Rusiškas pasas milijonus pavertė įkaitais: verčiami kovoti prieš tėvynę, be pagalbos negali pabėgti iš šalies

Įsivaizduokite, kad esate ukrainietis, bet turite tiktai Rusijos pasą. Tokiu atveju veikiausiai būsite pašaukti į karą kovoti prieš savo gimtąją šalį. Su tokia realybe susiduria tūkstančiai ukrainiečių.

Rusijos kareiviai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos kareiviai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos kareivis.<br>AP/Scanpix nuotr.
Rusijos kareivis.<br>AP/Scanpix nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Donbasas.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Donbasas.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Okupuotose Ukrainos teritorijose gyventojai verčiami gauti rusiškus pasus.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Okupuotose Ukrainos teritorijose gyventojai verčiami gauti rusiškus pasus.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Feb 19, 2023, 2:34 PM

Okupuotose Ukrainos teritorijos dalyse Rusija jau nuo 2014 m. išduoda savo pasus, tuo pat metu apsunkindama Ukrainos pilietybės gavimą ar atnaujinimą.

Masinė natūralizacija – pilietybės suteikimas užsienio valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės – užgrobtose Ukrainos teritorijose nėra vien klausimas, kas kurioje armijoje turi kariauti ar gali kirsti sieną.

Ukrainos premjero pavaduotoja ir laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk teigia, jog ukrainiečių pavertimas Rusijos piliečiais prievarta yra karo nusikaltimas: „Ženevos konvencijos aiškiai draudžia okupuotų teritorijų gyventojams prievarta suteikti pasus.“

Pasienyje teko apsisukti

Automobilių prekeivis Ernesas pernai rugsėjį patraukė iš Krymo į Gruziją vengdamas mobilizacijos Rusijoje. Kartu pasiėmė žmoną ir tris vaikus.

Jo šeima – Krymo totoriai – vietinė mažuma, SSRS laikais išvaryta iš pusiasalio, bet po geležinės uždangos griuvimo praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje grįžusi į savo gimtinę.

Krymo totoriai iš esmės priešinosi Rusijos aneksijai ir patyrė smarkias represijas.

Mobilizacija taip pat buvo neproporcingai masiškai nukreipta prieš juos – kaip ir prieš daugelį kitų etninių mažumų Rusijos teritorijoje.

Ernesas nebuvo vienintelis, kuriam kilo mintis sprukti, – Rusijos pasienis su Gruzija buvo pilnas pabėgėlių. Jo šeima kelioms dienoms įstrigo prie sienos ir galiausiai sumokėjo kyšį, kad galėtų aplenkti 16 km ilgio laukiančių automobilių eilę.

Tačiau kai jie pagaliau pasiekė Gruzijos pusę, susidūrė su administracine kliūtimi. Kaip ir daugelis Europos šalių, Gruzijos pasienio tarnyba pradėjo neleisti Rusijos piliečiams įvažiuoti į šalį. Ernesas, jo žmona ir vyresnieji vaikai turėjo ukrainietiškus pasus, o jauniausias – 3 metų Emilis – tik rusišką gimimo liudijimą.

Gruzinų pareigūnai teigė, kad šeima gali įvažiuoti, tačiau tik tuo atveju, jei paliks jauniausią vaiką.

„Pasakė: palikite jį ten. Lyg jis būtų lagaminas“, – pasakojo Ernesas. Šeimai teko apsisukti ir grįžti į Krymą.

Tūkstančiai ukrainiečių, turinčių rusiškus arba pasenusius ukrainietiškus dokumentus, atsidūrė panašioje situacijoje.

Kijeve įsikūrusios Krymo totoriams atstovaujančios organizacijos „Medžlis“ duomenimis, apie 2500 Krymo totorių pabėgo į Kazachstaną, kuris įsileido visus atvykusius su rusiškais dokumentais. Ten daugelis kreipėsi į Ukrainos konsulatą dėl ukrainietiškų dokumentų, kad galėtų keliauti toliau.

Sukūrė daugybę kliūčių

Anot ekspertų, priverstinė natūralizacija yra sąmoninga užsienio politikos praktika, kurią Rusija naudoja kare su Ukraina.

2002 m. po ginkluotų konfliktų pradėta vykdyti Gruzijos ir Moldovos teritorijose, o nuo 2014 m. – Ukrainoje Rusijos natūralizacijos politika sukūrė kelis milijonus naujų Rusijos piliečių, taip didinant mažėjantį šalies gyventojų skaičių. Šis procesas taip pat pakirto minėtų šalių suverenitetą ir suteikė melagingą pateisinimą Rusijos įsiveržimui ir okupacijai.

