Zaporožės atominė elektrinė paversta okupantų įkaite: kasdienybė – rusų kareivių apsuptyje

Nuo tada, kai daugiau nei prieš metus Rusijos pajėgos užėmė Zaporožės atominę elektrinę (AE), didžiausios Europoje elektrinės darbuotojai kasdien leidžia ginkluotų kareivių apsuptyje.

Nuo tada, kai daugiau nei prieš metus Rusijos pajėgos užėmė Zaporožės atominę elektrinę (AE), didžiausios Europoje elektrinės darbuotojai kasdien leidžia ginkluotų kareivių apsuptyje.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Nuo tada, kai daugiau nei prieš metus Rusijos pajėgos užėmė Zaporožės atominę elektrinę (AE), didžiausios Europoje elektrinės darbuotojai kasdien leidžia ginkluotų kareivių apsuptyje.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Rusų kareivis prie Zaporožės AE.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusų kareivis prie Zaporožės AE.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Zaporožės AE.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Zaporožės AE.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Branduolinės elektrinės teritorijoje esantys pastatai jau yra nukentėję nuo bombų.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Branduolinės elektrinės teritorijoje esantys pastatai jau yra nukentėję nuo bombų.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 30, 2023, 5:41 PM

Ukrainos valstybinės atominių elektrinių operatorės „Enerhoatom“ prezidentas Petro Kotinas atskleidė, kad energetikų kelias į darbo vietas veda pro rusų sargybinius, kurie tikrina tapatybės dokumentus, tada pro tarp pastatų įrengtus kulkosvaidžių lizdus ir dar daugiau kareivių, įsitaisiusių kabinetuose.

Visa tai yra dalis Rusijos pastangų užtikrinti, kad jos buvimas Zaporožės atominėje elektrinėje, kuri kadaise tiekė penktadalį Ukrainos elektros energijos, taptų neginčijamas.

Kremlius teigia, kad objektą ėmė saugoti Rusijos pajėgos. Ši priemonė apima ukrainiečių darbuotojų, nepritariančių okupacijai, areštus ir siekį juos pakeisti rusais, vis dar neįgyvendintą planą prijungti Zaporožės atominę elektrinę prie Rusijos elektros tinklų ir ilgai trunkančius diplomatinius viražus, kad užkariavimas būtų pripažintas tarptautiniu mastu.

Naudojasi lyg slėptuve

Zaporožės regioną aplink atominę elektrinę Vladimiras Putinas neteisėtai aneksavo pernai rugsėjo mėnesį. O pati elektrinė, esanti Dniepro upės pietinėje pusėje, šalia specialiai pastatyto Enerhodaro miesto (Lietuvoje taip kadaise šalia Ignalinos atominės elektrinės iškilo Visaginas. – Red.), atsidūrė fronto linijoje.

Ukrainos kariai įsitvirtinę vos už poros kilometrų į šiaurę, kitame Dniepro krante, o rusai yra pasislėpę elektrinėje.

Nerimaujama, kad šioje vietovėje gali atsinaujinti mūšiai per Ukrainos kontrpuolimą.

Kijevas kaltina rusus elektrinę naudojant kaip skydą, tikintis, kad pavojus sukelti branduolinę avariją sulaikys ukrainiečių karius nuo jų apšaudymo – tai pirmas kartas, kai atominis reaktorius atsidūrė tokioje padėtyje.

„Jie žino, kad Ukrainos kariai nedrįstų atidengti ugnies. Atominė elektrinė – puiki slėptuvė nuo ukrainiečių artilerijos“, – kalbėjo buvęs Zaporožės AE darbuotojas Oleksijus Melnyčukas, kuris pernai liepą pabėgo iš Enerhodaro į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.

Rusai savo ruožtu kaltina ukrainiečius ignoruojant saugos protokolus ir apšaudant teritorijas netoli elektrinės.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) vietoje turi inspektorių ir bando pereiti diplomatinį minų lauką, kad aplink elektrinę būtų nustatyta ne karinė saugos zona.

Nors Maskva sako, kad yra nusiteikusi derėtis, Kijevas vengia bet kokių žingsnių, kurie galėtų įteisinti Rusijos okupaciją.

TATENA vadovas Rafaelis Grossi ragina abi šalis imtis priemonių, kad elektrinė būtų saugi.

Pavojingas žaidimas

Per pastaruosius metus keturi iš šešių Zaporožės AE suslėgto vandens korpusinių (VVER) reaktorių buvo sustabdyti šaltuoju režimu, kad būtų sumažinta avarijos rizika, o du buvo vėl paleisti, kad gamintų nedidelį energijos kiekį ir išlaikytų jėgainės darbą.

Įrenginiui reikia prieigos prie elektros energijos, kad būtų užtikrintas reaktorių aušinimas ir kitos saugos funkcijos. Tačiau nuo praėjusių metų kovo elektrinės ryšys su Ukrainos energijos perdavimo tinklais buvo nutrauktas šešis kartus, todėl Zaporožės AE priversta pasikliauti dyzeliniais generatoriais, kurie teikia avarinę atsarginę elektros energiją.

