Moldovos prezidentė Maia Sandu apkaltino Rusiją, kad ši, siekdama pakurstyti neramumus politinio nestabilumo laikotarpiu, pasitelkia diversantus, prisidengusius civiliais gyventojais, ir pakartojo panašius Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio perspėjimus.
Tuo tarpu Rusijos lyderis Vladimiras Putinas nepagrįstai apkaltino Kijevą planuojant savo puolimą prorusiškoje Moldovos teritorijoje, kurioje Maskva turi karinį atramos punktą, taip padidindamas nuogąstavimus, kad jis kuria pretekstą Krymo stiliaus aneksijai.
JAV prezidentas Joe Bidenas susitiko su prezidente M.Sandu per savo kelionę į Varšuvą praėjusią savaitę, minint vienerių metų Rusijos invazijos į Ukrainą metines.
Nors nėra jokių ženklų, kad jis priėmė jos kvietimą apsilankyti šalyje, Baltieji rūmai sakė, kad jis dar kartą patvirtino remiąs Moldovos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
Kas vyksta Moldovoje?
Anksčiau šį mėnesį V.Zelenskis perspėjo, kad Ukrainos žvalgyba išsiaiškino apie Rusijos planą destabilizuoti ir taip nestabilią politinę padėtį Moldovoje.
Neseniai atsistatydinus šalies ministrui pirmininkui, prasidėjo krizė, kurią lydi sparčiai kylančios dujų kainos ir milžiniška infliacija. Naujasis Moldovos premjeras Dorinas Receanas tęsė vyriausybės proeuropietiškus veiksmus, tačiau sostinėje Kišiniove prasidėjo prorusiški protestai, kuriuos palaikė kraštutinė promaskvietiška politinė partija.
Kilus įtampai, Moldovos prezidentė M.Sandu tiesiogiai apkaltino Rusiją, kad ji siekia pasinaudoti susidariusia padėtimi.
M.Sandu teigė, kad praėjusį rudenį vyriausybė suplanavo „keletą veiksmų, kuriuose dalyvaus diversantai, praėję karinį apmokymą ir persirengę civiliais gyventojais, kurie vykdys smurtinius veiksmus, vyriausybinių pastatų užpuolimus ir ims įkaitus“.
M.Sandu taip pat teigė, kad „vadinamąja opozicija“ prisidengę asmenys smurtiniais veiksmais bandys priversti Kišiniove pakeisti valdžią.
„Akivaizdu, kad šie Rusijos grasinimai ir apetitas eskaluoti karą mūsų atžvilgiu yra labai dideli“, – CNN sakė buvęs Moldovos užsienio reikalų ministro pavaduotojas, o dabar Kišiniove įsikūrusio Europos politikos ir reformų instituto direktorius Iulianas Groza.
„Moldova yra labiausiai nuo karo nukentėjusi šalis po Ukrainos, – sakė jis. – Mes vis dar esame maža šalis, kurios ekonomika vis dar neišsivysčiusi, ir tai kelia didelį spaudimą.“
Ką planuoja Rusija?
Nepaisant Maskvos pasiteisinimų, kad ji nekalta, jos veiksmai Moldovos atžvilgiu labai panašūs į veiksmus, kurių ji ėmėsi prieš 2014 m. aneksuodama Krymą ir pernai visiškai įsiverždama į Ukrainą.
Antradienį V.Putinas atšaukė 2012 m. užsienio politikos dekretą, kuriuo iš dalies buvo pripažinta Moldovos nepriklausomybė, pranešė „Reuters“.
Ketvirtadienį Rusijos gynybos ministerija apkaltino Ukrainą, kad ji „artimiausiu metu“ rengia ginkluotą provokaciją prieš Moldovos prorusišką separatistinį Padniestrės regioną, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida TASS.
Jokių įrodymų ar išsamesnės informacijos, pagrindžiančios ministerijos kaltinimą, nepateikta, o Moldova jį paneigė.
