Sekmadienį dienraštis „Bloomberg“, remdamasis šaltiniais, paskelbė, kad Rusijos saugumo tarnybos spaudžia V. Putiną ir bando priversti jį paskelbti karo padėtį šalyje. Taip būtų paskelbta antrojo mobilizacijos banga ir pašaukti dar šimtai tūkstančių rusų karui su Ukraina.
V. Putinas anksčiau paskelbė apie gyventojų „dalinę mobilizaciją“ 2022 m. rudenį. Praėjusių metų rugsėjo 21 d. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Rusija pasitelks 300 000 rezervistų ir buvusių kariškių, turinčių „tam tikrų karinių specialybių ir atitinkamos patirties“. Tačiau tikrais V. Putino dekrete nurodytas skaičius nebuvo atskleistas visuomenei.
Kremlius ne kartą atmetė pranešimus apie slaptą mobilizaciją arba apie tai, kad gali kilti antroji mobilizacijos banga.
„Šiandien tokio poreikio nėra“, – patikino V. Putinas grupei Rusijos karo korespondentų ir karinių tinklaraštininkų per birželio mėn. televizijos transliuotą susitikimą, kai buvo paklaustas, ar paskelbs dar vieną mobilizaciją.
Tačiau Kremliaus šeimininkas nurodė, kad kai kurie visuomenės veikėjai sako, jog mums reikia surinkti 1 mln. ar 2 mln. kareivių.
„Tai priklauso nuo to, ko mes norime“, – nukirto jis.
Nepopuliarus sprendimas
Rusijoje gimęs Čikagos universiteto politinis ekonomistas Konstantinas Soninas sakė, kad V. Putinas greičiausiai delsia skelbti masinę mobilizaciją, nes supranta, kad karas yra „labai nepopuliarus tarp didžiosios daugumos Rusijos gyventojų“.
„Yra pora milijonų žmonių, kurie labai džiaugiasi, kad vyksta karas prieš Ukrainą, yra pora milijonų, kurie prieštarauja karui, ir yra dešimtys milijonų, kurie nepalaiko karo ir neprotestuoja“, – „Newsweek“ pasakojo K. Soninas.
Ekspertas pažymėjo, kad Rusijoje taip pat vyksta „savanorių“ verbavimas, siūlomi itin dideli atlyginimai, palyginti su šalies vidurkiu.
Visi Ukrainoje kovojantys rusų okupantai, pasirašę ne trumpesnį kaip vienerių metų kontraktą, turi teisę iš Gynybos ministerijos gauti 195 000 rublių (apie 1 900 eurų) vienkartinę išmoką.
Mėnesinis atlyginimas priklauso nuo karinio laipsnio, užimamų pareigų ir tarnybos trukmės, tačiau yra ne mažesnis kaip 204 000 rublių (2 000 eurų). Kovotojai taip pat gauna regionines išmokas iš valdžios institucijų, kurios skiriasi visoje šalyje, rodo nepriklausomų Rusijos žurnalistų grupės „Not Moscow Speaks“ analizė.
V. Putino propagandinis pasakojimas
Dar vienas veiksnys, atgrasantis V. Putiną nuo atviros masinės mobilizacijos, yra tai, kad jo ir jo aplinkos propagandinis naratyvas yra toks, kad Rusija nekariauja, o vykdo riboto masto karinę operaciją, aiškino K. Soninas.
„Atviras mobilizacijos paskelbimas bus drastiškas nukrypimas nuo šios pasaulėžiūros, beveik kaip sprogimas informaciniame burbule“, – tęsė A. Soninas, aiškindamas, kad net jei V. Putinas ir bandys pašaukti daugiau vyrų į karą, jį lydės retorika, teigianti, kad nieko naujo nevyksta.
Britų gynybos ir saugumo analitinio centro Royal United Services Institute (RUSI) Tarptautinių saugumo studijų direktorius Neilas Melvinas tokiai minčiai pritarė. Jis teigė, kad V. Putinas „ir toliau vaikšto ant trapios virvės mobilizacijos klausimu“.
N. Melvinas teigė, kad kol kas V. Putinui pavyko vykdyti karą neimant į kariuomenę daug jaunų vyrų iš didžiųjų Rusijos miestų, o pagrindinę kovų našta teko mažumų, kaimo vietovių ir mažesnių miestų gyventojams.
Dauguma per dalinę V. Putino mobilizaciją pašauktų vyrų buvo iš Rusijos etninių mažumų respublikų, o aktyvistai ir vietos pareigūnai teigė, kad šie gyventojai buvo šaukiami neproporcingai.
