„Nord Stream“ dujotiekio sprogimo Baltijos jūroje mįslės virto ir sąmokslo teorijomis: atskleidė naujų detalių

Nors nuo dujotiekio „Nord Stream“ susprogdinimo praėjo pusmetis, iki šiol mįslė, kas tai padarė. Viena versijų – galimi sabotažo organizatoriai atplaukė burine jachta „Andromeda“. Bet kas buvo šie žmonės ir ką apie juos atskleidžia keistas laivo kursas?

Nors nuo dujotiekio „Nord Stream“ susprogdinimo praėjo pusmetis, iki šiol mįslė, kas tai padarė. Viena versijų – galimi sabotažo organizatoriai atplaukė burine jachta „Andromeda“. Bet kas buvo šie žmonės ir ką apie juos atskleidžia keistas laivo kursas?<br>lrytas.lt koliažas.
Nors nuo dujotiekio „Nord Stream“ susprogdinimo praėjo pusmetis, iki šiol mįslė, kas tai padarė. Viena versijų – galimi sabotažo organizatoriai atplaukė burine jachta „Andromeda“. Bet kas buvo šie žmonės ir ką apie juos atskleidžia keistas laivo kursas?<br>lrytas.lt koliažas.
Nord Stream 2.<br>123rf nuotr.
Nord Stream 2.<br>123rf nuotr.
Nord Stream, Gazprom.<br>ZUMAPRESS nuotr.
Nord Stream, Gazprom.<br>ZUMAPRESS nuotr.
Vamzdynas „Nord Stream“ Baltijos jūros dugnu driekiasi iš Rusijos į Vokietiją.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Vamzdynas „Nord Stream“ Baltijos jūros dugnu driekiasi iš Rusijos į Vokietiją.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Vamzdynas „Nord Stream“ Baltijos jūros dugnu driekiasi iš Rusijos į Vokietiją.<br>AP/Scanpix nuotr.
Vamzdynas „Nord Stream“ Baltijos jūros dugnu driekiasi iš Rusijos į Vokietiją.<br>AP/Scanpix nuotr.
Nors nuo dujotiekio „Nord Stream“ susprogdinimo praėjo pusmetis, iki šiol mįslė, kas tai padarė. Viena versijų – galimi sabotažo organizatoriai atplaukė burine jachta „Andromeda“. Bet kas buvo šie žmonės ir ką apie juos atskleidžia keistas laivo kursas?<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Nors nuo dujotiekio „Nord Stream“ susprogdinimo praėjo pusmetis, iki šiol mįslė, kas tai padarė. Viena versijų – galimi sabotažo organizatoriai atplaukė burine jachta „Andromeda“. Bet kas buvo šie žmonės ir ką apie juos atskleidžia keistas laivo kursas?<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Pagal vieną „Nord Stream“ dujotiekių Baltijos jūroje sprogdinimo versijų, sabotažo vykdytojai galėjo atplaukti Vokietijoje registruota jachta „Andromeda“.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Pagal vieną „Nord Stream“ dujotiekių Baltijos jūroje sprogdinimo versijų, sabotažo vykdytojai galėjo atplaukti Vokietijoje registruota jachta „Andromeda“.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Apr 9, 2023, 10:01 PM

Vokietijos Riugeno saloje registruota „Andromeda“ dabar stovi gražiame Rostoko priemiesčio Varnemiundės jachtų uoste, o jos 23 m aukščio stiebas iškyla virš daugelio kitų laivų.

Buriavimo sezonas neprasidėjo – „Andromeda“ vis dar žiemoja. Tai „Bavaria Cruiser 50“ tipo jachta su penkiomis kajutėmis, trimis tualetais, dujine virykle, šaldytuvu. Šiame laive turėję būti 6 žmonės galėjo išplaukti į Baltijos jūrą, kad pernai rugsėjo 26-ąją maždaug 80 m gylyje suniokotų dujotiekius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“.

Andromeda – karaliaus dukters iš graikų mito vardas.

Vyriausiojo jūrų dievo Poseidono nurodymu Andromeda turėjo būti paaukota jūrų pabaisai. Tinkama istorija sabotažo planui.

Iš viso keturi sprogimai Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose Baltijos jūroje pažeidė abu dujotiekius, nutiestus iš Rusijos į Vokietiją. Vamzdynai tuo metu nebuvo eksploatuojami, bet dujų juose buvo.