2014 m. Rusijai neteisėtai aneksavus Krymą daugiau kaip 2 mln. pusiasalio gyventojų automatiškai tapo Rusijos piliečiais, o atsisakyti naujo paso buvo skirtos vos šešios savaitės. Net tie, kurie jau buvo išvykę iš Krymo, pavyzdžiui, Olha Skripnik – žmogaus teisių aktyvistė, dabar vadovaujanti Krymo žmogaus teisių grupei Kijeve, prieš savo valią tapo Rusijos piliečiais.

2016 m. Rusija padarė taip, kad neturintieji rusiško paso negalėjo gauti medicininės priežiūros, išsilavinimo ar privalomojo sveikatos draudimo, būtino įsidarbinant Kryme. 2020 m. uždrausta ne Rusijos piliečiams turėti nekilnojamojo turto didžiojoje pusiasalio dalyje.

O.Skripnik pasakojo, kad kai kas nors pabandydavo išvykti iš Krymo į žemyninę Ukrainą, Rusijos pasieniečiai reikalaudavo rusiško paso ir kartais konfiskuodavo arba sugadindavo ukrainietišką pasą.

Rytų Ukrainoje, kur Rusija nuo 2014 metų kontroliuoja apsišaukėliškas respublikas Luhansko ir Donecko regionuose, Ukrainos piliečiams nuo 2019 m. imta siūlyti paspartintai išduoti rusiškus pasus. Apie pusę milijono ukrainiečių iš beviltiškai nuskurdusių, tarptautiniu mastu nepripažįstamų respublikų pasiėmė dokumentus, kurie leido jiems dirbti ir mokytis kaimyninėje Rusijoje.

Artėjant plataus masto Rusijos įsiveržimui į Ukrainą Kremlius ne kartą kaip agresijos pateisinimą pateikė tariamą Rusijos piliečių genocidą Rytų Ukrainoje.

2022 metų gegužę Rusijos pasus pradėta išdavinėti naujai okupuotose teritorijose Pietų Ukrainoje, įskaitant Chersoną ir Mariupolį. Nors, kaip pranešama, pasipriešinimas natūralizacijai buvo minimalus, Rusija taikė spaudimą, pavyzdžiui, humanitarinę pagalbą ar darbo vietos išsaugojimą sveikatos priežiūros ar švietimo sektoriuose susiejo su Rusijos paso turėjimu.

Nuo 2014 metų okupuotose teritorijose gyvenantys Ukrainos piliečiai gali atnaujinti arba prašyti išduoti ukrainietiškus dokumentus, jei vyksta į vyriausybės kontroliuojamas teritorijas.

Bet tai susiję su brangiomis, nenuspėjamomis kelionėmis ir ilgu laukimu – pavyzdžiui, ukrainietiškus gimimo liudijimus, kurie išduodami remiantis rusišku gimimo liudijimu iš Krymo, turi patvirtinti teismas.

Tai reiškia, kad dabar tūkstančiai ukrainiečių okupuotose teritorijose turi nebegaliojančius Ukrainos dokumentus arba jų visai neturi.

Situacija – itin kebli

Netrukus po dalinės mobilizacijos paskelbimo Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis paragino ukrainiečius palikti okupuotas teritorijas, kad išvengtų šaukimo į Rusijos armiją. Tačiau vėliau šie žmonės įstrigo niekieno žemėje – jiems buvo leista išvykti iš Rusijos, bet ne įvažiuoti į kitą šalį – arba pritrūko lėšų tokiose valstybėse kaip Kazachstanas bandant gauti naujus ukrainietiškus dokumentus.

Rudenį Krymo totoriams atstovaujanti institucija „Medžlis“ pradėjo gauti šimtus desperatiškų skambučių iš šių žmonių, norinčių pabėgti.

Ukrainos konsulatai gali išduoti laikinus leidimus piliečiams, neturintiems galiojančių dokumentų, įvažiuoti į Ukrainą ir pateikti prašymus naujiems dokumentams gauti. Bet gimimo liudijimas nėra pakankamas tapatybės įrodymas, o jauni žmonės iš Krymo dažnai turi tik rusišką pasą arba kitus dokumentus, kurių Ukraina nepripažįsta.

Rusija taip pat deportavo tūkstančius ukrainiečių iš naujai okupuotų teritorijų į Krymą ir Rusiją, dažnai prisidengdama tuo, kad gelbėja juos nuo aktyvios kovos, o vėliau susiejo pagalbos ir pašalpų gavimą Rusijoje su rusiško paso turėjimu.

