Vieną vakarą kovo pradžioje Švedijos policija paprašė televizijos laidoje apie nusikaltimus paskelbti dviejų jaunuolių nuotraukas.
Jie buvo ieškomi dėl narkotikų prekeivių gaujos apšaudymo Upsalos mieste į šiaurę nuo Stokholmo.
Praėjus 3 valandoms neatpažinti ginkluoti asmenys pasibeldė į vieno įtariamųjų tėvo Serdaro Sarihano namų duris ir jį sušaudė.
Žmona ir vaikai tuo metu buvo antrame aukšte.
Ši žmogžudystė atvertė naują gaujų karų brutalumo puslapį šalyje, kuri dažnai laikoma taikia gerovės valstybe.
Bet dabar Švedija virto šaunamaisiais ginklais įvykdytų žmogžudysčių židiniu Europoje.
Londoną lenkia 30 kartų
Švedijos nacionalinės nusikalstamumo prevencijos tarybos duomenimis, žmogžudysčių, įvykdytų šaunamaisiais ginklais, skaičius dabar pustrečio karto viršija Europos vidurkį.
Karus dėl teritorijos prekiaujant narkotikais lėmė ginklų antplūdis, asmeninio keršto planai ir padidėjęs jaunuolių skaičius.
Daugybė jų yra iš visuomenės paraštėse gyvenančių migrantų bendruomenių.
Žmogžudysčių Švedijoje 2021 metais buvo 45, o 2022-aisiais – jau 62.
Palyginti su JAV, skaičius mažesnis net šešiskart. Tačiau Europos mastu šie rodikliai yra išskirtiniai.
Stokholmas net 30 kartų lenkia Londoną pagal vienam gyventojui tenkančių žmogžudysčių, įvykdytų šaunamaisiais ginklais, skaičių.
Nusikaltėliais tampa vis jaunesni žmonės. Jie vis dažniau griebiasi tokių smurto metodų kaip rankinės granatos ir bombos, taip sužeisdami vis daugiau praeivių, įskaitant vaikus.
Švedijos policijos ir dviejų knygų apie Švedijos organizuoto nusikalstamumo gaujas autoriaus Diamanto Salihu teigimu, labiausiai pagarsėjęs gaujos lyderis, skatinantis smurtą, yra 36 metų Rawa Majidas, geriau žinomas kaip Kurdų Lapė.
„R.Majidas yra verslus gaujos lyderis, turintis ambicijų tapti skandinaviškuoju Pablo Escobaru“, – sakė D.Salihu.
P.Escobaras buvo Kolumbijos narkomafijos bosas, daugybę metų visus šiurpinęs beatodairišku kraujo liejimu.
Tėvai bėgo iš Kurdistano
Švedijos policija spėja, kad R.Majido žmonės stovi ir už S.Sarihano sušaudymo. Tačiau savo operacijas jis dabar vykdo iš Turkijos, kuri prokurorams nepasiekiama.
R.Majidas į Švediją atvyko 1986 metais, kai jo tėvai pabėgo iš Irako, Kurdistano.
Jo motina priklausė kairiųjų kurdų pešmergų pajėgoms ir kovojo su Saddamo Husseino valdžia. Vėliau R.Majidas įgijo Švedijos pilietybę.
Jaunystėje jis daug laiko praleido su pusbroliais, kurie buvo nuklydę nusikaltimų keliu.
Pirmąją trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę jis gavo 2006 m., būdamas 20-metis.
Vėliau jam buvo skirtos dar dvi bausmės. Paskutinė – 2015 m., kai policija R.Majido namuose rado vogto alkoholio, narkotikų ir juvelyrikos dirbinių slėptuvę.
Kai 2018 metais R.Majidas buvo paleistas iš kalėjimo, jis pagarsėjo kaip Lapė. Mafijos boso vardas Rawa primena švedišką žodį, reiškiantį lapę, – „rav“.
Jo pusbrolis pasveikino Rawą su laisve dovanodamas auksinę grandinėlę su lapės pakabučiu.
Vakarais neina iš namų
Daugelį švedų šokiruoja įsiplieskusio gaujų karo smurto mastas. Vieno gaujos nario žmona buvo nušauta gatvėje su naujagimiu rankose. Sausį nugriaudėjo bombos sprogimas madingame restorane Stokholmo centre.
Švedijos gyventojai nerimauja, kad į nusikalstamą veiklą gali būti įtraukti jų vaikai.
„Turiu sūnų, kuriam 13 metų – jį lengva sugundyti“, – sakė sostinės pietinio Albius priemiesčio gyventoja.
Virš jos galvos ir daugiabučių skraidė policijos sraigtasparnis, nes prieš valandą čia peiliu buvo nudurtas žmogus.
„Aš čia užaugau. Visuomet jaučiausi saugi. Dabar bijau išeiti į lauką po aštuntos valandos vakaro“, – kalbėjo moteris.
2020-aisiais atrodė, kad Švedijos policijai pavyko sutramdyti gaujas, kai atliekant tyrimą visoje Europoje buvo įsiskverbta į nusikalstamų gaujų naudojamą šifruotų telefonų tinklą „EncroChat“.
Tai padėjo areštuoti šimtus nusikaltėlių. Tačiau įkalinus gaujų lyderius įplieskė karas dėl jų atlaisvintos teritorijos.