Prieštaringos žinios

Kai neseniai į viešumą iškilo naujų detalių apie galimus „Nord Stream“ sprogdintojus, pasaulis nustėro. Šeši tariamai proukrainietiški partizanai? Jachtoje?

Pradžioje JAV dienraštis „The New York Times“ paviešino tokią žvalgybos informaciją neatskleisdamas detalių.

Vokietijos nacionalinio transliuotojo ARD ir laikraščio „Die Zeit“ tiriamosios žurnalistikos komanda konkretizavo: jachtoje buvo penki vyrai ir viena moteris – kapitonas, du narai, du narų padėjėjai, gydytoja.

Bet, remiantis Vokietijos leidinio „Der Spiegel“ informacija, neaišku, ar laive tikrai plaukė moteris. Taip pat nežinia, kokio dydžio grupė buvo iš tikrųjų. Matyt, panaudotas ir bent vienas suklastotas bulgariškas pasas.

Tai, kad sprogimus organizavo ukrainiečiai, – tik teorija, bet prilygstanti pasauliniam politiniam sprogimui. Kijevo bendrininkavimas išpuolyje, dėl kurio nėra įrodymų, karinės paramos Ukrainai priešininkams galėtų suteikti postūmį sumažinti ginkluotės tiekimą Rusijos užpultai šaliai. Šalies vyriausybė neigia turinti ką nors bendro su sabotažo aktu.

„Nesame susiję su šiuo veiksmu“, – sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikas. Jis su humoru apibūdino pranešimus net kaip savotišką komplimentą Ukrainai: puiku, jog pasitikite mumis, kad galime padaryti ką nors panašaus!

Laivas – patogus narams

Po praėjusio rudens garsiųjų nuotraukų, kuriose matyti iš vamzdynų besiveržiančių dujų suformuoti jūros vandens ratilai, išpuolis buvo priskirtas visiems galimiems autoriams – rusams, amerikiečiams, britams. Buvo minimi ir savarankiškai veikiantys žvalgybų padaliniai. Netgi Izraelio „Mossad“ sukėlė įtarimų.

Pasak ekspertų, tik valstybės sektoriaus subjektas galėjo imtis veiksmo, kuriam reikėjo didelių techninių išteklių. O dabar – kaip Holivude sugalvotas siužetas: pagal „Oušeno vienuoliktuką“ – „Nord Stream“ šešetukas?“ Pramoginė jachta, du narai, to pakanka?

Tyrėjai identifikavo laivą, galėjusį atplukdyti diversantus ir sprogmenis į išpuolių vietas.

Remiantis nuomojamų laivų bendrovės, turinčios būstinę Riugeno saloje, interneto svetaine, 2012-aisiais pastatyta „Andromeda“ yra 15,57 m ilgio, 4,67 m pločio, turi 2,25 m grimzlę.

Jachta aprūpinta 75 arklio galių varikliu, joje gali tilpti 380 litrų dyzelino.

Bet pirmiausia „Andromeda“ turi didelę kabiną – patalpą komandai ir atlenkiamą maudymosi platformą laivagalyje.

Idealu narams, kurie iš ten galėtų su deguonies balionais ir galbūt sprogmenimis patekti į vandenį ir grįžti į laivą.

Bendrovė nenorėjo komentuoti Vokietijos leidinio „Der Spiegel“ paklausimo dėl laivo nuomos sutarties ir jo klientų.

Sustojimas saloje

Baltijos jūra prie Rostoko ir Varnemiundės rami. Jachtų uostas išsidėstęs šalia pasivaikščiojimo vietos su sveikatingumo viešbučiu ir kavinėmis.

Vasarą čia kiekvienais metais trumpam sustoja šimtai burinių jachtų, plaukiančių į Daniją, Švediją arba toliau rytų kryptimi.

Bendrovės nuomojami laivai sezono metu laikomi tam tikroje prieplaukoje. Čia esančiame mediniame namelyje klientai gali pasiimti raktus.

„Andromeda“ savaitės nuoma rugsėjo mėnesį siekia 3 tūkst. eurų. Joje telpa 11 asmenų.

