluoti projektų tikslai ir techninės prielaidos“.
Komisijos pareigūnas teigė, kad „Komisija negavo skundo, todėl joks tyrimas nevyksta“.
Parengta pagal „Politico“ inf.
