Tačiau Sakartvelo gyventojai baiminasi, kad jei Rusijai pavyktų laimėti Ukrainoje, V.Putino pajėgos sugrįš ir vėl bandys užgrobti dalį Sakartvelo, arba dar blogiau – užimti visą šalį.
Kol kas liniją, kuri žymi Rusijos okupacijos mastą, prižiūri ES stebėtojai, patruliuojantys tamsiai mėlynos spalvos „Toyota“ mašinomis, ieškodami naujų „borderizacijos“ požymių – taip jie vadina nuolatinį sienų stiprinimą.
„Paprastai tai prasideda nuo švelnaus sienų nustatymo: grioviai, juostos ant medžių, kurios parodo ribą tarp dviejų skirtingų vietovių“, – pasakojo stebėjimo misijos atstovas Klaasas Maesas.
„Paskui pereinama prie griežto sienų nustatymo, kai grioviai tampa tvoromis, tvoros – spygliuotomis vielomis, o spygliuotos vielos sutvirtinamos papildomais stebėjimo bokšteliais“, – tęsė jis.
Prieš penkerius metus vietinio Churvaleti kaimo gyventojai pabudo ir pamatė, kad jų kaimą padalino vielinė tvora, o vėliau buvo pastatytas sargybos bokštas, saugantis užtvarą. Kaimo gyventojai staiga buvo atskirti nuo šeimos, draugų ir savo žemės.
Ten, kur dabar stovi tvora, skiriamoji riba sustiprinama ir griežtomis baudomis, ir ilgomis kalėjimo bausmėmis. Artimiausias sienos kirtimo punktas yra už 50 km ir veikia 10 dienų per mėnesį. Norint aplankyti kitoje sienos pusėje esantį giminaitį ar draugą, dabar tenka įveikti 200 km atstumą į abi puses.
Jei rusai smogtų iš Pietų Osetijos, jie galėtų per kelias minutes kirsti pagrindinį Sakartvelo greitkelį iš rytų į vakarus ir per porą valandų atsidurti Tbilisyje. Tačiau Maskvos kariuomenei esant Ukrainoje, Rusijos tankų pasirodymas sostinės gatvėse nekelia tiesioginės grėsmės. Tačiau daugelis sakartveliečių baiminasi, kad Rusija jau slapta užgrobė jų šalį, pavogdama suverenitetą ir demokratiją iš po daugumos provakarietiškų gyventojų nosies.
Opozicinės partijos ir pilietinės visuomenės aktyvistai teigia, kad šį perėmimą vykdo šalies valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“, kuri tariamai siekia narystės ES, bet tuo pačiu metu vis atviriau gręžiasi į Maskvą.
Birželio pradžioje po ketverių metų pertraukos buvo atnaujinti tiesioginiai skrydžiai tarp abiejų šalių kaip tik tuo metu, kai JAV ir Europa siekia izoliuoti Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą.
Vienu iš pirmųjų skrydžių atvyko Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo dukra.
Jekaterina Vinokurova su vyru atvyko į vestuves, tačiau protestuotojai surengė piketą prie jų viešbučio ir galiausiai jie buvo priversti išvykti, tačiau ne anksčiau nei išryškėjo valdžios ir žmonių nesutarimai dėl santykių su Rusija.
Nepriklausoma Šiaurės ir Pietų Kaukazo žiniasklaida „Open Caucasus Media“ išanalizavo „Sakartvelo svajonės“ pirmininko Iraklio Kobachidzės retoriką per pirmuosius penkis mėnesius po Rusijos invazijos į Ukrainą ir rado 57 neigiamus komentarus apie Vakarus, 26 – apie Ukrainą ir tik devynis Rusiją kritikuojančius komentarus.
Oficialiai valdančioji partija siekia euroatlantinės ateities, pretenduoja tapti NATO nare, taip pat stengiasi atsakyti į 12 Europos Komisijos rekomendacijų dėl reformų prieš gruodį priimant sprendimą, ar Sakartvelui turėtų būti suteiktas kandidatės į ES statusas.
Tuo pat metu partijos lyderiai ėmėsi retorikos, kuri neabejotinai gali atitolinti nuo narystės Aljanse ir pablogintų santykius su Briuseliu.
Balandžio mėnesį ministras pirmininkas Iraklijus Garibašvilis Briuselyje susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir pareiškė: „Sakartvelo euroatlantinis siekis išlieka svarbiausiu mūsų užsienio politikos prioritetu“.
Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, jis šokiravo saugumo konferenciją Bratislavoje, apkaltinęs Rusijos invaziją į Ukrainą dėl paties Kijevo siekio tapti NATO nare.
„Viena iš priežasčių buvo Ukrainos noras ir ryžtas tapti NATO nare. Mes matome to pasekmes“, – aiškino I.Garibašvilis.