Tokiems žmonėms gali būti beveik neįmanoma įrodyti, kad jie iš tikrųjų yra ukrainiečiai.

31 metų totorius Useinas, kuris rugsėjį išvyko iš Krymo vengdamas šaukimo į Rusijos kariuomenę, sako, kad turėti pusiasalyje išduotą rusišką pasą yra didžiulė problema Europoje.

Jis keliavo per Rusiją ir išvyko iš jos su Kryme gautu rusišku pasu, o paskui sugebėjo įvažiuoti į Europą per Latviją su pasenusiu ukrainietišku pasu.

Jis matė, kaip kitiems asmenims buvo neleista atvykti į Šengeno erdvę motyvuojant, kad jie nuo 2014-ųjų patys pasirinko gyventi Rusijos okupuotame Kryme, o dabar tiesiog nori išvengti šaukimo į armiją.

Useinas pasiekė Lenkiją, kur sulaukė užuojautos ir pagalbos. Bet vienas savanoris, padedantis ukrainiečių pabėgėliams, pareiškė, kad vyras yra išdavikas, nes po aneksijos pasiliko Kryme ir neatnaujino Ukrainos paso.

„Paaiškinau, kad Rusijos pilietybė man buvo suteikta ką tik, o išvykau vengdamas mobilizacijos, – sakė Useinas. – Krymas yra mano tėvynė. Kodėl turėjau išvykti anksčiau? Viskas, ko noriu, tai gyventi savo tėvynėje.“

Įkaitai ar kolaborantai

Be sunkumų, susijusių su dokumentais, daugelis pabėgėlių apskritai nenori grįžti į Ukrainą karo metu. Išvengę mobilizacijos Rusijoje ir radę saugią vietą sau ir savo šeimoms, pasirodę Ukrainoje jie galėtų būti pašaukti į Ukrainos kariuomenę.

Ukrainos konsulate Varšuvoje Useinui buvo liepta grįžti į Ukrainą gauti naujo paso: „Man tiesiai pasakė: keliauk dokumentų į Kijevą, kodėl tu čia atvažiavai? Bet jei nuvažiuosiu ten gauti paso, nebegalėsiu vėl išvykti.“

Karo padėtis draudžia daugumai vyrų nuo 18 iki 60 metų palikti Ukrainą.

Useinas atsidūrė Belgijoje ir laukė, kol konsulatas patvirtins jo ukrainietišką tapatybę, apsistojęs prieglobsčio siekiančių migrantų nakvynės namuose.

Ernesas, kuriam su šeima iš Gruzijos pasienio teko sugrįžti į Krymą, sakė: „80 proc. tų, kurie pateko į Europą ir susidūrė su tokiomis problemomis dėl dokumentų, panaudojo visas galimybes ir lėšas, o paskui tiesiog apsisuko ir grįžo atgal.“

Sklindant gandams, kad Rusija paskelbs dar vieną mobilizaciją, tie ukrainiečiai, kurie neįstengė išvykti, galiausiai vis dėlto gali atsidurti Rusijos kariuomenėje ir fronte kovoti su saviškiais.

Pernai rugsėjį ES sustabdė supaprastintą vizų režimą Rusijos piliečiams. Baltijos šalys, Suomija ir Lenkija spalį uždraudė rusų turistams atvykti į šalį ragindamos įvesti draudimą visoje ES, o Slovakija ir Čekija rugsėjį sustabdė humanitarinių vizų išdavimą rusams.

Bet Krymo gyventojai, kuriems neliko kito pasirinkimo, kaip tik pasiimti Rusijos pasus, turėtų būti traktuojami kitaip nei rusai, mano „Medžlis“ atstovai.

Vis dėlto apibrėžti, kas yra grėsmė, ir bausti už bendradarbiavimą su Rusija tebėra opi tema.

Ukrainos specialiosios tarnybos turi dalytis informacija su kolegomis Europoje apie tai, kas įvykdė valstybės išdavystę ir pasirinko Rusijos pusę.

Ukrainos įstatymai numato baudžiamąją atsakomybę už vertimą ar sudarymą sąlygų kitam asmeniui gauti Rusijos pasą.

Bet vien šio dokumento turėjimas, pasak Ukrainos vicepremjerės I.Vereščuk, neturėtų būti pagrindas patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o tie, kurie bando išvengti Rusijos mobilizacijos, nusipelno pagalbos.

„Jie yra įkaitai ir nenori kariauti, tad į juos žiūrime ne kaip į nusikaltėlius, o kaip į ukrainiečius, kurie nori sugrįžti. Norime padėti šiems žmonėms“, – teigė I.Vereščuk.

Parengta pagal „Politico“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.