Iš Maskvos į Sankt Peterburgą skridęs privatus „Embraer Legacy 600“ nukrito Tverės srityje, maždaug 100 km nuo Rusijos sostinės.
Neišgyveno nė vienas iš jame buvusių dešimties žmonių – 7 keleiviai ir 3 ekipažo nariai.
Kartu su 62 metų J.Prigožinu žuvo jo dešinioji ranka, „Wagner“ karo vadas 53-ejų Dmitrijus Utkinas.
Kiti keleiviai irgi buvo artimi samdinių grupuotės lyderio aplinkos žmonės: J.Prigožino verslo imperijos vienas vadovų 37 metų Valerijus Čekalovas, „Wagner“ veteranai, o dabar – boso asmens sargybiniai 31 metų Aleksandras Totminas, 44-erių Sergejus Propustinas, 38-erių Jevgenijus Makarianas bei Nikolajus Matusejevas, kuris, kaip pranešama, atlikdavo ir J.Prigožino operatoriaus darbą.
Ekipažą sudarė pilotai 51 metų Aleksejus Levšinas ir 29-erių Rustamas Karimovas, taip pat stiuardesė 38-erių Kristina Raspopova.
Tarp katastrofos versijų – lėktuvo gedimas, sprogimas viduje, numušimas raketa.
Daugybė klausimų kol kas lieka neatsakyti, bet jau aišku, kas iš to gaus didžiausią naudą, – būtent V.Putinas.
Sąskaitų suvedinėjimas
Kremliaus šeimininkui J.Prigožinas buvo artimas, kol visiškai netikėtai nepakėlė savo „Wagner“ kovotojų į maištą.
Birželio 24 dieną V.Putino pavadintas išdaviku, nuo to laiko J.Prigožinas gyveno skolintu laiku, skraidydamas į Rusiją pirmyn ir atgal, nepaisant atstumtojo statuso.
V.Putinas neskubėjo komentuoti savo buvusio sąjungininko mirties – tiktai praėjus parai pareiškė užuojautą J.Prigožino šeimai, jį apibūdinęs kaip talentingą verslininką.
Ir vis dėlto ženklai katastrofos dieną buvo iškalbingi.
Trečiadienio vakarą, netrukus po lėktuvo avarijos, Rusijos valstybiniai televizijos kanalai parodė šalies prezidentą ant scenos didžiuliame kariniame koncerte.
Švęsdamas Antrojo pasaulinio karo metais vykusio Kursko mūšio 80-ąsias metines jis dėkojo už pasiaukojimą ir ištikimybę Rusijos kariams Ukrainoje.
„Nelaimingas atsitikimas atrodo mažai tikėtinas. Greičiausiai tai klanų tarpusavio sąskaitų suvedinėjimas. Po J.Prigožino maišto nujaučiau, jog tai baigsis blogai. Kremlius tokių dalykų neatleidžia“, – Prancūzijos dienraščiui „Les Echos“ sakė buvęs aukštas Maskvos pareigūnas, iki šiol palaikantis ryšius su įtakingais asmenimis.
Dar liepą šis žmogus buvo ironiškai perspėjęs: „J.Prigožinas turi pasirūpinti savimi. Ir tuo, ką jis valgo.“
Didžiausi įtarimai krinta ant Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybės, kurią J.Prigožinas nuolat kritikavo dėl neveiksmingumo per pastaruosius 19 mėnesių kare Ukrainoje ir kuri buvo jo sukilimo taikinys.
Per kruopščiai surežisuotą scenarijų trečiadienį, likus vos kelioms valandoms iki katastrofos, iš pareigų buvo atleistas pagrindinis J.Prigožino rėmėjas kariuomenėje generolas Sergejus Surovikinas.
Abu vyrai buvo pagrindiniai Rusijos puolimo Ukrainoje veikėjai – vienas trumpai vadovavo vadinamajai specialiajai operacijai, o kitas – savo sukarintiems būriams. Bet ir fronto linijoje, ir Rusijos valdžios koridoriuose jie abu įgijo daugybę vidaus priešų. Tad dabar plinta sąmokslo teorijos.