Iš „EncroChat“ bylų matyti, kad R.Majidas, pasinaudojęs susidariusia padėtimi, išplėtė prekybos narkotikais tinklą Švedijoje ir užsienyje. Iš dalies jam padėjo savi šaltiniai policijos gretose. Jis pabėgo iš šalies po to, kai buvo suimtas vienas jo kurjerių.
Smurtą užsako iš Turkijos
Iš pradžių R.Majidas persikėlė į tėvų gimtąjį Kurdistaną, bet 2022 m. pradžioje pasirodė Turkijoje.
Knygų autoriui D.Salihui kriminalinis autoritetas sakė, kad Turkijos pilietybę įgijo už investicijas šalyje. Pagal taisykles jos turi siekti mažiausiai 400 tūkst. JAV dolerių (375 tūkst. eurų).
Kaip rodo švedų prokurorų gautos šifruotos žinutės, R.Majidas iš Turkijos su bendrininkais Švedijoje aptarinėjo, kaip susidoroti su konkuruojančios gaujos nariu. Jie siūlė naudoti pistoletus, automatus „Kalašnikov“ ir granatsvaidį.
Švedijoje užtenka paminėti R.Majido vardą, ir priešininkams bus įvaryta baimės. Populiarus jaunas reperis „5iftyy“ socialiniame tinkle „Instagram“ pozavo su 100 dolerių banknotais, ant kurių užrašytas žodis „lapė“.
Nuotraukoje jis nukreipė pistoletą į objektyvą, o už nugaros stovinčių draugelių veidus slėpė lapės paveikslėliai.
Pasak Jacobo van Rooijo, vadovaujančio Stokholmo policijos specialiajai grupei, kuri trejus metus tyrė R.Majido veiklą, jis ir toliau aktyviai užsakinėja smurtą ir vadovauja narkotikų verslui.
Tuo metu Švedijos prašymai išduoti R.Majidą buvo atmesti. Turkija ir Švedija nesutaria nuo tada, kai Ankara užblokavo Stokholmo paraišką įstoti į NATO po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, kaltindama Švediją kurdų kovotojų prieglobsčiu ir priekaištaudama Stokholmui, kad jis neišduoda Turkijos piliečių.
Jau griežtina įstatymus
Kadangi dauguma šaudynių Švedijoje įvyksta tarp migrantų, tai skatina dešiniojo populizmo bangą.
Per 2022 m. rinkimus Švedijos demokratai – partija, kurios šaknys siekia nacizmą ir kuri dėl smurto kaltina liberalią Švedijos migracijos politiką, – surinko daugiau nei 20 proc. balsų ir tapo antrąja pagal dydį partija šalyje.
Šiandien savo platformoje ji atmeta nacizmą ir baltųjų nacionalizmą.
Naujoji centro dešiniųjų vyriausybė pažadėjo sugriežtinti migracijos politiką, padvigubinti bausmes už nusikaltimus, įvykdytus „gaujų aplinkoje“, išplėsti elektroninio stebėjimo naudojimą ir išsiųsti iš šalies daugiau nusikaltėlių, kurie nėra Švedijos piliečiai.
„Palyginti su kitomis šalimis, turėjome daug švelnesnę baudžiamąją teisę. Mes nebekontroliavome situacijos“, – sakė Švedijos teisingumo ministro patarėjas Danielis Bergstromas.
Vis dėlto nėra vieno paprasto paaiškinimo, kodėl smurtas taip suvešėjo.
Kriminologas Nikoi Djane, pats buvęs gaujos narys, teigė, kad valdžios institucijos nepadėjo pabėgėliams integruotis į visuomenę. Šie žmonės buvo atskirti nuo visuomenės savo gyvenamuosiuose kvartaluose, kuriuose mažai galimybių įsidarbinti ar sulaukti psichologinės pagalbos, pavyzdžiui, dėl potrauminio streso sutrikimo.
„Nusikaltėliai neišvengia atsakomybės, tačiau jie taip pat yra tapę aplinkybių aukomis“, – sakė N.Djane.
Įvykius vadina terorizmu
Organizuoto nusikalstamumo srities žinovas Manne Gerellas iš Malmės universiteto teigė, kad problemą sukėlė prasta integracija, o ją paaštrino tai, kad ilgus metus valdžios institucijos, policija ir politikai nieko konkretaus nedarė.
Šiuo metu apie 75–80 proc. mirtinų susišaudymų lieka neištirti. Kaip teigė nusikalstamumo ekspertas D.Salihu, vis daugiau jaunuolių žudo už atlygį, nes rizika būti sugautam yra maža.
Šių metų kovo mėnesį policija pranešė, kad R.Majido vyrai nuvyko į S.Sarihano namus po to, kai pastarojo sūnus Ademas įsitraukė į konkuruojančios gaujos veiklą. Jo tapatybė buvo atskleista televizijos kriminalinėje laidoje. S.Sarihanas buvo nušautas tarpduryje – kulkos smigo į pilvą ir nugarą.
Ademo senelis Omeras, statybos inžinierius, atvykęs į Švediją iš Turkijos 1979-aisiais, daugelį metų dirbo taksi vairuotoju, o paskui prisijungė prie S.Serdaro nekilnojamojo turto bendrovės. Vyras mano, kad jo sūnus buvo nužudytas siekiant įbauginti Ademą ir jo gaują.
„Mes visą gyvenimą dirbome. Mano sūnus čia gerai gyveno, – sakė O.Sarihanas. – Tai, kas dabar vyksta Švedijoje, nėra tik gaujų konfliktas. Tai terorizmas.“
Parengta pagal „Wall Street Journal“ inf.