„Kiekvieną kartą metame kauliuką. Ir jei leisime, kad tai tęstųsi, vieną dieną sėkmė nuo mūsų nusisuks“, – sakė R.Grossi.

Branduolinės energetikos ekspertai teigia, kad blogiausiu atveju – jei aušinimo sistemos sugestų ir dėl to išsilydytų reaktorius – būtų padaryta didelė žala vietos lygmeniu, bet nepasikartotų katastrofa, kuri įvyko 1986 m. išsilydžius Černobylio reaktoriui.

Tačiau akivaizdu, kad didžiausias Europos konfliktas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų nėra geriausia aplinka didžiausiai žemyno atominei elektrinei.

Pirmą kartą rusams šturmuojant elektrinę buvo apgadinti keli pastatai.

Zaporožės AE darbuotojai netgi patalpino „YouTube“ vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip rusų tankai šaudo į elektrinės teritoriją. Nuo to laiko į dar daugiau Zaporožės AE objektų buvo pataikyta sviediniais ir raketomis.

„Niekas nemanė, kad rusai išdrįs pulti atominę elektrinę, – sakė Enerhodaro meras Dmytro Orlovas. – Teritorija aplink atominę elektrinę pagal tarptautines konvencijas jokiu būdu nėra karinių veiksmų objektas.“

Pasipylė represijos

Iš pradžių rusai bandė vaizduoti save išvaduotojais, bet jų valdymas tapo vis griežtesnis.

Daugelis Zaporožės AE darbuotojų prisiminė, kaip garsiausiai besireiškiantys jų kolegos buvo „metami į duobę“ dėl to, kad nepakluso okupantams.

„Duobė – tai bendras kelių rūsių ir kankinimo kamerų, kurias rusai turi aplink Enerhodarą ir netoliese esantį Melitopolį, terminas, – paaiškino buvęs elektrinės darbuotojas O.Melnyčukas. – Daugelis iš ten negrįžo.“

D.Orlovas pasakojo, jog jo pavaduotojas 333 dienas praleido Rusijos kalėjime vien už tai, kad atliko savo darbą.

„Mane turėjo išgelbėti Ukrainos specialiosios tarnybos, nes aš atsisakiau bendradarbiauti su rusais“, – pridūrė Enerhodaro meras.

Užgrobtoje elektrinėje tebedirba apie 2 tūkst. ukrainiečių (prieš karą jų buvo 11 tūkst.).

Maskva teigia, kad dabar Zaporožės AE kontroliuoja jos branduolinės energetikos operatorius „Rosatom“, kuris esą moka darbuotojams didesnius atlyginimus, nei jie gaudavo valdant Ukrainai.

„Rosatom“ atstovų teigimu, gerokai padaugėjo Zaporožės AE dirbančių ukrainiečių, siekiančių gauti Rusijos pilietybę.

„Enerhoatom“ vis dar moka atlyginimus ir premijas už darbą okupacijos metu žmonėms, kurie atsisakė bendradarbiauti su priešu, – sakė Ukrainos valstybinės atominių elektrinių operatorės vadovas P.Kotinas. – Net tie, kurie arba patys nustojo eiti į Zaporožės AE, arba kuriems rusai neleido tęsti darbo, kiekvieną mėnesį gauna atlyginimus.“

Dėl ateities – nežinia

Bet „Rosatom“ neturi jokios įtakos Rusijos kariuomenei ir nekontroliuoja padėties.

„Rusų kariškiai riboja Zaporožės AE darbuotojų judėjimą, neleidžia jiems patekti į pastatus, kuriuose laikomi raketų paleidimo įrenginiai ir kita ginkluotė, – situaciją komentavo P.Kotinas. – Viena rusų pajėgų grupė gali leisti mums suremontuoti elektros liniją. Bet kitą dieną kita grupė vėl ją apšaudys.“

„Rosatom“ tvirtina, kad nori prijungti Zaporožės AE prie Rusijos elektros tinklo. Kol kas tai dar neįvyko.

„Netikiu, kad jiems pavyks tai padaryti. Nepakanka specialistų, – sakė P.Kotinas. – Elektrinės prijungimas – labai sudėtingas procesas netgi taikos metu. Netikiu, kad tai įmanoma vykstant karui.“

Nepaisant to, Maskva nerodo jokių požymių, kad ketina atlaisvinti elektrinės kontrolę.

„Atominė elektrinė yra rusiška ir ji dirbs Zaporožės regiono bei Rusijos Federacijos teritorijos interesams“, – sakė Kremliaus aneksuoto regiono vadovas Jevgenijus Balickis.

Didėjant Ukrainos kontrpuolimo lūkesčiams Zaporožės AE greičiausiai ir toliau liks ugnies linijoje.

„Vis dar tikimės, kad deokupacija įmanoma. Jūs net neįsivaizduojate, kaip mes visi pasirengę grįžti ir leisti savo kolegoms, kurie dirba patirdami didžiulį spaudimą ir baimę, pagaliau šiek tiek pailsėti“, – vylėsi O.Melnyčukas.

Parengta pagal „Politico“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.