Paskelbtas TBT arešto orderis V. Putinui – tik simbolinis žingsnis: Vakaruose turės atstumtojo statusą

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė Vladimiro Putino arešto orderį. Ar tai tik parodomasis veiksmas, ar Rusijos prezidentas išties rizikuoja atsidurti teisiamųjų suole?

Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė V.Putino arešto orderį: Rusijos prezidentas įtariamas karo nusikaltimu.<br>„ZUMA Press“/„Scanpix“ nuotr.
Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė V.Putino arešto orderį: Rusijos prezidentas įtariamas karo nusikaltimu.<br>„ZUMA Press“/„Scanpix“ nuotr.
Marija Lvova-Belova.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Marija Lvova-Belova.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 21, 2023, 5:37 PM, atnaujinta Mar 21, 2023, 6:35 PM

TBT pranešė, kad V.Putinas įtariamas padaręs karo nusikaltimą – neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją.

„Yra pagrįstų priežasčių manyti, kad V.Putinui tenka individuali baudžiamoji atsakomybė už minėtus nusikaltimus, – teigė TBT ir nurodė, jog jie padaryti po 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. – Rusijos prezidentas buvo atsakingas ir dėl tiesiogiai padarytų veikų, ir dėl to, kad tinkamai nekontroliavo civilinių ir karinių pavaldinių, kurie vykdė šias veikas, arba leido jas vykdyti.“

Įtarimai neteisėta ukrainiečių vaikų deportacija pateikti ir Rusijos prezidento vaiko teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai. Jai taip pat išduotas arešto orderis.

1998 m. įkurtas TBT, kurio būstinė yra Hagoje, – nuolatinė nepriklausoma tarptautinė teisminė institucija, vykdanti jurisdikciją asmenims už nusikaltimus žmoniškumui, genocidą, karo ir agresijos nusikaltimus.

TBT sudaro 123 narės, įsipareigojusios bendradarbiauti patraukiant įtariamuosius atsakomybėn. Šiai struktūrai priklauso ir kai kurios Maskvos sąjungininkės, tačiau pati Rusija, kaip, beje, ir JAV bei Ukraina, – ne.

Tad kol kas neaišku, kaip TBT planuoja užtikrinti šių arešto orderių vykdymą. Maskva neigia daranti karo nusikaltimus ir mažai tikėtina, kad kada nors perduos kokius nors įtariamuosius.

Po TBT sprendimo iš Rusijos atskriejo sarkastiška reakcija.

Vaiko teisių įgaliotinė M.Lvova-Belova sakė: „Puiku, kad tarptautinė bendruomenė įvertino darbą, kuriuo siekiama padėti mūsų šalies vaikams.

Man taikomos sankcijos iš visų šalių, net iš Japonijos, o dabar arešto orderis. Tačiau mes tęsime savo darbą.“

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė: „Rusija, kaip ir daugelis kitų valstybių, nepripažįsta šio teismo jurisdikcijos, todėl teisiniu požiūriu šio teismo sprendimai yra niekiniai.“

„TBT išdavė V.Putino arešto orderį. Nereikia aiškinti, kur šis popierius turėtų būti naudojamas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir pridėjo tualetinio popieriaus paveikslėlį.

JAV prezidentas Joe Bidenas TBT žingsnį pavadino pagrįstu ir labai stipriu, o Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis teigė: „Istorinis sprendimas, nuo kurio prasidės istorinė atsakomybė.“

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė: „Europos Sąjungoje visada aiškiai pabrėžėme, kad už neteisėtą agresiją prieš Ukrainą atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn, o šis TBT sprendimas yra tik atsakomybės proceso pradžia.“

Ar TBT orderis kuo nors realiai gresia V.Putinui? BBC pasikalbėjo su Kopenhagos universiteto tarptautinės teisės ekspertais Kevinu Jonu Helleriu ir Glebu Bogušu, kurie atsakė į svarbiausius klausimus šioje byloje.

- Kaip TBT išduotas V.Putino arešto orderis dera su dabartinio Rusijos prezidento imunitetu?

Teisės požiūriu TBT neturi kliūčių išduoti jo arešto orderį: TBT šalys narės privalo vykdyti orderį ir, jei V.Putinas atsidurs jų teritorijoje, jos privalo Kremliaus šeimininką perduoti teismui.

Tačiau teisiniai įsipareigojimai gali būti vienokie, o šalių veiksmai – kitokie. TBT pozicija tokiais atvejais buvo išdėstyta anksčiau Apeliacinių rūmų sprendime tuomečio Sudano prezidento Omaro al-Bashiro, apkaltinto žudynėmis, byloje. Esmė – valstybės vadovas neturi imuniteto prieš tarptautinį teismą, o bendradarbiavimo klausimus tarp atskirų šalių turėtų spręsti jos pačios.

Bet, remiantis tarpvalstybiniais santykiais, valstybės vadovas turi asmeninį imunitetą, o tai reiškia, kad jo negali suimti kita šalis, – tol, kol jis eina pareigas ir yra tokiu pripažįstamas. Vadinasi, tai visada yra laiko klausimas, o dabar vargu ar įmanoma įvykdyti TBT sprendimą.

- Jei pareigas einantis valstybės vadovas atvyksta į šalį, kuri turi įsipareigojimų TBT, bet, kita vertus, turi ir įsipareigojimų, susijusių su imunitetu, ką turėtų daryti tos valstybės valdžios institucijos?

Šiuo klausimu nėra galutinio išaiškinimo.