Remiantis pranešimais, pernai rugsėjo 6 dieną „Andromeda“ išplaukė iš Rostoko. Vėliau tyrėjai nustatė jachtos buvimo vietą Danijai priklausančioje Kristijono saloje, 18 km į šiaurės rytus nuo kitos danų salos Baltijos jūroje – Bornholmo.

Nuo vos 98 gyventojus turinčios Kristijono salos, anksčiau naudotos kaip karinio jūrų laivyno bazė ir dabar kontroliuojamos Danijos gynybos ministerijos, nebetoli iki sprogimų vietų.

Įtariamieji, matyt, pakeliui sustojo Vyko (Wiek) miestelyje Riugeno saloje. 1000 gyventojų bendruomenė – nuošalus pensininkų rojus, sako vienas čia įsikūrusiųjų.

Jachtų uostas turi daugiau nei 90 krantinių ir leidžia maksimalią trijų metrų grimzlę – pakankamai gilią „Andromeda“ jachtai. Jei laivas iš tikrųjų čia švartavosi, ką veikė ekipažas?

Jachtų uosto operatorius sako, kad po žinios apie galimą „Andromeda“ panaudojimą sprogdinimuose sulaukė daug skambučių.

Pasirodė ir Vokietijos federalinė kriminalinės policijos tarnyba: pareigūnai apklausė jo žmoną, peržiūrėjo dokumentus.

Jie norėjo ką nors sužinoti apie laivą, kuris čia buvo sustojęs praėjusio rugsėjo pradžioje. Matyt, apie „Andromeda“.

Veikiausiai jachta buvo Vyke ne tik kartą, bet užsuko darsyk, kad prisipiltų degalų.

Kaip nurodo jachtų uosto operatorius, laivas prisišvartavo prie krantinės – patogu žmonėms, kurie nori į jachtą atsinešti pirkinių. Keliautojai čia apsirūpino maisto produktais?

Vietinis jachtų uosto kapitonas pasakojo, kad praėjusį rudenį jo dėmesį patraukė viena grupė. Apsirengę kaip buriuotojai. Jų kalba jam pasirodė panaši į lenkų ar čekų. Jie nešė iš prekybos centro kelis pirkinių krepšius į laivą.

Tikslios datos jis neprisimena. Bet esąs tikras, kad buvo keli vyrai ir viena moteris.

Apskaičiavo, kiek užtruktų

Už kiekvieno pranešimo slypi nauji klausimai. Daug kas lieka neaišku tarsi skęstų neskaidriame Baltijos jūros vandenyje.

„Žiūrime į dėlionės gabaliuką, bet nežinome, kokio dydžio visa dėlionė: 50, 500 ar 5000 gabaliukų?“ – sako Vokietijos užsienio reikalų tarybos atstovas Christianas Möllingas. Jis įspėja dėl išankstinių skubotų išvadų, juk tyrimai jokiu būdu nėra baigti.

Kas yra nusikaltėliai? Kieno užsakymu jie veikė? Kokiu tikslu? Tai išties panašu į dėlionę, kuri iki šiol daugiausia lipdoma iš nerastų gabaliukų.

Pavyzdžiui, kyla klausimas, kokie buvo tų narų veiksmai ir kaip gerai jie turėjo būti apmokyti.

„Sprogmenis galėjo padėti patyrę narai, nors jie nebendradarbiavo su karinėmis ar slaptosiomis tarnybomis, – rašė „The New York Times“ remdamasis JAV vyriausybės pareigūnais. – Tačiau gali būti, kad operacijos dalyviai praeityje iš vyriausybės pusės gavo specialų apmokymą.“

Sprogimų vietose Baltijos jūros gylis siekia 70–80 m. Ten gali patekti ir patyrę narai mėgėjai.

„80 metrų mums dar nėra giliai“, – sako techninio nardymo instruktorius iš Šlėzvigo-Holšteino žemės Vokietijoje Thomas Kurtenas.

Tie, kurie pasiekia tokį gylį, dažniausiai yra baigę techninio nardymo mokymo kursus. Reikalingos specialios žinios, kaip naudotis kvėpavimo dujomis, kad būtų išvengta neigiamo poveikio sveikatai.

Pasinerti prie vamzdynų, pasak Th.Kurteno, būtinas tik kvėpavimo aparatas su 3 litrų helio ir deguonies mišinio bei 3 litrų gryno deguonies talpyklomis.

