Du populiariausi JAV respublikonų partijos kandidatai – buvęs prezidentas Donaldas Trumpas ir Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas – leidžia suprasti, kad jei jie pateks į Baltuosius rūmus, Ukrainai iškils pavojus dėl JAV ginklų ir šaudmenų tiekimo, o karas gali baigtis V.Putino sąlygomis.
Jų pozicijos pabrėžia didėjančią konservatorių antipatiją karui ir prezidento Joe Bideno raginimui Vakarams finansuoti Kijevo pasipriešinimą neišprovokuotai V.Putino invazijai.
„Mirtis ir naikinimas turi baigtis dabar“, – rašė D.Trumpas, atsakydamas į „Fox News“ laidos „Tucker Carlson“ klausimyną apie karą ir JAV dalyvavimą jame.
R.DeSantisas, atsakydamas į tuos pačius klausimus, kontrargumentavo savo kol kas nedviprasmiškiausiu signalu, kad, laimėjęs prezidento postą, jis sumažintų JAV pagalbą Ukrainai. „Negalime teikti pirmenybės įsikišimui į eskaluojamą užsienio karą, o ne savo tėvynės gynybai“, – rašė jis.
D.Trumpo perspėjimai, kad tik jis gali sustabdyti Trečiąjį pasaulinį karą, ir pagrindinis R.DeSantiso argumentas, kad Ukrainos gelbėjimas nėra pagrindinis JAV nacionalinio saugumo interesas, tikriausiai įgaus dar didesnę reikšmę po antradienį įvykusio vieno iš labiausiai nerimą keliančių karo momentų.
JAV bepiločio lėktuvo numušimas po susidūrimo su Rusijos naikintuvais virš Juodosios jūros buvo dar vienas žingsnis link scenarijaus, kurio visi bijojo nuo pat karo pradžios prieš metus – tiesioginio JAV ir Rusijos pajėgų konflikto.
„Šis incidentas turėtų būti perspėjimas izoliacionistams Jungtinėse Valstijose, kad mūsų nacionalinis interesas yra traktuoti V.Putiną kaip grėsmę, kurią jis iš tikrųjų kelia“, – antradienį paskelbtame pareiškime, kuris skambėjo kaip netiesioginis priekaištas jo partijos pagrindiniams pretendentams į prezidento postą, sakė Misisipės senatorius Rogeris Wickeris, vyriausiasis respublikonas Ginkluotųjų pajėgų komitete.
Kiti, pavyzdžiui, Teksaso senatorius Johnas Cornynas, sakė, kad R.DeSantiso pozicija „kelia klausimų“.
Tačiau kai kurių vyresniųjų Senato respublikonų priekaištai gali neturėti didelės reikšmės šiandieninėje respublikonų partijoje. Kovodami, kad pranoktų vienas kito skeptišką požiūrį į Vakarų pagalbą Ukrainai, D. Trumpas ir R.DeSantisas rodo, kaip „Pirmiausia Amerika“ respublikonai pakeitė partiją, kurią Šaltojo karo metais į pergalę prieš Sovietų Sąjungą atvedė prezidentas Ronaldas Reiganas.
Jų įtaka neabejotinai pagilins JAV Atstovų Rūmų skilimą tarp tradicinių respublikonų partijos šalininkų ir buvusio prezidento D.Trumpo šalininkų, kurie jau kelia grėsmę būsimai pagalbai Ukrainai – dar prieš 2024 m. prezidento rinkimus.
Šis susiskaldymas išryškėja per pirmuosius respublikonų partijos pirminių varžybų balsavimus, nes kiti kandidatai, įskaitant buvusią JT ambasadorę Nikki Haley ir buvusį viceprezidentą Mike'ą Pence'ą, įspėja, kad nesugebėjimas sustabdyti V.Putino dabar gali lemti pražūtingą konfrontaciją vėliau.
N.Haley antradienį paskelbtame pareiškime išdėstė kur kas griežtesnę poziciją dėl Ukrainos. Buvusi Pietų Karolinos gubernatorė perspėjo, kad Rusijos tikslas – nušluoti Ukrainą nuo žemėlapio ir kad jei Kijevas „nustotų kariauti, Ukraina nebeegzistuotų, o kitos šalys pagrįstai baimintųsi, kad jos bus kitos“.
Tačiau jos pozicija gali padėti paaiškinti, kodėl ji atsilieka pirmosiose lenktynių apklausose. Pavyzdžiui, antradienį atlikta nauja CNN/SSRS apklausa parodė, kad 80 proc. respublikonų arba į respublikonus linkusių nepriklausomų respondentų manė, jog svarbu, kad respublikonų kandidatas į prezidento postą manytų, jog JAV „neturėtų įsitraukti į Rusijos ir Ukrainos karą“.
Vidaus diskusijos, turinčios pasaulinių pasekmių
JAV respublikonų partijos politiniai skaičiavimai turės didelį geopolitinį poveikį.