Tuo pat metu premjeras apkaltino Europos Parlamentą bandymu „įtraukti Sakartvelą į karą prieš Rusiją“. Šį mėnesį I.Garibašvilis dalyvavo JAV ir Europos kraštutinių dešiniųjų lyderių susitikime Budapešte ir pasmerkė tai, ką jis pavadino „LGBTQ+ propaganda“.
Gynybos ministras Juanšeras Burčuladze liberalizmą pavadino grėsme Sakartvelo saugumui ir suverenitetui.
„Tai ne tik retorinis Kremliaus pranešimų ir „Sakartvelo svajonės“ pranešimų panašumas; tai taip pat veiksmai, kurie... padeda siekti Kremliaus tikslų Sakartvele“, – sakė opozicinio Jungtinio nacionalinio judėjimo parlamento narys Tinatinas Bokučava.
„Kartu su provakarietiškų nuotaikų erozija vyksta ir Sakartvelo demokratinių institucijų erozija, o tai yra tiesioginis garantas, kad Sakartvelas niekada netaps ES ar NATO nare“, – pridūrė jis.
Buvęs šalies prezidentas Michailas Saakašvilis, atliekantis šešerių metų laisvės atėmimo bausmę už piktnaudžiavimą valdžia, buvo paguldytas į ligoninę, o jo padėjėjai teigia, kad jis buvo kankintas ir nunuodytas. Europos Parlamentas paragino jį paleisti, laikydamas įkalinimą „asmeniniu kerštu“, tačiau vyriausybė į šiuos raginimus neatsižvelgė.
Aukščiausi teismų sistemos, Sakartvele pramintos „klanais“, pareigūnai yra plačiai vertinami kaip valdančiosios partijos rėmėjai, o praėjusį mėnesį JAV keturiems aukštas pareigas einantiems ir buvusiems teisėjams skyrė sankcijas už korupciją.
Kovo mėnesį gatvės protestai privertė vyriausybę atidėti įstatymo projektą, pagal kurį NVO ir pilietinės visuomenės grupės, gaunančios finansavimą iš užsienio, būtų laikomos „užsienio agentais“, o tai Sakartvele yra itin opi sąvoka, primenanti šnipinėjimą. Panašus įstatymas V.Putino Rusijoje tapo prielaida uždaryti daugybę žmogaus ir pilietinių teisių organizacijų.
Nepaisant šios laikinos opozicijos pergalės, spaudos laisvė Sakartvele ir toliau nyksta. Valdančioji partija atsisako bendrauti su bet kuria kritiškai nusiteikusia žiniasklaida. Dabar taikomos parlamento taisyklės, pagal kurias iš žurnalistų atimama akreditacija už tai, kad jie pakartoja klausimą, į kurį parlamento narys anksčiau atsisakė pateikti atsakymą. Opozicijai priklausančių televizijos kanalų savininkai ir vyresnieji žurnalistai tapo taikiniais, jiems keliama daugybė bylų.
Kritiškai vertinamo televizijos kanalo direktorė ir pokalbių laidų vedėja Nika Gvaramija 2022 m. buvo nuteista trejus su puse metų kalėti už piktnaudžiavimą įgaliojimais, daugiausia už tai, kad ankstesnėje darbovietėje televizijoje naudojosi tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais.
Šį nuosprendį „Transparency International“ paskelbė politiškai motyvuotu, kuriuo siekta „nubausti Niką Gvaramiją ir sutrikdyti kritiškai vertinamos žiniasklaidos priemonės veiklą“.
Tbilisio „Laisvės aikštėje“ vis dar veikia vyriausybės valdomas NATO ir ES informacijos centras, ant kurio plevėsuoja mėlynos abiejų organizacijų vėliavos, tačiau jis nustojo rengti viešus propagandinius renginius ir pastaruoju metu atlieka tik technines funkcijas. Jo paradinės durys nuolat uždarytos, o ant slenksčio įsikūrė gėlių pardavėja.
„Sakartvelo svajonės“ kritikai sako, kad šis pastatas yra tinkama vyriausybės politikos metafora: išlaikyti provakarietišką fasadą, viduje paliekant tuštumą.
Pilietinės visuomenės aktyvistai teigia, kad kol kas fasadas yra būtinas, nes kitais metais šalyje, kurioje daugiau nei 80 proc. rinkėjų pritaria narystei ES, vyks rinkimai. Tačiau galiausiai, jų teigimu, partija yra atskaitinga tik vienam žmogui – savo įkūrėjui milijardieriui Bidzinai Ivanišviliui.
B.Ivanišvilio turtas, kurio vertė, kaip manoma, siekia 5 mlrd. JAV dolerių, sukauptas Rusijoje iš metalų ir bankininkystės, sudaro daugiau nei ketvirtadalį Sakartvelo BVP.
