Su Lietuva vis tampresnį ryšį mezgantis Taivanas nelinkęs nuolaidžiauti: gyventojai pasiruošę gintis nuo Kinijos

Įvairiaspalvis, laisvas ir kupinas gyvenimo džiaugsmo – toks netoli Kinijos krantų esantis Taivanas. Bet jau daugelį dešimtmečių tarp salos ir Kinijos tęsiasi konfliktas, kurio esmė – „vienos Kinijos“ principas.

 Taivano kariai.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Taivano kariai.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Kinija.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Kinija.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Xi Jinpingas.<br>Sipa Press/Scanpix nuotr.
Xi Jinpingas.<br>Sipa Press/Scanpix nuotr.
 Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
 Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Taivano ginklai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Taivano ginklai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Į vis dažnėjančius agresyvius Kinijos grasinimus prisijungti Taivaną jėga salos ginkluotosios pajėgos atsako intensyviai gerindamos savo kovinę parengtį.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Į vis dažnėjančius agresyvius Kinijos grasinimus prisijungti Taivaną jėga salos ginkluotosios pajėgos atsako intensyviai gerindamos savo kovinę parengtį.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Taivaniečiai stengiasi, kad grėsmė iš Kinijos neužgožtų gyvenimo linksmybių.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Taivaniečiai stengiasi, kad grėsmė iš Kinijos neužgožtų gyvenimo linksmybių.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Feb 27, 2023, 8:45 PM

Kinija laiko Taivaną savavališkai atsiskyrusia provincija, kuri būtinai vėl taps neatsiejama didžiosios šalies dalimi. Jei prireiks, tam grasina panaudoti jėgą.

Kartais tarp idilės ir gresiančios katastrofos ženklų – vos pora kilometrų. Kaip raudonas kilimas sutemos apgaubia 26-ąjį greitkelį, kuris driekiasi Taivano pietuose.

Baltos rūko bangos pakibusios virš kalvoto regiono. Pro automobilio langus matyti mangų ir bananų plantacijos. Vietovėje tarp kalnų ir jūros auga geriausi šalies vaisiai. Tai – tropinis rojaus sodas.

Tada kelias staiga praplatėja. Asfaltą netikėtai padengia ryškiai geltoni ženklinimai. Skiriamoji juosta dingsta. Per akimirką vaizdinga magistralė tampa gynybine zona.

Greitkelio atkarpa netoli Pingdongo per kelias valandas būtų paversta šiuolaikine Taivano oro pajėgų baze. To gali prireikti bet kuriuo metu: beveik 24 mln. taivaniečių gyvena nuolatinės kovinės parengties sąlygomis.

Xi Jinpingas, autoritariškiausias Kinijos lyderis per pastaruosius dešimtmečius, aiškiai pareiškė, kad tai, ką jis vadina Taivano susivienijimu, negali būti perduota ateities kartoms: „Niekada neatmesime jėgos panaudojimo galimybės.“

Kinija laiko Taivaną savo valstybės teritorija, nors pastarasis niekada nebuvo dabartinės Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) dalis. Sala atsiskyrė 1949-aisiais, pasibaigus Kinijos pilietiniam karui, o tais pačiais metais buvo įkurta ir KLR.

Demonstruoja raumenis

„Mes turime daryti viską, ką galime, kad Kinijai būtų kuo sunkiau“, – sako admirolas Lee Hsi-mingas.

Elegantiškas tamsų kostiumą vilkintis 67-erių vyras pusšimtį savo gyvenimo metų skyrė ginti gimtąją šalį nuo priešo iš žemyno. Per pastarąją didelę Taivano krizę 1990-ųjų viduryje jis vadovavo povandeniniam laivui jūros zonoje tarp Taivano ir Kinijos.

Vėliau Lee Hsi-mingas tapo Taivano ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadovu – aukščiausio rango kariškiu šalyje.