Be to, svarbus tinkamas laivas ir geras kapitonas, nuplukdantis prie paskirties vietos.

Net jeigu neturi jokio žemėlapio, kuriame pažymėtas vamzdynas, šį galima atpažinti sonaru – prietaisu daiktams aptikti po vandeniu, turint apytikslių žinių apie jo veikimo principą.

Norint išbūti jūros dugne 20 min., panėrimas su atitinkamai lėtu pakilimu į jūros paviršių ir būtinais dekompresiniais sustojimais truktų 144 min.

Idealiu atveju nuo laivo atplaukimo iki išplaukimo praeina maždaug 200 min.

Todėl maždaug 3 valandas laivas turėjo praleisti kiekvienoje nardymo vietoje. Kadangi sprogimo taškai vienas nuo kito nutolę daugelį kilometrų, pagal šį scenarijų būtų reikėję keturių panirimų – tikriausiai per kelias dienas.

Galėjo mėtyti pėdsakus?

Kalbant apie techninį išpuolio įvykdymą, irgi lieka neatsakytų klausimų. Remiantis ARD ir „Die Zeit“ tyrimais, įtariami sabotuotojai išplaukė į Baltijos jūrą rugsėjo 6-ąją, bet sprogimai vamzdyne nugriaudėjo tiktai rugsėjo 26-osios naktį.

Kas įvyko per tas tris savaites ir kur buvo „Andromeda“ – intensyvių tyrimų objektas. Ar jachta plaukė netoli nusikaltimo vietos, kai įvyko sprogimai? Kokiu būdu sprogmenys buvo detonuoti? Pasitelkus nuotolinio valdymo įtaisus? Kada išnuomota burinė jachta vėl grąžinta? Į tai nenorėjo atsakyti nei Vokietijos federalinė prokuratūra, nei nuomos bendrovė Riugeno saloje.

Prokurorai leido atlikti kratą jachtoje šiemet sausio 18–20 d. Kyla įtarimas, kad laivu galėjo būti gabenami sprogmenys, pranešė pareigūnai. Buvo rasta pėdsakų ir daiktų, todėl tyrimas tęsiasi.

Turi būti išsiaiškinta, ar kokie nors laive aptikti sprogmenų pėdsakai atitinka tuos sprogstamosios medžiagos likučius, kuriuos Švedijos prokuratūra rado diversijos vietose Baltijos jūroje.

Įrodymai per menki, kad būtų galima vienareikšmiškai nustatyti nusikaltėlius. Taip pat negalima atmesti vadinamosios „False Flag“ operacijos – taip apibūdinami slapti karinių ar žvalgybos tarnybų veiksmai, kuriais stengiamasi nuslėpti tikruosius autorius ir suversti kaltę savo priešininkams.

Pavyzdžiui, teigiama, kad jachtą išsinuomojo Lenkijoje registruota bendrovė, priklausanti Ukrainos piliečiams. Jokia žvalgybos tarnyba neleistų sau netyčia palikti tokio pėdsako. O ir sprogstamosios medžiagos liekanos laive turi mažai profesionalumo požymių.

Žarstosi kaltinimais

Kai pasklido žinia apie galimą ukrainietišką pėdsaką „Nord Stream“ diversijoje, Maskvos reakcija buvo greita ir arši.

Buvęs Rusijos prezidentas, dabartinis šalies Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas teoriją apie Ukrainos partizanus pavadino kvaila amerikiečių propaganda Holivudo stiliumi.

„Aktorių atranka ir kameros darbas labai blogi. Scenarijus – tiesiog menkavertis mėšlas“, – rašė D.Medvedevas.

Rusija jau netrukus po sprogimų davė suprasti, kad už juos gali būti atsakingos Jungtinės Valstijos. „JAV prezidentas turi atsakyti į klausimą, ar JAV įgyvendino savo grasinimą“, – tada sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė.

Joe Bidenas likus kelioms savaitėms iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą įspėjo: „Jei Maskva pradės karą, „Nord Stream 2“ nebebus. Aš tai pažadu.“ Tačiau prezidentas detaliau nieko nepaaiškino.