Didėjantis respublikonų skepticizmas dėl JAV pagalbos Ukrainai yra svarbiausias išbandymas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui jo tarptautinėje kampanijoje dėl ginklų ir amunicijos, reikalingų Ukrainai išgyventi.
Tai taip pat sustiprins akivaizdų V.Putino tikėjimą, kad jis gali įveikti Vakarų ryžtą ir galiausiai sutriuškinti Ukrainos pasipriešinimą. Galimybė, kad respublikonų įpėdinis Baltuosiuose rūmuose gali palikti Ukrainą, taip pat taps svarbesniu klausimu J.Bidenui ir padidins spaudimą jam sustiprinti amerikiečių paramą jo politikai Ukrainoje, kuri, kaip rodo apklausos, pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sumažėjo.
Jei kitais metais karas vis dar tęsis, 2024 m. rinkimai gali tapti plataus masto debatų forumu, kuriame Amerikos žmonės turės apsispręsti tarp dviejų impulsų, kurie dažnai skaldė tautą per visą jos istoriją – ar JAV privalo ginti laisvę ir demokratiją bet kurioje vietoje, ar turėtų pasiduoti savo izoliacionistinėms tendencijoms?
Jei D.Trumpas arba R.DeSantisas artimiausiais mėnesiais nepakeis savo pozicijos, Ukrainos likimas gali būti faktiškai sprendžiamas per pirminius rinkimus kitais metais ir per lapkritį vyksiančius visuotinius rinkimus. O J.Bideno pažadas laikytis su V.Zelenskiu „tiek, kiek reikės“, gali baigtis 2025 m. sausio 20 d. – per kitą prezidento inauguraciją.
Svarbiausi respublikonai sunerimę dėl izoliacionistinio posūkio prezidento rinkimuose
Didžiausių 2024 m. respublikonų kandidatų retorika Rusijos atžvilgiu sukėlė nerimą Kapitolijuje, kur daugelis svarbiausių respublikonų Atstovų Rūmų komiteto pirmininkų ir vyresniųjų senatorių spaudžia J.Bideną labiau remti Ukrainą – taip pat ir siunčiant naikintuvus F-16.
Senatorius Marco Rubio, kalbėdamas Hugh Hewitto radijo laidoje, tarsi priekaištavo savo valstijos (Floridos) gubernatoriui – teigė, kad JAV turi nacionalinio saugumo interesų Ukrainoje, ir svarstė, ar tam įtakos turėjo R.DeSantiso nepatyrimas. „Nežinau, ką jis bando daryti ar koks jo tikslas. Akivaizdu, kad būdamas gubernatoriumi jis kasdien nesusiduria su užsienio politika, todėl nesu tikras“, – sakė M.Rubio.
Pietų Karolinos senatorius Lindsey Grahamas, kuris jau parėmė D.Trumpo 2024 m. kandidatūrą į Baltuosius rūmus, perspėjo, kad tie, kurie sako, jog Ukraina nesvarbi, faktiškai tą patį sako ir apie karo nusikaltimus.
„Mes neįsiveržiame į Rusiją, mes stengiamės išvaryti rusus iš Ukrainos, ir jokie amerikiečiai nežūsta, ir mūsų nacionalinis interesas yra tai sutvarkyti“, – CNN sakė L.Grahamas.
Vis dėlto, nors M.Rubio ir L.Grahamas atstovauja tradicinei respublikonų užsienio politikos ortodoksijai, jų komentarai gali tik padėti R.DeSantisui ir D.Trumpui išsakyti savo nuomonę, nes daugelis už D.Trumpą pasisakančių rinkėjų dažnai laiko juos neokonservatyvaus bloko partijoje dalimi, kuri atvedė JAV į ilgus metus trukusį karą Artimuosiuose Rytuose.
Pietų Dakotos senatorius Johnas Thune'as, Senato respublikonas numeris du, taip pat sakė, kad nesutinka su R.DeSantisu, tačiau pripažino, kad jo paties pozicija gali neatspindėti to, kur šiuo metu yra jo partija.
„Tikriausiai 2024 m. ture mūsų partijoje bus kitų kandidatų, kurie gali pritarti tokiam požiūriui, ir, be abejo, jo laikosi respublikonai visoje šalyje“, – sakė J.Thune'as apie R.DeSantiso požiūrį.
V. Putino pozicijų atspindėjimas
Daugiausia dėmesio vertų atsakymų į T.Carlsono klausimyną sulaukė R.DeSantisas, kuris dar nėra oficialiai pradėjęs kampanijos, tačiau antradienį CNN/SSRS atlikta apklausa atskleidė, kad jis yra grėsmingiausias potencialus D.Trumpo varžovas.
Floridos gubernatorius kėsinasi į buvusio prezidento ideologinę teritoriją ir po to, kai pastarosiomis savaitėmis apskritai pasisakė prieš dabartinę JAV politiką, dabar užėmė poziciją, kuria, matyt, siekiama apsidrausti nuo buvusio prezidento išpuolių šiuo klausimu.