Visur – kilimo ir tūpimo takai automobilių keliuose, dirbtiniai tuneliai, kuriuose stovi šimtai paruoštų naudoti naikintuvų, – vargu ar kas nors geriau žino Taivano kuriamą atgrasymo struktūrą nei Lee Hsi-mingas.

Bet admirolas atrodo susirūpinęs ir sako: „Neturime daugiau laiko.“ Jis kalba lėtai, lyg šiuo metu būtų ypač svarbu išmintingai parinkti žodžius. Kaip ir daugelis jo tėvynainių, admirolas per televiziją stebėjo Xi Jinpingo kalbą per 20-ąjį nacionalinį Kinijos komunistų partijos kongresą Pekine pernai spalį.

KLR prezidentas ir komunistų partijos generalinis sekretorius vėl įtraukė Taivano susijungimą su Kinija į savo užsienio politikos darbotvarkės centrą.

„Darysime tai, kas būtina“, – sakė Xi Jinpingas.

Ištisus mėnesius beveik kasdien jis leidžia kinų laivams arba naikintuvams kirsti vidurinę liniją sąsiauryje tarp Kinijos ir Taivano – savotišką neoficialią jūros sieną tarp abiejų šalių.

„Dabartinė padėtis daug pavojingesnė nei 1995-aisiais. Vidurio linija sąsiauryje buvo numanoma saugumo zona, dabar to nėra“, – sako admirolas Lee Hsi-mingas.

Kinijos armija dabar gerai aprūpinta ir daug kartų pranoksta Taivano pajėgas.

Užpuolimo atveju didysis kaimynas raketomis greitai sunaikintų 36 tūkst. kv. km dydžio salos – kone perpus mažesnės už Lietuvą – karinę infrastruktūrą.

Ukrainą laiko pavyzdžiu

Kilimo ir tūpimo takai, karo laivai, naikintuvai iš tikrųjų beprasmiai prieš Pekino galybę.

Siekiant veiksmingo atgrasymo Taivanui reikia permąstyti savo veiksmus. Nuo konvencinės karybos pereiti prie asimetrinės su mažesniais kariniais vienetais, greitaeigiais kateriais, priešlaivinėmis raketomis ir bepilotėmis skraidyklėmis.

Lee Hsi-mingo nuomone, būtina iš naujo mokyti ne tik kariuomenę. Visa visuomenė turi tapti gynybinė.

„Kaip tai gali būti veiksminga, parodė Ukraina“, – sako admirolas.

Rusijos agresija prieš Ukrainą paspartino permąstymo procesą Taivane. Prezidentės Tsai Ing-wen vyriausybė, pradėjusi eiti pareigas 2016-aisiais, aiškiai įsipareigojo užtikrinti Taivano de facto nepriklausomybę. Bet stengiamasi nekelti panikos.

Tai tapo sunkiau nuo tada, kai Kinija pernai rugpjūtį repetavo įsiveržimą į salą didelio masto manevrais. Taip Pekinas padidino įtampą su Taibėjumi iki aukščiausio taško.

Nauja Taivano gynybos ministerijos instrukcija aiškina, koks yra oro pavojaus signalas: ilgas 15 sek. garsas, po kurio sklinda kitas, 5 sek. trukmės. Taip pat nurodyta, kokių produktų reikėtų turėti namuose, kad karo atveju maistas išsilaikytų kaip galima ilgiau.

Vidaus reikalų ministerija informuoja žmones, kur yra artimiausias bunkeris slėptis nuo antskrydžių.

Jaučia padidėjusį pavojų

Nuolatines grėsmes daugelis taivaniečių kaip savaime suprantamą dalyką įtraukė į savo kasdienį gyvenimą.

Yu Chunching su 60 kaimynystėje gyvenančių vyrų ir moterų vakare ateina į Taibėjaus miesto Žongšano rajoną. Čia daugiafunkcėje ryškiai apšviestoje patalpoje jie išklauso pirmosios pagalbos suteikimo kursą.

