Vis dėlto abi šalys turi ilgą viena kitos šnipinėjimo istoriją. JAV siekė rinkti žvalgybinę informaciją apie Kinijos vyriausybę, pasitelkdama skrydžius lėktuvais ginčijamų salų, į kurias pretenduoja Pekinas, stebėjimui, žmogiškuosius išteklius ar perimdama skambučius.
Tačiau Amerikos pareigūnai ne kartą pabrėžė JAV veiksmų skirtumą nuo, jų teigimu, įžūlesnio Kinijos vyriausybės vykdomo šnipinėjimo.
JAV pareigūnai teigia, kad Pekinas naudoja visas turimas priemones, kad įgytų strateginį pranašumą prieš Jungtines Amerikos Valstijas, savo pagrindinę geopolitinę varžovę. Tačiau Kinijos pareigūnai teigia panašiai – Pekinas praeityje ne kartą kaltino JAV šnipinėjimu.
Kinija neigia, kad šiuo metu virš JAV esantis oro balionas yra susijęs su kokiu nors vykdomu šnipinėjimu, ir tvirtina, kad tai yra „civilinis dirižablis, naudojamas mokslinių tyrimų, daugiausia meteorologijos, tikslais“, kuris paprasčiausiai nukrypo nuo kurso.
Oro balionai ir palydovai
Nors šią savaitę danguje virš kelių JAV valstijų pastebėtas įtariamas Kinijos oro balionas sukėlė tiek respublikonų, tiek demokratų pasipiktinimą, tai nėra pirmas kartas, kai buvo pastebėta tokia Kinijos veikla.
JAV pareigūnas penktadienį sakė, kad pastaraisiais metais panašių incidentų būta virš Havajų ir Guamo, o kitas pareigūnas ketvirtadienį teigė, kad „tokios veiklos atvejų buvo pastebėta per pastaruosius kelerius metus, taip pat ir iki šios administracijos.“
JAV pareigūnai teigė, kad naujausio baliono, pirmą kartą pastebėto ketvirtadienį virš Montanos, skrydžio trajektorija galėjo nusidriekti virš „kelių jautrių objektų“. Vis dėlto lieka neaišku, kodėl Kinijos šnipai informacijos rinkimui galėtų naudoti oro balioną, o ne palydovą.
Oro balionai kaip šnipinėjimo platformos naudojami nuo pat pirmųjų Šaltojo karo dienų. Nuo to laiko JAV šimtus jų panaudojo savo priešininkams stebėti, teigė Australijos Griffitho Azijos instituto darbuotojas, buvęs Australijos karališkųjų oro pajėgų karininkas Peteris Laytonas.
Tačiau atsiradus šiuolaikinėms palydovinėms technologijoms, leidžiančioms rinkti žvalgybos duomenis iš kosmoso, stebėjimo balionų naudojimo pamažu atsisakyta.
Naujausi elektronikos miniatiūrizacijos pasiekimai reiškia, kad plūduriuojančios žvalgybos sistemos vėl gali sugrįžti į šiuolaikinių šnipinėjimo priemonių rinkinį.
P.Laytono teigimu, naudingos balionų apkrovos gali sverti mažiau, todėl balionai gali būti mažesni, pigesni ir lengviau paleidžiami“ nei palydovai.
Mobiliojo ryšio bokštai
Už Malmstromo oro pajėgų bazės centrinėje Montanos dalyje raketų šachtose giliai po žeme užkastos daugiau kaip 100 tarpžemyninių balistinių raketų. Šios „Minuteman III“ raketos gali nugabenti branduolines kovines galvutes už beveik 10 000 km ir priklauso JAV strateginei vadovybei, kuri prižiūri šalies branduolinį ir raketinį arsenalą.
Tarp šių bunkerių stūkso mobiliojo ryšio bokštai, kuriuos valdo nedidelis kaimo belaidžio ryšio operatorius. Remiantis Federalinės ryšių komisijos dokumentais, šiuose bokštuose naudojama Kinijos technologija, dėl kurios saugumo ekspertai pastaraisiais metais įspėjo. Pasak jų, Kinija gali rinkti žvalgybinę informaciją ir rengti tinklo atakas aplink šiuos ir kitus svarbius karinius objektus.
Kinijos bendrovė „Huawei“, kuri gamina šias technologijas, vengia pagrindinių JAV belaidžio ryšio operatorių ir federalinės vyriausybės dėl nacionalinio saugumo problemų.
Tačiau jos technologiją plačiai taiko daugybė mažų belaidžio ryšio operatorių, kurie perka pigesnę Kinijoje pagamintą įrangą, kad galėtų ją įrengti savo bokštuose. Kai kuriais atvejais šie korinio ryšio tinklai teikia išskirtinę aprėptį kaimo vietovėse, esančiose netoli JAV karinių bazių, anksčiau pranešė CNN.
2018 m. pagrindinių JAV žvalgybos agentūrų, įskaitant FTB ir CŽV, vadovai perspėjo amerikiečius nenaudoti „Huawei“ įrenginių ir produktų. Saugumo ekspertai sako, kad jos technologijos, įdiegtos taip arti šalies tarpžemyninių raketų arsenalo, gali kelti kur kas didesnę grėsmę.
