Tokio gando pasklidimui yra priežasčių, teigia „Politico“.
„Ji palaiko gerus darbo santykius su Vašingtonu. Ji yra buvusi gynybos ministrė. Būdama Europos Komisijos pirmininkė, ji turi darbo su daugumos NATO vyriausybių vadovais patirties. Be to, jei būtų išrinkta, ji taptų pirmąja Aljanso vadove moterimi“, – rašo „Politico“ žurnalistė Lili Bayer.
Pastarąsias savaites pokalbiai suintensyvėjo, aljanso viduje vis dažniau kalbant apie dabartinio NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo artėjantį pasitraukimą rugsėjo pabaigoje.
Vis dėlto, pasak „Politico“ kalbintų NATO ir Europos Komisijos darbuotojų, šie gandai yra daugiau norų išsakymas nei užuominos apie būsimą darbo vietos pakeitimą. Nėra jokių įrodymų, kad von der Leyen domintų šis vaidmuo, o Briuselyje dirbantieji nesitiki, kad ji pasitrauks iki savo pirmosios kadencijos pabaigos 2024 m.
Šios kalbos panašios į gandus apie Nyderlandų ministrą pirmininką Marką Rutte, ilgametį vadovą, kuris atitinka visus reikalavimus, bet tvirtina, kad nenori šio darbo.
Šie spėliojimai rodo, kaip smarkiai Rusijos invazija į Ukrainą pakeitė NATO – ir kas gali jai vadovauti. Dėl karo aljansas atsidūrė dėmesio centre, todėl šis postas tapo politiškai jautresnis ir svarbesnis nei anksčiau. Ir sąjungininkai staiga daug atsargiau vertina, ką jie nori matyti ant pakylos ir kalbėti jų vardu.
Trumpai tariant, panašu, kad pokalbiuose žmonės greičiau demonstruoja savo idealius kandidatus ir tikrina idėjas, o ne dalyvauja realiose derybose.
„Kuo daugiau pavardžių, tuo aiškiau, kad nėra nė vieno kandidato“, – sakė vienas aukšto rango Europos diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti vidinę aljanso dinamiką.
Kitas aukšto rango Europos diplomatas pritarė: „Yra daug užkulisinių spėlionių, – sakė šis asmuo, – tačiau šiuo metu aiškaus lauko nėra“.
Viešėdamas Briuselyje vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad bemaž visos Aljanso šalys yra pasiūlę savo atstovus pakeisti dabartinį vadovą Jensą Stoltenbergą.
Visgi, G. Landsbergio manymu, diskusijos šiuo klausimu NATO struktūrose dar neprasidėjo.
Trumpas sąrašas
Pareigūnai nurodo, kad kitas NATO vadovas turi būti europietis, galintis glaudžiai bendradarbiauti su bet kuriuo Baltųjų rūmų vadovu.
Tačiau tai dar ne viskas. Kitas NATO vadovas turi būti tas, kuris remia Ukrainą, bet nėra toks aršus, kad išgąsdintų šalis, nerimaujančias dėl Rusijos provokacijų. Be to, tai turi būti autoritetingas asmuo – greičiausiai buvęs valstybės ar vyriausybės vadovas – kuris galėtų gauti vieningą 31 sostinės ir, svarbiausia, JAV paramą.
Tai nėra ilgas sąrašas, teigia „Politico“.
U. Von der Leyen yra jame, tačiau jos kandidatūrai yra keletas kliūčių.
Pirmoji – tiesiog laikas. Jei J. Stoltenbergas rudenį, kaip numatyta, paliks postą, jį pakeisiantis asmuo pradės eiti pareigas likus metams iki U. von der Leyen kadencijos Komisijoje pabaigos 2024 m. pabaigoje. Ji gali siekti dar vienos penkerių metų kadencijos.
„Nemanau, kad ji kur nors persikels iki kadencijos pabaigos“, – sakė vienas aukšto rango Komisijos pareigūnas, kuris taip pat kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
Spėjama, kad dabartinio NATO vadovo gali būti paprašyta likti eiti pareigas bent jau šiek tiek ilgiau, kad vėliau galėtų atsilaisvinti toks kandidatas kaip U. von der Leyen.
„Jei J. Stoltenbergo kadencija bus pratęsta iki kitos vasaros, Ursula von der Leyen kandidatūra atrodytų logiška“, – sakė trečias aukšto rango Europos diplomatas.