2012 m. vadovavęs judėjimui, siekusiam nuversti M.Saakašvilį, 2013 m. jis atsistatydino iš ministro pirmininko pareigų, tačiau ir toliau daro didelę įtaką šaliai. Dabartinis ministras pirmininkas I.Garibašvilis buvo ilgametis B.Ivanišvilio darbuotojas, pradėjęs dirbti jo statybų versle ir tapęs jo labdaros fondo vadovu bei banko valdybos nariu. Vidaus reikalų ministras Vachtangas Gomelauris anksčiau buvo oligarcho asmens sargybinių vadas. Valstybės saugumo vadovas Grigolas Liluašvilis ėjo aukštas pareigas daugelyje B.Ivanišvilio įmonių.
Magnatas žvelgia į Tbilisį iš modernistinio stiklo ir plieno dvaro. Savo vasaros rezidencijoje prie Juodosios jūros jis turi žvėryną, kuriame yra ryklių, zebrų, pingvinų, flamingų ir papūgų. Šalia esantis parkas apsodintas įvairiausiais ilgaamžiais medžiais, kurie buvo išrauti iš teritorijų visoje šalyje ir atgabenti baržomis į jo valdas. Niekas nežino, kiek jis yra pavaldus V.Putinui, tačiau Kremliaus stebėtojai pažymi, kad oligarchams sunku išvežti pinigus iš Rusijos nesudarius sandorio su Kremliumi.
„Mes iš esmės esame vieno žmogaus valdoma politinė sistema, kurioje oligarchas B.Ivanišvilis iš esmės viską sureguliuoja“, – sakė Sakartvelo strateginių studijų instituto vienas iš įkūrėjų ir viceprezidentas Iraklijus Porchhidze.
Aukšto rango „Sakartvelo svajonės“ pareigūnas Nikolozas Samcharadzė, pirmininkaujantis parlamento užsienio reikalų komitetui, atmetė prielaidą, kad partija yra tik asmeninis B.Ivanišvilio projektas.
„Aš jo asmeniškai nepažįstu“, – sakė N.Samcharadzė.
„Žinoma, yra tokių, kurie vis dar palaiko ryšius arba tam tikru metu su juo dirbo. Žinoma, aš to neneigiu. Tačiau netiesa, kad 100 proc. bendrovės „Sakartvelo svajonė“ vadovų yra kaip nors su juo susiję“.
Dėl B.Ivanišvilio ryšių su Maskva jis sakė: „Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo ryšius su Rusija, jokių faktų, kad jis būtų susitikęs su Rusijos politikais ar turėjęs kokį nors verslą Rusijoje“.
O dėl skrydžių į Maskvą ir iš jos atnaujinimo N.Samcharadzė teigė, kad oro linijų bendrovei, skraidinančiai šiuo maršrutu, nebuvo taikomos ES sankcijos.
„Taigi tai yra didžiulis skirtumas, – sakė jis. – iš Rusijos nesulaukiame jokių sankcionuotų oro linijų lėktuvų“.
Vis dėlto toks atstatymas papiktino JAV ir ES, ypač dėl to, kad „Georgian Airways“ vėliau paskelbė planus dėl tranzitinių skrydžių per Tbilisį rusams, skrendantiems į penkias Europos šalis, ir taip dar labiau sušvelnino sankcijų poveikį.
„Partijos vadovybė peržengė nuolaidžiavimo ribas“, – sakė vienas Vakarų diplomatas.
ES atstovas spaudai nurodė, kad ES ir Sakartvelo sprendimų ir deklaracijų suderinamumo rodiklis sumažėjo nuo 2022 m. buvusių 44 proc. iki 31 proc. šiais metais.
„Šis žingsnis kelia susirūpinimą dėl Sakartvelo kelio į ES ir jos įsipareigojimo suderinti užsienio politiką su ES, kaip numatyta ES ir Sakartvelo asociacijos susitarime“, – sakė atstovas spaudai.
Tačiau Europos diplomatai Tbilisyje supranta, kad susiduria su dilema. Gruodį suteikus kandidatės statusą, valdančiajai partijai būtų atlyginta už atsilikimą nuo demokratijos ir sustiprėtų jos valdžia. Jei Sakartvelui būtų atimta tokia galimybė, iš eilinių piliečių būtų atimta viltis, o „Sakartvelo svajonės“ pritarimas Maskvai iš nedrąsaus taptų entuziastingu, o tai sukeltų dar daugiau konfliktų gatvėse.
Kaip sakė vienas Europos diplomatas: atsakymas „ne“ gali sukelti įvykių spiralę, kuri gali tapti nekontroliuojama“.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