„J.Prigožino mirtis buvo užprogramuota. Labiau stebino kuriam laikui suteiktas atleidimas nuo bausmės.
V.Putinas netoleruoja išdavystės. Jo sistema netoleruoja savarankiškų žaidėjų, netgi tų, kurie teikė paslaugas ir rėmė valdžios projektus. Tai atitinka Rusijos istorinį tęstinumą: Vladimiras Leninas ir Josifas Stalinas panašiai atsikratydavo bet kokių figūrų, kurios išsiskirdavo iš minios“, – kalbėjo Prancūzijos tarptautinių santykių instituto Rusijos ir Eurazijos centro direktorė Tatjana Kastujeva-Jean.
„Kad ir kokios būtų lėktuvo katastrofos priežastys, visi tai vertins kaip keršto aktą, o Kremlius į svarstymus neįsitrauks.
V.Putino, kaip ir daugelio saugumo pajėgų bei armijos atstovų, požiūriu, J.Prigožino mirtis turėtų būti pamoka visiems galimiems jo šalininkams. Tai išgąsdins, o ne įkvėps protestuoti. Bus pasipiktinimo ir nepasitenkinimo, bet jokių politinių pasekmių“, – tikino centro „R.Politik“ politologė Tatjana Stanovaja.
Todėl Rusijos kariniame ir politiniame žaidime J.Prigožino egzistavimas ir mirtis gali būti tiktai mikroįvykiai, kurie greitai bus pamiršti, kad nebūtų sutrikdytas šventas V.Putino režimo stabilumas.
Katastrofos paveikslas
Portalas „Flightradar24“, kuris seka skrydžius pagal orlaivių siunčiamus atsakiklių signalus, užfiksavo lėktuvo „Embraer Legacy 600“ buvimą ore nuo 17 val. 59 min. iki 18 val. 11 min. Maskvos laiku.
Sprendžiant iš „Flightradar24“ parodytos skrydžio trajektorijos, orlaivis įjungė atsakiklį jau pakilęs – privatiems lėktuvams tai įprasta. Tuo metu „Embraer Legacy 600“ buvo 3,7 km aukštyje netoli Zelenogrado prie Maskvos ir skrido 585 km per val., didindamas aukštį ir greitėdamas.
Netoli Šernevo kaimo atsakiklis nustojo siųsti signalą. Tuo momentu orlaivis toliau kilo – atsakiklis skrydžio metu išsijungė, trajektorijoje nematyti žemėjimo.
Tai reiškia, kad prietaisas arba buvo išjungtas pilotų, arba nustojo veikti dėl kitų priežasčių.
Pirmieji pranešimai apie Tverės srityje nukritusį lėktuvą pasirodė apie 19 val. 20 min. Maskvos laiku.
Sprendžiant iš nelaimės liudininkų vaizdo įrašo, orlaivis subyrėjo ore – matyti, kaip krinta atskiros nuolaužos.
Dešiniojo sparno plokštumos netekęs „Embraer Legacy 600“ smigo žemyn siaura spirale, kol beveik stačiu kampu atsitrenkė į žemę plyname lauke šalia Kuženkino kaimo, maždaug 200 metrų nuo fermos.
Kituose vaizdo įrašuose katastrofos vietoje matyti gaisras, nuolaužos ir žuvusiųjų kūnai. Avariją filmavę liudininkai teigia girdėję du sprogimus.
Tapo vieša struktūra
Per pusantrų metų karo Ukrainoje J.Prigožino statusas Rusijos valdžios vertikalėje kelis kartus kardinaliai keitėsi.
Dar 2022-ųjų pavasarį Kremlius tvirtino, kad valstybė neturi nieko bendra nei su J.Prigožinu, nei su jo sukurta „Wagner“ grupuote. Tai nestebina – formaliu požiūriu tokie ginkluoti dariniai yra neteisėti.