Gėlėmis išmargintą liemenę vilkinti Yu Chunching rankinę pasidėjo ant grindų šalia savęs. Jos rankos turėjo būti laisvos dedant spaudžiamąjį tvarstį. Susirinkusieji turi išmokti, kas svarbu teikiant pirmąją pagalbą.

70-metė Yu Chunching buvo vyriausia mokymų dalyvė.

„Ne Taivano vyriausybės raginimai, bet pirmiausia vaizdai iš Ukrainos paskatino mus dalyvauti, – sako Yu Chunching. – Anksčiau netikėjau, kad Taivanas iš tikrųjų gali būti užpultas. Tačiau dabar dėl to nebesu tikra.“

Dalyvavimą mokymuose taivanietė suvokia kaip pilietinę pareigą. Tokie kursai rengiami jau dvejus metus, bet nuo karo Ukrainoje pradžios jų paklausa stipriai išaugo.

Laisvės alsavimas

Daug pragmatiškumo, mažai panikos – tai būdinga Taivanui.

Tvyrančią įtampą tarp civilinio gyvenimo ir karinės grėsmės atspindi kasdienybė. Per nacionalinę šventę pasirodymus surengė kovos menų kolektyvai ir moksleivių muzikos grupės, kai tuo metu virš žiūrovų galvų griaudėjo naikintuvai.

Per didžiausią Azijoje kasmetį LGBTQ paradą „Pride Parade“ vienoje centrinių Taibėjaus aikščių budistų dievybėmis virtusios translytės menininkės pašėlusiai šoko šalia jaunų uniformomis vilkinčių kareivių.

Į renginį buvo susibūrę 120 tūkst. žmonių, kad rodytų įvairovės ir tolerancijos pavyzdį.

Tai buvo jaunoji Taivano karta ir akivaizdžiai priešingas vaizdas Xi Jinpingo vadovaujamai Kinijai.

Parlamentarė Fan Yun irgi buvo aikštėje, jos veidą dengė vaivorykštės spalvų kaukė. Ši detalė taip pat apibūdina Taivaną: koronaviruso pandemijos valdymas ir linksmybės nebūtinai yra priešingybės.

Saugumas neturi būti laisvės sąskaita – kitaip nei Kinijoje su jos koronaviruso užkardymo politika ir daugelį mėnesių besitęsusiu karantinu namuose.

Kovojo už demokratiją

54-erių Fan Yun turi nedidelį biurą kitame sostinės Taibėjaus gale. Šalia – jauna padėjėjų komanda, kuri koordinuoja jos susitikimus ir artimiausias keliones.

Demokratinės pažangos partijos (DPP) narė Fan Yun Taivano parlamente dirba nuo 2020-ųjų. Išrinkta tautos atstovė demokratiniame Taivane dalyvauja formuojant politiką.

Tai Fan Yun nėra savaime suprantamas dalykas.

Ji būdama studentė dalyvavo akcijose, kad būtų padarytas galas vienos partijos – Gomindano diktatūrai. Pastaroji daugiau nei 40 metų laikė Taivaną savo geležiniuose gniaužtuose.

Mokykloje Fun Yun dar buvo maitinama propaganda. Anuomet teigta, kad būtent Taivanas esąs tikroji Kinija.

„Savaime suprantama, kad jaučiausi kaip kinė“, – sako Fan Yun.

Ji privalėjo mintinai mokytis visų Kinijos provincijų pavadinimus, jų geografinę padėtį. Mokinės, kurios vartojo taivaniečių kalbą, buvo baudžiamos.

Tačiau paskui Fan Yun pradėjo skaityti knygas, kurios daugelį dešimtmečių buvo uždraustos. Ji tapo studentų judėjimo lydere.

