Vis dėlto kritikai teigia, kad politikams socialinių medijų kritikavimas tėra lengvas „atpirkimo ožys“. Esą dėmesys turėtų krypti į diskriminuojančią teisėsaugos veiklą, o ne internetinių platformų veikimą.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas, lrytas.lt komentuodamas socialinių medijų vaidmenį pilietiniam aktyvumui, pabrėžė, kad Prancūzijoje įvairios smurtu pasibaigiančios demonstracijos vyksta ne pirmą kartą. Politologas pažymėjo, kad socialiniai tinklai prisidėjo prie protestų išprovokavimo ir jų koordinavimo.
Sukėlė demonstracijų bangą
Kai prieš savaitę buvo nušautas iš Šiaurės Afrikos kilęs Nahelis M., žiniasklaidos pranešimuose buvo remiamasi teisėsaugos šaltiniais. Šie teigė, kad jaunuolis vairuodamas kėlė grėsmę policijos pareigūno gyvybei. Vis dėlto vaizdo įrašas, kurį nufilmavo praeivis ir paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“, atskleidė kitą istorijos pusę.
Vertinama, kad pareigūnui nekilo rimta grėsmė, kad būtų reikėję panaudoti šaunamąjį ginklą. Du policininkai stovėjo šalia automobilio, kad vienas iš jų iš arti nušovė vairavusį jaunuolį.
Vaikino nužudymas šalyje sukėlė pykčio protrūkį – buvo deginami automobiliai, griaunama transporto infrastruktūra, daužomi viešieji pastatai ir parduotuvės. Panašius neramumus Prancūzija išgyveno dar 2005 m., kai žuvo du nuo policijos slėpęsi paaugliai. Per vykusias riaušes taip pat buvo apgadinta šimtai visuomeninių pastatų ir sudeginta tūkstančiai automobilių.
Tačiau šiais laikais naujienos yra realiu laiku skelbiamos internete ir iškart matomos šimtų tūkstančių vartotojų socialinių tinklų platformose. Tokių programėlių pagalba kaip „TikTok“, „Snapchat“ ir „Twitter“ įvairios žinios interneto platybes pasiekia įspūdingu greičiu.
Prancūzijos naujienų kanalo „BFM“ atlikto tyrimo duomenimis, penktadienio rytą „TikTok“ ir „Snapchat“ programėles užplūdo vaizdo įrašai iš riaušių ir plėšikavimų visoje Prancūzijoje. „TikTok“ platformoje su riaušėmis susijusios grotažymės buvo iškeliamos platformos algoritmo.
Policijos pareigūnai nurodė, kad kai kurie protestuotojai koordinuoja savo veiksmus ir realiu laiku bendrauja naudodamiesi „WhatsApp“ bei „Telegram“ programėlėmis, kurios 2005 m. dar neegzistavo.
Anot „Politico“, šis internetinis reiškinys kelia nerimą Prancūzijos politiniams lyderiams.
„Matėme ne tik smurtinius susibūrimus, organizuojamus keliose (socialinėse žiniasklaidos platformose – red. past.), bet ir tam tikrą smurto imitaciją“, – teigė Emanuelis Macronas. Jis apkaltino riaušininkus, kad šie gyvena ne realybėje, o vaizdo žaidimų pasaulyje.
Penktadienį vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas ir skaitmeninių technologijų ministras Jeanas-Noelis Barrot susitiko su „TikTok“, „Snapchat“, „Twitter“ ir „Meta“ atstovais. Kompanijų buvo prašoma aktyviai šalinti smurtinį turinį ir padėti valdžios institucijoms nustatyti asmenis, kurie skatina neramumus.
„TikTok“ atstovai patvirtino, kad susitikimas įvyko, tačiau nekomentavo, kaip praėjusią savaitę Prancūzijoje buvo naudojamasi jų paslaugomis.
VDU docentas I. Kalpokas, paklaustas apie valstybės kišimąsi į socialinių medijų veiklą, teigė, kad globalių medijų kompanijų reguliavimas apskritai yra sudėtingas. Todėl tam tikri apribojimai gali vykti nebent lokaliu lygmeniu.
Be to, komentuodamas masinių medijų draudimus ekspertas pateikė virtuvinio peilio analogiją. Esą beveik visi įrankiai, tarp jų ir socialiniai tinklai, gali būti panaudojami tiek teigiamais, tiek neigiamais tikslais. O tai reiškia, kad draudimas naudotis įrankiu nebūtinai yra geriausias sprendimas.