„Nors JAV turi daug gyvybiškai svarbių nacionalinių interesų – apsaugoti savo sienas, spręsti kariuomenės parengties krizę, užtikrinti energetinį saugumą ir nepriklausomybę bei kontroliuoti Kinijos komunistų partijos ekonominę, kultūrinę ir karinę galią – tolesnis įsitraukimas į Ukrainos ir Rusijos teritorinį ginčą nėra vienas iš jų“, – sakė R.DeSantis.
Atsakydamas į klausimą, ar JAV turėtų remti „režimo pakeitimą“ Rusijoje, Floridos gubernatorius, atrodo, leido suprasti, kad JAV vykdo tokią politiką, ir perspėjo, kad bet koks V.Putino pakaitalas gali būti „dar negailestingesnis“.
R.DeSantis konkrečiai nepasakė, kad sustabdytų JAV karinę pagalbą Ukrainai, palikdamas sau tam tikrą politinę laisvę, jei būtų išrinktas prezidentu. Išlieka tam tikrų abejonių dėl jo tikrųjų įsitikinimų, nes CNN pranešė, kad būdamas Kongreso narys jis ragino JAV siųsti Ukrainai mirtiną pagalbą.
Tačiau naujausi jo komentarai buvo įsidėmėtini, nes atkartojo V.Putino naratyvą. Kalbėdamas apie „teritorinį ginčą“, gubernatorius sumenkino Rusijos neišprovokuotą įsiveržimą į suverenią valstybę, kuri, V.Putino tvirtinimu, neturi teisės egzistuoti.
Jo atsakymas dėl režimo pakeitimo taip pat sustiprina jau kelerius metus besitęsiantį Rusijos vadovo teiginį, kad Vašingtonas bando išstumti jį iš valdžios, ir gali būti pabrėžiamas oficialiosios Maskvos žiniasklaidos propagandistų.
T.Carslosno įtaka respublikonams
R.DeSantiso atsakymai T.Carlsonui apie karą taip pat pabrėžia, kaip įprastus politinių lyderių ir žiniasklaidos komentatorių santykius apvertė „Fox“ ir jos žvaigždė vedėjas. T.Carlsonas karštai pritarė R.DeSantiso atsakymams, kurie atrodė apskaičiuoti taip, kad pelnytų jo pritarimą. Dėl to T.Carlsonas atsidūrė nuostabioje padėtyje – jis galėjo kuruoti tai, kas galiausiai gali tapti JAV užsienio politikos kryptimis vienu svarbiausių klausimų nuo Šaltojo karo pabaigos.
Atstovų Rūmų pirmininkas Kevinas McCarthy neseniai atliko panašų nuoširdų poelgį, suteikdamas T.Carlsonui išskirtinę prieigą prie 2021 m. sausio 6 d. sukilimo JAV Kapitolijuje stebėjimo juostų, kuriomis „Fox“ vedėjas pasinaudojo norėdamas sumenkinti tiesą apie rimčiausią šiuolaikinės eros išpuolį prieš JAV demokratiją.
Atsakydamas T.Carlsonui, D.Trumpas savo ruožtu pakartojo savo neįrodomą teiginį, kad Rusija niekada nebūtų įsiveržusi į Ukrainą, jei jis būtų buvęs prezidentas. Jis reikalavo nutraukti kovas ir pradėti taikos derybas, kurios faktiškai išteisintų invaziją V.Putinui, kuriam jis dažnai pataikaudavo, kai buvo Ovaliajame kabinete.
„Prezidentas turi susitikti su kiekviena puse, paskui su abiem pusėmis kartu ir greitai sudaryti susitarimą. Tai galima lengvai padaryti, jei diriguos tinkamas prezidentas, – kalbėjo D.Trumpas. – Abi pusės yra pavargusios ir pasiruošusios sudaryti susitarimą“, – pridūrė jis komentare, kuris neatspindi karo realybės.
Atsižvelgdama į tai, kad jos nuomonė prieštarauja T.Carlsono nuomonei, N.Haley viešai paskelbė savo atsakymus apie Ukrainą – taip pat apkaltino R.DeSantisą kopijuojant D.Trumpo pozicijas.
„Rusijos vyriausybė yra galinga diktatūra, kuri neslepia neapykantos Amerikai. Kitaip nei kiti antiamerikietiški režimai, ji bando brutaliai jėga plėstis į kaimyninę proamerikietišką šalį, – rašė ji. – Ji taip pat reguliariai grasina kitiems Amerikos sąjungininkams. Amerikai kur kas geriau Ukrainos pergalė nei Rusijos pergalė.“
N.Haley pareiškimas įkūnijo nesutarimus dėl karo, kurie pagyvins vėliau šiais metais prasidėsiančius respublikonų pirminius debatus – ir kurie bus atidžiai stebimi tiek Kijeve, tiek Maskvoje. Ji nebūtų V.Putino pageidaujama kandidatė.
Parengta pagal CNN inf.