„V. Putinas siekė nepradėti masiškai šaukti pagrindinių savo vidaus rinkėjų paramos grupių vaikų, ypač kai Rusija artėja prie 2024 m. rinkimų metų“, – sakė N. Melvinas.
Pasak jo, nors V. Putino kontrolė remiasi prievarta ir nacionalinės žiniasklaidos kontrole, jis taip pat siekia išlaikyti socialinę sutartį su Rusijos gyventojais, pagal kurią karo Ukrainoje padariniai iš esmės lieka nuošalyje nuo kasdienio Rusijos gyvenimo.
„Masinė mobilizacija, kuri darosi vis aktualesnė dėl Rusijos pajėgų Ukrainoje išsekimo, sulaužytų šią sutartį ir atskleistų karo kainą šeimoms visoje Rusijoje“, – pridūrė jis.
Klibanti Rusijos ekonomika
Rusijos rublio kursas smuko dėl sankcijų, kurias įvedė Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų sąjungininkės, reaguodamos į V. Putino invaziją į Ukrainą 2022 m. vasarį.
Rusija buvo pašalinta iš pasaulinės bankų sistemos SWIFT, o Vakarų valstybės užblokavo Rusijos prieigą prie kai kurių jos užsienio atsargų. Europa taip pat įšaldė Rusijos naftos ir dujų pirkimus, o 2022 m. gruodį G7 susitarė dėl Rusijos naftos ir rafinuotų naftos produktų kainų viršutinės ribos, todėl rublis patyrė dar didesnę įtampą.
Rusijos ekonomikos ir žaliavų rinkų ekspertas Nickas Trickettas „Newsweek“ teigė, kad kuo daugiau V. Putino režimas naudoja pinigų karui palaikyti, tuo sunkiau valdyti rublio kursą.
„Jei mobilizuoji ekonomiką karui didindamas gynybos išlaidas, padidini importo ir darbo jėgos paklausą. Didžioji dalis vartojimo prekių vertės vis dar yra importuojama. Kuo daugiau importuojate, ypač mažėjant pajamoms iš energijos išteklių eksporto, tuo silpnesnis tampa rublis“, – aiškino N. Trickettas.
„Kuo silpnesnis rublis, tuo didesnė infliacija. Kuo didesnė infliacija, tuo labiau reikia didinti palūkanų normas, kad infliacija būtų numalšinta, o tai žlugdytų statybas ir vartotojų išlaidas bei įstumtų ekonomiką į dar didesnę recesiją“, – aiškino jis.
N. Trickettas prognozavo, kad tolesnė mobilizacija yra įmanoma, tačiau ji pareikalaus didelių ekonominių ir politinių išlaidų.
Tuo metu K. Soninas sakė manantis, kad Rusijos ekonomika nominaliais BVP skaičiais daug nepraras, „nes iki šiol ją labiausiai skatina išpūstas padidėjusios karinės gamybos indėlis, o gyvenimo kokybės požiūriu ji ir toliau smuks žemyn“.
„Mobilizavus 500 tūkst. žmonių, Rusijos ekonomika nesibaigtų, net 5 mln. žmonių jos nepribaigtų, tačiau ekonominiu požiūriu nieko gero“, – reziumavo jis.
Parama karui mažėja
Birželį „Russian Field“ – nepolitinės Maskvoje įsikūrusios tyrimų bendrovės – atlikta 1604 žmonių nuomonės apklausa visoje šalyje parodė, kad Rusijos visuomenės parama V. Putino karui Ukrainoje gerokai sumažėjo.
45 proc. respondentų pritarė, kad Kremliaus „specialioji karinė operacija“ būtų tęsiama. Tai 9 procentiniais punktais mažiau, palyginti su apklausa, kurią bendrovė atliko 2022 m. balandį, praėjus vos kelioms savaitėms po karo pradžios.
Nors Rusijos visuomenė tebėra susiskaldžiusi dėl karo tęsimo, masinė mobilizacija sustiprintų pacifistines nuotaikas, parodė naujausia apklausa.
Daugiau nei pusė respondentų (54 proc.) pageidautų, kad Rusija dalyvautų taikos derybose, jei „karinei operacijai“ tęsti prireiktų antrosios mobilizacijos bangos.
Tuo tarpu daugiau nei trečdalis (35 proc.) pasisako už karo veiksmų tęsimą, net jei V. Putinas paskelbtų apie naują šaukiamųjų bangą kovoti Ukrainoje.