Bet jau pernai vasarą Rusijos valstybinė žiniasklaida, kuri daugelį metų vengė privačių karinių kompanijų temos, ėmė skelbti, kad Sankt Peterburgo verslininko suburti samdiniai dalyvauja kare.
Tada J.Prigožinas, neslėpdamas veido, ėmė važinėti po Rusijos kolonijas ir verbuoti belaisvius, kurie turėjo būti siunčiami į Ukrainą – tiems, kurie sutikdavo, malonę suteikdavo asmeniškai V.Putinas.
Praėjusį rudenį Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, ne kartą neigęs Kremliaus sąsajas su „Wagner“, J.Prigožiną pavadino žmogumi, kuriam „visa siela rūpi tai, kas vyksta“ ir kuris „kiek galėdamas daug prisideda“ prie to, kas dedasi Ukrainoje.
Tolesni įvykiai rutuliojosi dar sparčiau. Lapkritį Sankt Peterburge pompastiškai buvo atidaryta dangoraižyje įsikūrusi pagrindinė „Wagner“ būstinė.
Tuo pat metu nuskambėjo istorija apie viešą egzekuciją Jevgenijui Nužinui – iš ukrainiečių nelaisvės grįžusiam buvusiam kaliniui, priklausiusiam „Wagner“, bet po to įvardytam išdaviku.
J.Nužino nužudymo įrankis buvo kūjis, kurį samdiniai galiausiai pavertė savo simboliu. „Ne mūsų reikalas“, – tuomet reagavo Kremlius.
Naujųjų metų išvakarėse V.Putinas įteikė apdovanojimą vienam „Wagner“ samdinių, buvusiam kaliniui. O sausio mėnesį, užėmus Ukrainos miestą Soledarą, Rusijos gynybos ministerija pirmą kartą oficialiai pripažino, kad J.Prigožino kovotojai dalyvauja kare.
Leido kritikos pliūpsnius
Paties J.Prigožino elgesys labai skyrėsi nuo kitų svarbiausių Rusijos įsiveržimo veikėjų.
Kai tik valdžia ir žiniasklaida nustojo slėpti „Wagner“ egzistavimo faktą, verslininkas vis aštriau kritikavo reguliariosios armijos kariškius. Jo konfrontacijos su kariuomene šaknys siekė karą Sirijoje – jau tada „Wagner“ žmonės buvo nepatenkinti Gynybos ministerijos bandymais kontroliuoti samdinių grupuotę.
Praėjusį rudenį, kai po Ukrainos kontrpuolimo Rusijos kariuomenė patyrė pralaimėjimą Chersono ir Charkovo srityse, J.Prigožinas buvo vienas griežčiausių ginkluotųjų pajėgų kritikų.
Tada atrodė, kad Rusijos valdžia apskritai panaikino neišsakytą draudimą kritikuoti kariuomenę, – Gynybos ministeriją tuo metu kritikavo daugelis kitų, pavyzdžiui, Čečėnijos galva Ramzanas Kadyrovas. Vis dėlto J.Prigožinas galiausiai žengė toliau nei visi kiti.
Žiemą „Wagner“ kūrėjas ėmė viešai skųstis dėl to, kad Gynybos ministerijos vadovybė atsisako pripažinti samdinių nuopelnus kovose Rytų Ukrainoje. O vasarį jis atvirai pareiškė gynybos ministrui Sergejui Šoigu ir Generalinio štabo viršininkui Valerijui Gerasimovui, kad jie esą dirbtinai kuria šaudmenų badą ir nesuteikia „Wagner“ pakankamai amunicijos puolimui Bachmute.
Gynybos ministerija kaltinimus atmetė. Tai J.Prigožino nesustabdė: daugybėje su „Wagner“ susijusių „Telegram“ kanalų jo vaizdo įrašai ir garso žinutės darėsi vis aštresni.
Kažkuriuo momentu konfliktas virto asmeniniu: verslininkas reguliariai užsipuldinėjo S.Šoigu. Konfrontacijos fone iš „Wagner“ buvo atimta galimybė verbuoti nuteistuosius – dabar tuo užsiimti pradėjo armija.