Tai, kad 1992-aisiais Taivane galėjo įvykti pirmieji rinkimai, Fan Yun nuomone, yra piliečių, kurie dėl šios teisės kovojo ilgus metus, nuopelnas. Tokia patirtis dabar daro Taivano demokratiją tokia atsparią.

Puslaidininkiai – garantas

Fan Yun dažnai keliauja po pasaulį, kad Taivano sąjungininkus informuotų apie šalies situaciją augančios Kinijos agresijos grėsmės laikais.

Pernai vasarą taivanietė kartu su kolegomis iš įvairių Europos šalių stovėjo po Berlyno Reichstago kupolu. Glaudūs ryšiai su Vokietija jai ypač svarbūs.

Parlamentarė žino, kad ir Vokietija nerimauja dėl įtampos, tvyrančios aplink Taivaną. Tam yra rimtų priežasčių: 60 proc. pasaulyje paklausių puslaidininkių gaminami Taivane.

Jie – pagrindinis mikroschemų komponentas, be kurio Vokietijos automobilių pramonėje ir daugelyje kitų sričių – nuo sveikatos technologijų iki energijos tiekimo – vargu ar kas nors veikia.

Dėl mikroschemų Taivanas yra svarbus pasauliui, ypač Vakarams. Todėl daugelis taivaniečių šią industriją vertina kaip savotišką saugumo garantiją. Jų viltis – Vakarai, pirmiausia JAV, apsaugos Taivaną, nes pasauliui reikia mikroschemų „Made in Taiwan“.

JAV prezidentas Joe Bidenas taip aiškiai kaip nė vienas jo pirmtakas pažadėjo salai amerikiečių pagalbą kinų įsiveržimo atveju. JAV karinio jūrų laivyno vadas įspėjo, kad Kinijos puolimas Taivanui gresia dar iki 2024 metų.

Tuo metu Pekinas didina spaudimą – ne tik kariniu požiūriu. Praėjusių metų vasarą kinai įvedė importo draudimą 2000 maisto produktų iš Taivano, įskaitant jūrinius ešerius.

Iki sankcijų pradžios Kinija buvo svarbiausia Taivano prekybos partnerė ir didžiausia jūrinių ešerių importuotoja.

Tačiau dabar Taivano žvejai liko beveik be klientų. Salos vyriausybė jūrinio ešerio valgymą net paskelbė patriotiniu aktu. Tačiau 24 mln. tauta negali kompensuoti Kinijos rinkos alkio.

Kam ryšis Pekinas?

Kuo glaudesnė Taivano integracija į tarptautinę bendriją, tuo saugesnė ateitis, mano parlamentarė Fan Yun. Bet jai vis sunkiau tikėti, jog taika bus išlaikyta vien dėl to, kad karas būtų per daug rizikingas visoms pusėms.

Kas bus, jei Kinijos vadovas Xi Jinpingas tiesiog pritars agresijos prieš Taivaną išlaidoms, kaip tai padarė Vladimiras Putinas pradėdamas karą Ukrainoje?

Po praėjusį spalį vykusio Kinijos komunistų partijos kongreso Pekino politiniame biure sėdi tik lojalūs agresyvaus Xi Jinpingo kurso rėmėjai. Taivane daugeliui tai kelia nerimą.

Kokia istorinė konflikto potekstė?

Kinijos metraščiuose Taivanas atsidūrė 239 metais, kai Kinijos imperatorius išsiuntė pajėgas ištirti šią teritoriją, – tuo faktu Pekinas grindžia savo teisę valdyti salą.

1624–1661 m. Taivanas buvo Olandijos kolonija, o 1683–1895 m. kontroliuotas kinų Čingų dinastijos. Tuo pat metu XVII a. į Taivaną atvyko nemažai migrantų iš Kinijos – žmonės bėgo nuo skurdo ir neramumų. Dauguma jų buvo hoklų tautybės kinai iš Fudziano provincijos arba hakų tautybės kinai daugiausia iš Guangdongo provincijos. Jų palikuoniai šiuo metu saloje sudaro didžiausią demografinę grupę.