Pernai spalį vienas Rusijos gynybos ministerijos atstovų dėl diversijos apkaltino britų karinį jūrų laivyną. Jis kalbėjo apie šios šalies ekspertus, kurie Ukrainos specialiųjų pajėgų karius apmokė Očakive – mieste Ukrainos pietuose, prie Juodosios jūros įlankos. Ten treniruojasi ukrainiečių karinio jūrų laivyno narai.

Šiemet vasario pradžioje JAV žurnalistas Seymouras Hershas pateikė savo istoriją: esą JAV karinio laivyno narai praėjusį birželį per Baltųjų rūmų užsakytą slaptą operaciją prie abiejų „Nord Stream“ atšakų pritvirtino sprogmenis. Rugsėjį dujotiekiai, padedant Norvegijai, buvo susprogdinti nuotoliniu būdu.

85 metų tiriamosios žurnalistikos veteranas S.Hershas rėmėsi vieninteliu šaltiniu. Jis ataskaitą paskelbė savo tinklaraštyje, o ne kurioje nors didelėje žiniasklaidos priemonėje.

Vašingtonas šiuos teiginius pavadino visiškai išgalvotais, juos į miltus sumalė ir faktų tikrintojai.

Paskui dujotiekio sprogdinimų tyrimų akcentas persikėlė į Vokietiją, kur buvo išnuomota „Andromeda“.

Bet teigiama, kad įtartina jachta tyrėjų akiratyje atsidūrė atsitiktinai: privatus vieno pareigūno pomėgis buriuoti paskatino jį patikrinti įtartinas Baltijos jūroje plaukiojančių laivų nuomos sutartis.

Danija ištraukė iš dugno mįslingą objektą

Rusijos kontroliuojamo „Nord Stream“ operatoriaus atstovas dalyvavo Danijai priklausančiuose Baltijos vandenyse ištraukiant mįslingą objektą (nuotr.), kuris buvo pastebėtas netoli dujotiekio praėjus šešiems mėnesiams po to, kai jo atkarpos buvo suniokotos per sabotažo aktą.

Kaip ir spėjo Danijos energetikos agentūra, tai buvo 40 cm aukščio ir 10 cm pločio jūrinis dūmų plūduras, skirtas optiniam ženklinimui. Jis nekėlė tiesioginio pavojaus saugumui.

„Nord Stream“ atstovas operaciją stebėjo kaip vamzdyno savininkas. Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ valdo didžiausią dviejų dujotiekių akcijų paketą, o likusi dalis priklauso Vokietijos, Nyderlandų ir Prancūzijos bendrovėms.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris anksčiau šį mėnesį atskleidė, kad toks objektas jūros dugne buvo aptiktas, aiškino, jog, ekspertų manymu, tai gali būti signalinė antena, skirta sprogmeniui toje dujotiekio dalyje aktyvuoti.

Pratybos – priedanga?

Vokietijos portalas „T-online“, remdamasis šaltiniais saugumo tarnybose ir viešai prieinamais duomenimis, pranešė, kad pernai rugsėjo 19 d. Rusijos pradėtos didžiulės karinės pratybos Baltijos jūroje, kuriose dalyvavo specialus padalinys, apmokytas vykdyti povandeninių laivų sabotažo operacijas, galėjo būti priedanga „Nord Stream“ sprogdinimo operacijai.

Sprogimai dujotiekiuose įvyko 2022 m. rugsėjo 26 d. Remiantis palydovinėmis nuotraukomis, mažiausiai trys įtartini laivai iš Rusijos karinių jūrų pajėgų bazės Kaliningrade išplaukė rugsėjo 21 d.: paieškos ir gelbėjimo laivas SS-750, kuriame buvo įrengtas mini povandeninis laivas su griebtuvais, taip pat vilkikai SB-123 bei „Aleksandr Frolov“, turintys krovos kranus. Keliaudami į Vakarus abu vilkikai rugsėjo 21-osios popietę vieną kartą išsiuntė duomenis apie savo buvimo vietą.

Dar trys Rusijos karinio jūrų laivyno laivai juos galėjo lydėti tam, kad pridengtų operaciją: žvalgybos laivas „Syzran“, korvetė „Soobrazitelnyj“ ir patrulinis laivas „Jaroslav Mudryj“. Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad korvetė ir patrulinis laivas lydėjo laivus, nes tai buvo karinių pratybų dalis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: R. Žemaitaitis sulaužė priesaiką – ar gali kandidatuoti?