Gegužės mėnesį J.Prigožinas pateikė kariškiams ultimatumą ir, koneveikdamas reguliariosios armijos vadovybę, pagrasino išvesti savo kovotojus iš Bachmuto, jei jam nebus duota šaudmenų. Padėčiai ištaisyti pasiųstas buvęs Rusijos pajėgų Ukrainoje vadas generolas S.Surovikinas, tačiau jam akivaizdžiai nepavyko pagerinti J.Prigožino santykių su armija.
Nors J.Prigožinas neįvykdė savo grasinimo nedelsiant palikti Bachmutą, netrukus samdiniai iš tikrųjų išvyko paskelbę, kad užėmė miestą ir užleido savo pozicijas reguliariems Rusijos kariuomenės daliniams.
Maištas greitai nuslopo
Situacija galutinai tapo nekontroliuojama birželio 23-iosios naktį. Tada J.Prigožinas apkaltino S.Šoigu davus įsakymą apšaudyti „Wagner“ lauko stovyklas, nors nėra jokių įrodymų, kad toks smūgis išties buvo suduotas.
Po to J.Prigožinas paskelbė „teisingumo žygį“ į Maskvą.
Ekspertai tokį beatodairišką žingsnį aiškino tuo, kad „Wagner“ vadovui „nučiuožė stogas“ ir jis savo konflikto su kariuomene fone tokiu būdu bandė patraukti V.Putino dėmesį.
Iki ryto samdiniai užgrobė teisėsaugos institucijų pastatus Rostove prie Dono. Rusijos generolai Junus-Bekas Jevkurovas ir Vladimiras Aleksejevas tapo „Wagner“ belaisviais. J.Prigožinui artimi „Telegram“ kanalai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame verslininkas reikalavo išduoti jam V.Gerasimovą ir S.Šoigu.
Tuo pat metu antroji samdinių kolona judėjo Maskvos link, numušdama 2 Rusijos armijos sraigtasparnius ir lėktuvą.
Iš viso „Wagner“ kovotojai, įvairių šaltinių duomenimis, nužudė iki 15 rusų karių.
Federalinė saugumo tarnyba iškėlė bylą J.Prigožinui dėl ginkluoto maišto organizavimo.
V.Putinas specialiame kreipimesi tiesiai pavadino J.Prigožiną (nors jo neįvardydamas) išdaviku, smogusiu šaliai į nugarą, ir pažadėjo, kad visi maišto dalyviai bus nubausti. Maskvoje, Pamaskvyje ir Voronežo srityje įvestas antiteroristinės operacijos režimas.
Bet jau iki birželio 24-osios vakaro situacija staiga išsisprendė. J.Prigožinas sustabdė savo kolonas ir paliko Rostovą. Kremlius paskelbė, kad grupuotės bosui ir kitiems norintiems „Wagner“ kovotojams bus leista išvykti į Baltarusiją, o likusiems Rusijoje pasiūlyta pasirašyti sutartis su kariuomene arba grįžti namo.
Keletą dienų J.Prigožino buvimo vieta liko paslaptis. O tuomet paaiškėjo, kad birželio 29 d. V.Putinas asmeniškai susitiko su juo ir kitais „Wagner“ vadais. Pats prezidentas vėliau tvirtino pokalbio metu pasiūlęs kovotojams paklusti vienam vadui ir jie esą sutiko, tačiau J.Prigožinas teigė, kad toks variantas jiems netinka.
BBC šaltiniai „Wagner“ grupuotėje taip pat teigė, kad samdiniai nenorėtų patekti į armijos kontrolę.
Į frontą Ukrainoje J.Prigožino grupuotė niekada negrįžo. Tačiau ir jis pats, matyt, nebuvo išsiųstas iš Rusijos.
Pastaruosius du mėnesius žiniasklaida kone kasdien fiksavo, kaip su J.Prigožinu siejami lėktuvai skraidė tarp Minsko, Sankt Peterburgo ir Maskvos. Tuo pat metu „Wagner“ bosas daug rečiau reiškėsi socialiniuose tinkluose.