Tačiau šis teiginys privertė Vakarų lyderius sunerimti – jis pasirodė praėjus beveik lygiai metams po to, kai V.Putinas išsakė panašius, nepagrįstus teiginius, kad į rusus kėsinamasi Donbase – rytiniame Ukrainos pakraštyje, kur Maskva nuo 2014 m. rėmė kovojančius separatistus, – ir tai leido jam savo invaziją į šią šalį Rusijos visuomenei pateikti kaip savigynos klausimą.
„Taip buvo ir anksčiau – matėme nuolatinius Rusijos veiksmus, kuriais ji, pasitelkdama propagandą, bandė ištirti ir išnaudoti informacinę erdvę Moldovoje“, – sakė I.Groza.
„Kilus karui, visų šių priemonių, kurias Rusija naudojo ir anksčiau, padaugėjo, jos suintensyvėjo, – pridūrė jis. – Matome, kad Moldovoje vėl suaktyvėjo Rusijos politiniai įgaliotiniai.“
„Moldovoje matau daug Rusijos pajėgų, Rusijos tarnybų pirštų atspaudų, – praėjusį sekmadienį CBS sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. – Tai labai silpna šalis, ir mes visi turime jai padėti.“
Kodėl Rusija įsitvirtino Moldovoje?
Pagrindinė Rusijos interesų Moldovoje priežastis yra Padniestrė – separatistinė teritorija, išsidėsčiusi palei rytinį šalies pakraštį, kurioje dešimtmečius buvo dislokuoti Rusijos kariai.
Paskutiniais Šaltojo karo metais šioje teritorijoje – 4 100 kvadratinių kilometrų ploto anklave rytiniame Dniestro upės krante – buvo įsikūręs Rusijos karinis forpostas. 1990 m. ji pasiskelbė sovietine respublika ir priešinosi bet kokiems Moldovos bandymams tapti nepriklausoma valstybe arba susijungti su Rumunija po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
Kitais metais Moldovai tapus nepriklausoma, Rusija greitai įsitraukė į Padniestrę kaip vadinamosios „taikos palaikymo pajėgos“ ir pasiuntė savo karius, kad paremtų Maskvą remiančius separatistus.
Prasidėjo karas su Moldovos pajėgomis, ir 1992 m. konfliktas baigėsi aklavietėje. Padniestrės tarptautiniu mastu nepripažino net Rusija, tačiau Moldovos pajėgos paliko ją de facto separatistine valstybe. Dėl šios aklavietės teritorija ir maždaug 500 tūkst. jos gyventojų atsidūrė aklavietėje, o Kišiniovas iki šiol jos beveik nekontroliuoja.
Kodėl Moldova svarbi?
Moldova yra šalis, esanti kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų. Jos vyriausybė ir dauguma piliečių nori glaudesnių ryšių su ES, ir pernai šalis gavo kandidatės statusą. Tačiau joje taip pat gyvena separatistinė grupuotė, kurios nuotaikas Maskva noriai siekia pakurstyti.
Pastaruosius metus ši šalis buvo Rusijos invazijos į Ukrainą pakraštyje, o Rusijos raketos ne kartą kirto Moldovos oro erdvę, įskaitant ir šį mėnesį.
Praėjusių metų balandį Padniestrėje įvykę sprogimai sukėlė susirūpinimą, kad V.Putinas siekia įtraukti šią teritoriją į savo invaziją.
Nuo to laiko stagnuojanti Rusijos karinė pažanga laikinai išsklaidė šiuos nuogąstavimus. Tačiau Moldovos pareigūnai įspėjo Vakarus, kad jų šalis gali būti kita V.Putino sąraše.
Praėjusį mėnesį Moldovos saugumo tarnybos vadovas perspėjo, kad yra „labai didelė“ rizika, jog 2023 m. Rusija pradės naują puolimą Moldovos rytuose. Moldova nėra NATO narė, todėl yra labiau pažeidžiama V.Putino darbotvarkės atžvilgiu.
Jei Rusija pradės pavasarinį puolimą, kurio centras bus Ukrainos pietuose, ji gali vėl siekti šliaužti link Odesos ir tada susijungti su Padniestre, iš esmės sukurdama sausumos tiltą, kuris eitų per pietų Ukrainą ir dar labiau priartėtų prie NATO teritorijos.
Parengta pagal CNN inf.