Tačiau praėjusią savaitę duodamas interviu J. Stoltenbergas pats patvirtino, kad nori grįžti namo. NATO vadovas šias pareigas eina jau daugiau kaip aštuonerius metus – antrą ilgiausią kadenciją per septynis dešimtmečius trunkančią aljanso istoriją.
Paklaustas apie gandus, kad jis gali likti dirbti, generalinis sekretorius sarkastiškai atšovė: „Visų pirma, pasaulyje yra daug svarbesnių klausimų nei šis.“
„Mano planas – grįžti į Norvegiją“, – pridūrė jis.
Aljanso nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Kai kurios šalys, ypač ES nepriklausančios šalys, norėtų greito sprendimo, kad nesusidurtų su pačios ES 2024 m. rinkimais. Ketvirtasis Europos diplomatas sakė, kad baiminamasi, jog NATO taps „paguodos prizu platesnėje Europos politikoje“, lyderiams tariantis, kas vadovaus pagrindinėms ES institucijoms.
Dar vienas iššūkis von der Leyen būtų Vokietijos patirtis gynybos išlaidų srityje – ir jos pačios, kaip Vokietijos gynybos ministrės, patirtis.
Prieš dešimtmetį NATO šalys įsipareigojo iki 2024 m. gynybai skirti 2 proc. savo ekonominės produkcijos. Tačiau Vokietija, nors ir būdama didžiausia Europos ekonomika, nuolat nevykdė šio tikslo, net ir po to, kai praėjusiais metais paskelbė apie 100 mlrd. eurų fondą savo kariuomenei modernizuoti.
Be to, kai kurie apžvalgininkai teigia, kad U. von der Leyen tenka dalis atsakomybės už palyginti prastą Vokietijos gynybos būklę.
Vokietijos vyriausybės požiūriu, išlaikyti U. von der Leyen prie Komisijos vairo taip pat gali būti svarbesnis prioritetas nei NATO, net jei ji priklauso dabartinei centro dešiniųjų opozicijai. ES vykdomoji valdžia Europoje tikriausiai yra galingesnė už NATO vadovą, nes ji formuoja politiką, turinčią įtakos beveik visiems gyvenimo aspektams.
Kokie dar kandidatai?
Kaip ir von der Leyen atveju, neaišku, ar kai kurie kiti minimi vardai iš tikrųjų yra galimi.
Nyderlandų ministras pirmininkas M. Rutte atmetė spekuliacijas dėl vaidmens NATO, sausio mėn. žurnalistams sakydamas, kad nori „visiškai pasitraukti iš politikos ir užsiimti kažkuo visiškai kitu“.
Šią savaitę premjero atstovas spaudai pakartojo, kad jo nuomonė nepasikeitė.
Tačiau informuoti asmenys teigia, kad Nyderlandų lyderio nereikėtų atmesti. Nuo 2010 m. einantis pareigas M. Rutte turi nemažai darbo su viso Aljanso lyderiais patirties ir skatina glaudžius transatlantinius ryšius.
Nyderlandai taip pat yra įtakingi gynybos srityje – jie yra vieni didžiausių Europos donorų Ukrainai, – tačiau ne tokie aršūs kaip rytinio flango šalys.
„M. Rutte pavardė vis iškyla, – sakė antrasis aukšto rango Europos diplomatas, – bet jokių kitų judesių, išskyrus spėliones, nėra“.
Kiti kartais minimi kaip galimi kandidatai yra Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas ir Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas, rečiau – Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as, Kanados ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland, Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas ir Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova.
Tačiau, nepaisant spėlionių, pareigūnai pripažįsta, kad daugelis šių pavardžių šiuo metu nėra politiškai įmanomos.
Pavyzdžiui, K. Kallas laikoma per daug aršiai nusiteikusi. Ir atvirkščiai, Kanada ir kai kurios Pietų Europos šalys aljanse laikomos atsiliekančiomis investicijų į gynybą srityje.
Todėl labiausiai tikėtinas sėkmingo kandidato profilis yra aukšto rango pareigūnas iš šiaurinės ar vakarinės ES šalies. Tačiau kol kas neaišku, kas tai būtų. Tačiau pareigūnai turi galutinį terminą – liepos mėn. įvyksiantį metinį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje.
„Arba bus paskelbtas naujas generalinis sekretorius, – neabejojo penktasis aukšto rango Europos diplomatas. – Arba Jenso Stoltenbergo įgaliojimai bus pratęsti.“
Parengta pagal „Politico“ inf.