1895 m., po pirmojo Kinijos ir Japonijos karo, Čingų vyriausybė turėjo perleisti Taivaną japonams. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Japonija buvo priversta atsisakyti šios iš Kinijos atimtos teritorijos kontrolės. Kinijos Respublika – viena karo laimėtojų – pradėjo valdyti Taivaną gavusi sąjungininkių JAV ir Didžiosios Britanijos sutikimą. Bet tada Kinijoje įsiplieskė pilietinis karas tarp nacionalinės Gomindano partijos vyriausybės, vadovaujamos Chiang Kai-sheko, ir Kinijos komunistų partijos kariuomenės, vedamos Mao Zedongo. Gomindanas patyrė pralaimėjimą.

1949 m. Chiang Kai-shekas ir jo šalininkai – iš viso apie pusantro milijono žmonių – pabėgo į Taivaną. Ten jis įsteigė vyriausybę tremtyje, salą pavadino Kinijos Respublika ir valdė 25 metus. Žemyno kinai, pabėgę kartu su Chiang Kai-sheku, daugelį metų dominavo Taivano politikoje, nors jie sudarė tiktai 14 proc. salos gyventojų.

Po Chiang Kai-sheko į valdžią Taivane atėjo jo sūnus iš pirmosios santuokos Chiang Ching-kuo. Jaunystėje jis buvo išsiųstas studijuoti į Maskvą, dalyvavo kolektyvizacijoje ir net kurį laiką dirbo staklių ceche gamykloje Jekaterinburge, kol 1937 m. buvo suimtas Josifo Stalino režimo. Bet tais pačiais 1937 m. Chiang Ching-kuo grįžo į tėvynę su žmona Faina Vachreva, kuri buvo kilusi iš Baltarusijos, o Taivane gavo Chiang Fang-liang vardą.

Po tėvo mirties Chiang Ching-kuo iš pradžių vadovavo Gomindanui, o 1978 m. tapo Taivano prezidentu ir buvo renkamas dvi kadencijas iš eilės iki savo mirties 1988 m.

Chiang Ching-kuo pakeitė buvęs jo viceprezidentas Lee Teng-hui, dar vadinamas Taivano demokratijos tėvu. Jis įvykdė konstitucinę reformą, o 2000 m. šalyje pirmą kartą išrinktas prezidentas, kuris nebuvo Gomindano partijos narys, – Chen Shui-bianas.

Taivaną pripažįsta nedaug valstybių

Taivanas turi savo konstituciją, demokratiškai išrinktus lyderius ir maždaug 300 tūkst. personalo kariuomenę.

Chiang Kai-shekas, kadaise sukūręs ten vyriausybę tremtyje, teigė, kad ji atstovauja visai Kinijai, ir ketino vėl tapti jos vadovu. Taivanas netgi užėmė Kinijos vietą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje, nes daugelis Vakarų šalių laikė jį tikrąja Kinijos vyriausybe.

Bet 8-ajame dešimtmetyje kai kurie JT Saugumo Tarybos nariai pradėjo kalbėti, kad Taivanas daugiau nebegali atstovauti šimtams milijonų žmonių, gyvenančių žemyninėje Kinijoje. 1971 m. JT grąžino vietą Pekinui, o Taivanas buvo pašalintas.

1978 m. Kinija pradėjo atverti savo ekonomiką. JAV, supratusios galimybę plėtoti prekybinius ryšius ir būtinybę gerinti santykius, 1979 m. oficialiai užmezgė diplomatinius santykius su Pekinu.

Nuo tada Taivaną oficialiai pripažįstančių šalių skaičius gerokai sumažėjo – dabar jų apie 15. Šiuo metu, nors Taivanas turi visas nepriklausomos valstybės ypatybes ir kitokią nei Kinijoje politinę sistemą, salos teisinis statusas lieka neaiškus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.