Nepasitaikė precedentų, kad būtų sulaikytas ir perduotas teismui veikiantis valstybės vadovas, nors TBT būdavo išdavęs orderius juos suimti.

Bet fiksuotas atvejis, kai įtariamasis savanoriškai stojo prieš TBT: 2014 m. taip pasielgė nusikaltimais žmoniškumui kaltintas Kenijos prezidentas Uhuru Kenyatta. Jis buvo išteisintas.

Anot ekspertų, V.Putinas, kaip ir bet kuris kitas įtariamasis, taip pat turi galimybę savo noru pasirodyti TBT: „Tai mažiau fantastiškesnis variantas nei jo sulaikymo perspektyva.“

- Vadinasi, jeigu V.Putinas atvyks į tarptautinį renginį šalyje, kuri pripažįsta TBT jurisdikciją, jis nebus suimtas?

Tai spręs pati valstybė. TBT nariai (pavyzdžiui, su Rusija glaudžiai bendradarbiaujantis Tadžikistanas) yra įsipareigoję įvykdyti orderį – suimti įtariamąjį ir pristatyti jį į teismą.

Bet pats TBT neturi jokių priemonių priversti valstybę vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

V.Putinui vis dėlto kyla rizika, jeigu šalis įsipareigojusi vykdyti TBT sprendimus.

Bet, pavyzdžiui, kai TBT daugiau nei prieš dešimtmetį išdavė arešto orderį žudynėmis apkaltintam tuomečiam Sudano prezidentui O. al-Bashirui, šis dalyvavo renginiuose (įskaitant Afrikos Sąjungos viršūnių susitikimą) įvairiose valstybėse, kai kurios iš jų yra TBT narės. Jo iki šiol niekas nesulaikė.

Suprantama, kad V.Putinas taip pat vargu ar bus areštuotas, o ir vargu ar jis pats vyks į taip pasielgti galinčią šalį. Tačiau pagal tarptautinę teisę TBT steigimo sutartį pasirašiusių šalių valdžios institucijos privalo bendradarbiauti su TBT.

- O jei M.Lvova-Belova atvyks į šalį, kuri pripažįsta TBT, ar ji bus suimta?

Taip, nes ji neturi jokio teisinio imuniteto.

- Rusija nepripažįsta TBT, tad kodėl jos atstovus galima patraukti atsakomybėn?

Ekspertai pabrėžia: bet juk niekas neabejoja, kad, tarkim, Rusijoje galima suimti, pavyzdžiui, Nyderlandų pilietį, kurį nusikaltimais įtaria Rusijos valdžia.

Jei tokią teisę turi viena valstybė, taip pat gali pasielgti ir bet kuri iš 123 TBT narių, kurioms Ukraina perdavė savo jurisdikciją. Šiuo atveju nusikaltimai padaryti Ukrainos teritorijoje, už juos gali teisti Ukraina. Tuo pat metu Kijevas savanoriškai peravė savo galią ir kompetenciją TBT, o tokiam veiksmui nebūtina narystė TBT.

- Taigi kokia dabar yra TBT orderio prasmė?

Šis TBT žingsnis svarbus ne dėl tikimybės, kad V.Putinas atsidurs teisiamųjų suole, – pats sprendimas yra simboliškas. Ukraina reikalauja tribunolo dėl Rusijos agresijos.

Tai įgyvendinti sunku, o kai kas mano, kad ir žalinga.

Akivaizdu, kad V.Putino suėmimo perspektyvos artimiausiu metu yra itin iliuzinės. Jei jis ir lankosi šalyse, tai „draugiškose“, kurios Rusijos prezidento neperduos TBT.

Bet tarptautinės teisės ekspertas K.J.Helleris mano, jog Kremliaus šeimininko kelionės po pasaulį taps daug labiau apsunkintos nei iki šiol: „Valstybės vadovo arešto orderio išdavimas yra drąsus žingsnis, kuris nepraeis be pasekmių.

V.Putinas turės atstumtojo statusą – bent jau Vakarų šalyse. Bet šis orderis taip pat gali turėti įtakos Pietų valstybių norui turėti reikalų su V.Putinu.“

Ekspertai pabrėžia: valstybės vadovo imunitetas neturėtų būti tapatinamas su nebaudžiamumu ir jis neatleidžia prezidento nuo atsakomybės: „Egzistuoja tik procedūrinis konfliktas, susijęs su imunitetu ir TBT jurisdikcija. Tačiau yra ir visuotinis tarptautinių nusikaltimų draudimas.

TBT veikia tiesiog kaip žmonijos agentas, kuris, naudodamasis šia infrastruktūra, patraukia baudžiamojon atsakomybėn tuos, kurie pažeidė pagrindines normas.“

Arešto orderis galios iki gyvos galvos

TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas pareiškė: „Karo nusikaltimams senaties nėra. Tai vienas pagrindinių Niurnbergo tribunolo, įsteigto po Antrojo pasaulinio karo, principų. Asmenys, kad ir kur pasaulyje jie būtų, turi suprasti, kad įstatymas egzistuoja ir kad valdžia reiškia atsakomybę.“

Atsakydamas į klausimą, ar arešto orderiai V.Putinui ir M.Lvovai-Belovai (nuotr.) galios ir pasibaigus karui Ukrainoje, prokuroras pabrėžė: „Visą likusį jų gyvenimą. Nebent jie stos prieš nepriklausomus teismo teisėjus ir šie nuspręs iš esmės nutraukti bylą.“

Parengta pagal ELTA, CNN ir BBC inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.