Liepos pabaigoje J.Prigožinui artimi „Telegram“ kanalai teigė, kad jis buvo pastebėtas Rusijos ir Afrikos viršūnių susitikime. Atsižvelgdami į senus „Wagner“ interesus Afrikoje daugelis stebėtojų tai suprato kaip ženklą, kad J.Prigožinas perkels savo aktyvumą ten.
Iš tiesų likus dviem dienoms iki lėktuvo katastrofos Tverės regione socialiniuose tinkluose pasirodė J.Prigožino vaizdo žinutė tariamai iš vienos Afrikos šalių.
„Keliame košmarą „Islamo valstybei“, „Al Qaeda“ ir kitiems banditosams“, – aiškino J.Prigožinas. Tai kol kas lieka paskutiniu jo viešu pareiškimu.
Atskleidė pinigų šaltinį
Po maišto V.Putinas pirmą kartą patvirtino, jog J.Prigožinas pinigus grupuotei „Wagner“ gavo per valstybinius užsakymus.
„Noriu, kad mes visi apie tai žinotume. „Wagner“ grupės išlaikymą visiškai užtikrino valstybė.
Iš Gynybos ministerijos, iš valstybės biudžeto mes visiškai finansavome šią grupę“, – sakė prezidentas.
Nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo: Rusijoje privačios karinės įmonės, kaip ir kitos ginkluotos formuotės, nenumatytos įstatymuose, yra uždraustos.
Savanorių batalionai įteisinti tik praėjusių metų lapkritį ir tik kaip Gynybos ministerijos kontroliuojami daliniai.
O V.Putinas būtent ir pabrėžė, kad „Wagner“ – karinė struktūra, kurioje tarnauja „kovotojai ir vadai“, kurie nėra Rusijos armijos kareiviai ir karininkai.
Pagal Kremliaus šeimininko versiją, vien per metus iki maišto valstybė „Wagner“ ir, matyt, sužeistiesiems bei žuvusiųjų šeimoms išmokėjo apie 200 mlrd. rublių (1,95 mlrd. eurų).
Prokremliškas propagandininkas Dmitrijus Kiseliovas Rusijos televizijoje pareiškė, kad „Wagner“ per valstybinius užsakymus gavo maždaug trilijoną rublių – 9,7 mlrd. eurų.
Šie V.Putino žodžiai leido suprasti, kad su „Wagner“ finansavimo schema buvo susijusi J.Prigožino bendrovė „Konkord“, kuri esą uždirbo milijardus iš sutarčių su Gynybos ministerija.
J.Prigožino spaudos tarnybos paviešintame jo laiške gynybos ministrui S.Šoigu „Wagner“ bosas tvirtino, jog „Konkord“ valdo įmonių grupę, kuri maitina kariuomenę, o gautą pelną naudoja projektams Sirijoje, Afrikoje ir arabų šalyse finansuoti.
Tačiau J.Prigožino valstybinių užsakymų portfelis buvo daug platesnis – jis statė karinius miestelius ir kitus valstybinius objektus, aptarnavo kareivines, maitino moksleivius ir Kremliaus pokylių dalyvius.
Maišto dieną per kratą J.Prigožino namuose pareigūnai rado grynųjų pinigų ir 600 įvairių firmų antspaudų. Pats „Wagner“ įkūrėjas patvirtino, kad grynųjų pinigų buvo „sunkvežimis ir du autobusiukai“, ta proga pareiškęs, jog jis visada atsiskaitydavo su „Wagner“ kovotojais grynaisiais, ir tai visiems tiko.
Ekspertai aiškino, kad pinigų tokia apimtimi neįmanoma išgryninti be šešėlinių schemų grandinės, suderintos su valdžios institucijomis.
„Tikiuosi, kad per šiuos darbus niekas nieko nepavogė arba, sakykime, pavogė mažiau, bet mes, žinoma, visa tai išsiaiškinsime“, – iš karto po J.Prigožino maišto perspėjo V.Putinas.
Parengta pagal BBC ir „Les Echos“ inf.