„Kaip ir visos veiklos bei funkcijos, kurios naudingos visuomenei, kartais gali būti panaudotos blogiems tikslams. Čia galima labai paprasta analogija: iš vienos pusės mes virtuvinį peilį galim naudoti maistui pjaustyti ir turėti naudą iš to, bet lygiai tą patį virtuvinį peilį mes, deja, galim panaudoti ir kam nors sužaloti. Tačiau niekas nesako, kad dėl to reikia uždrausti peilius“, - aiškino I. Kalpokas.
Kritikuojamas politikų požiūris
Tačiau kai kurie ekspertai tikina, kad politikai nepagrįstai kaltina socialinės žiniasklaidos platformas ir dėmesį kreipia ne ten, kur reikia. JT žmogaus teisių biuras pareiškė, kad Prancūzija turi koncentruotis į „rasizmo ir diskriminacijos problemas teisėsaugos srityje“.
Politinės komunikacijos ekspertas Philippe'as Moreau Chevrolet „Politico“ sakė, kad vyriausybė, reaguodama į krizę ir sutelkdama dėmesį į technologijų bendroves ir vaizdo žaidimus, būtų „siaubingai neadekvati“.
„Anksčiau buvo kaltinamos SMS žinutės (riaušių skatinimu – red. past.), dabar – socialiniai tinklai. Dėl geltonųjų liemenių protestų buvo kaltinamas „Facebook“, – sakė P.Moreau Chevrolet.
Šiuo klausimu docentas I.Kalpokas siūlo atskirti du lygmenis: operacinį veikimą ir ilgalaikių problemų sprendimą. Esą vykstant riaušėms svarbu imtis veiksmų čia ir dabar, kurie padėtų įvesti viešąją tvarką. Todėl ir dėmesys socialinėms medijoms yra natūralus. O diskriminacijos ar integracijos klausimai yra sisteminės problemos, kurias svarbu atskirti ir jas sprendžiant taikyti ilgalaikes priemones.
Tačiau interneto platformų vaidmuo neapsiriboja tik gaisrų ir plėšikavimų demonstravimu ar pagalba riaušininkams organizuotis. Šios savaitės protestai eskalavosi būtent dėl to, kad vaizdo įrašas paplito socialinėse medijose.
Socialinės žiniasklaidos galią atskleidė neseniai įvykęs kitas incidentas, kai panašiomis aplinkybėmis kaip Nahelis M. žuvo kitas paauglys. Šis įvykis nebuvo nuflimuotas ir todėl, pasak sociologės Magdos Boutros, liko beveik nepastebėtas.
„Nes nebuvo vaizdo įrašo, kuris paplito socialiniuose tinkluose, dalyvaudamas ir stiprindamas žmonių emocijas ir baimės jausmą“, – sakė ji.
Nerimas dėl socialinių tinklų įtakos
Vis dėlto savaitgalį Prancūzijos ministrai kartojo E.Macrono perspėjimus dėl socialinės žiniasklaidos poveikio skatinant riaušes ir plėšikavimą.
„Tai iš dalies galėtų paaiškinti itin jauną daugelio nusikaltėlių amžių, – šį sekmadienį per radiją „France Inter“ samprotavo vyriausybės atstovas Olivjė Veranas. – Atrodo, kad bendruomenės ir grupės konkuruoja dėl sekėjų.“
Teisingumo ministras Ericas Dupond-Moretti šeštadienį įspėjo, kad Prancūzijos įstatymai leidžia nustatyti ir areštuoti asmenis, pasislėpusius už anoniminių paskyrų, kurios laikomos kurstančiomis smurtą. „TikTok“ bendrovės atstovas patvirtino, kad situacija yra atidžiai stebima, tačiau duomenimis nesidalina.
Antradienį vakare Jeanas-Noelis Barrot Prancūzijos Senate pareiškė, kad socialinės žiniasklaidos platformos per riaušes pašalino „kelis tūkstančius neteisėto turinio“ ir ištrynė „kelis šimtus paskyrų“. Be to, ministras pasiūlė senatoriams įsteigti darbo grupę, kuri rūpintųsi socialinių tinklų vaidmeniu pilietiniam aktyvumui.
I.Kalpokas, apibendrindamas socialinių medijų rolę pilietiniam aktyvumui, primena, kad tai yra įrankis, kurio panaudojimas vis tiek priklauso nuo žmogaus.
„Socialinės medijos to (pilietinio aktyvumo išprovokavimo – red. past.) negali padaryti savarankiškai, kaip ir, ko gero, joks įrankis negali savarankiškai žmogaus paskatinti veikti. Tam reikia ir platesnio konteksto – kažkokio nusivylimo, pykčio, kuris gal net nėra labai aiškiai suprastas, išreikštas ar artikuliuotas, bet skatina veikti", - aiškino docentas.