Žemės pirkimas
2017 m. Kinijos vyriausybė pasiūlė išleisti 100 mln. dolerių puošnaus kinų sodo Nacionaliniame medelyne Vašingtone pastatymui. Projektas su šventyklomis, paviljonais ir balta pagoda sužavėjo vietos pareigūnus, kurie tikėjosi, kad jis kasmet pritrauks tūkstančius turistų.
Tačiau kai JAV kontržvalgybos pareigūnai ėmė gilintis į detales, jie aptiko daugybę neatitikimų. Jie pastebėjo, kad pagoda būtų strategiškai patogioje vietoje, vienoje aukščiausių Vašingtono vietų, kiek daugiau nei už 3 kilometrų nuo JAV Kapitolijaus – puikioje vietoje signalų žvalgybai, praėjusiais metais CNN sakė keli šaltiniai.
Kinijos pareigūnai norėjo pastatyti pagodą iš medžiagų, siunčiamų į JAV diplomatiniuose paketuose, kuriuos JAV muitinės pareigūnams draudžiama tikrinti, teigė šaltiniai.
Federalinės valdžios pareigūnai tyliai nutraukė projektą prieš pradedant statybas.
Atšauktas sodas yra tik vienas iš projektų, kurie patraukė FTB ir kitų federalinių agentūrų dėmesį per pastarąjį dešimtmetį, kai, pasak JAV saugumo pareigūnų, smarkiai padažnėjo Kinijos šnipinėjimas JAV teritorijoje.
Nuo 2017 m. federalinės valdžios pareigūnai tyrė Kinijos žemės sklypų pirkimus netoli svarbios infrastruktūros, uždarė regioninį konsulatą, kurį JAV vyriausybė laikė Kinijos šnipų židiniu, ir sustabdė, jų nuomone, pastangas įrengti pasiklausymo įrenginius netoli svarbių karinių ir vyriausybinių objektų.
Kai kurie FTB atskleisti dalykai buvo susiję su Kinijoje pagaminta „Huawei“ įranga ant mobiliojo ryšio bokštų netoli JAV karinių bazių Vidurio Vakarų kaimo vietovėse.
Pasak daugelio šaltinių, FTB nustatė, kad įranga galėjo fiksuoti ir trikdyti griežtai ribojamą šalies Gynybos departamento komunikaciją, įskaitant tą, kurią naudoja JAV strateginė vadovybė, prižiūrinti šalies branduolinius ginklus.
CNN taip pat pranešė, kad, pasak dabartinių ir buvusių JAV žvalgybos pareigūnų, įstatymų leidėjų ir keleto ekspertų, Pekinas savo naudai palenkė JAV gyvenančius Kinijos mokslininkus, verslininkus ir net studentus.
Buvo atlikta nemažai svarbių areštų. Sausio mėn. buvęs Čikagos magistrantas buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti už šnipinėjimą Kinijos vyriausybei renkant informaciją apie JAV inžinierius ir mokslininkus.
Ji Chaoqun, Kinijos pilietis, 2013 m. atvykęs į JAV studijuoti elektros inžinerijos Ilinojaus technologijos institute, o vėliau įstojęs į JAV kariuomenės rezervą, buvo suimtas 2018 m.
Teisingumo departamentas teigė, kad Ji Chaoqun šnipinėjimas buvo Kinijos žvalgybos pastangų gauti prieigą prie pažangių aerokosminių ir palydovinių technologijų dalis.
Praėjusių metų rugsėjį 31 metų vyras buvo nuteistas už tai, kad neteisėtai veikė kaip Kinijos valstybės saugumo ministerijos agentas ir pateikė JAV kariuomenei melagingą pareiškimą.
Teisingumo departamento teigimu, Ji Chaoqun buvo pavesta teikti žvalgybos pareigūnui biografinę informaciją apie asmenis, kurie galėtų būti verbuojami Kinijos šnipais. Tarp šių asmenų buvo Kinijos piliečių, kurie dirbo inžinieriais ir mokslininkais JAV, kai kurie iš jų dirbo Amerikos gynybos rangovams.
Ji Chaoqun šnipinėjimas buvo Kinijos žvalgybos pastangų gauti prieigą prie pažangių aviacijos ir kosmoso bei palydovų technologijų, kurias kūrė JAV bendrovės, dalis, teigė Teisingumo departamentas.
Ji Chaoqun dirbo vadovaujamas Xu Yanjun, Jiangsu provincijos MMS padalinio direktoriaus pavaduotojo, sakoma Teisingumo departamento pareiškime.
Karjeros žvalgybos pareigūnas Xu Yanjun praėjusiais metais buvo nuteistas 20 metų kalėjimo už sąmokslą pavogti komercines paslaptis iš kelių JAV aviacijos ir kosmoso bendrovių. Xu taip pat buvo pirmasis Kinijos šnipas, išduotas JAV teismui po to, kai 2018 m. buvo sulaikytas Belgijoje po FTB tyrimo.
