Po J.Prigožino žūties rugpjūčio 23 d. lėktuvo katastrofoje į šiaurės vakarus nuo Maskvos kai kurie rusai savo sielvartą išreiškė nuo improvizuotų paminklų iki eilėraščių, o kai kurie karščiausi „Wagner“ šalininkai netgi sakė netikintys, kad J.Prigožinas tikrai žuvo.
„Jevgenijus Viktorovičius [Prigožinas] yra sąžiningas, doras žmogus, nesavanaudiškai mylintis žmones ir Rusiją“, – laikraščiui „The Moscow Times“ sakė Nadežda Semionova, „Wagner“ šalininkė iš Rusijos šiaurės vakarų federalinės apygardos.
„Jis mums visiems suteikė pergalės viltį“, – pridūrė ji.
Kitas vyras iš Bratsko miesto Sibire pritarė šiai minčiai.
„Kiekvienai rusų šeimai jis yra Jevgenijus Viktorovičius, jis yra dėdė Ženia... tarsi koks linksmas tolimas giminaitis – dėdė Ženia“, – sakė vyras Ilja Kablukovas komentare internetinėje grupėje, skirtoje „Wagner“.
Vadovaujant J.Prigožinui, „Wagner“ grupuotė buvo kaltinama brutalia taktika ir žmogaus teisių pažeidimais tiek per plataus masto karą Ukrainoje, tiek per slaptas operacijas pasaulinių konfliktų zonose, tokiose kaip Sirija ir Libija.
Tačiau jo sukurtas viešas, tiesmuko žmogaus, siekiančio Rusijos pergalės Ukrainoje, įvaizdis pelnė daugelio rusų palankumą, ypač kai Rusijos kariuomenė akivaizdžiai silpo mūšio lauke.
Po mirties jis tikriausiai bus laikomas simboline priešingybe Rusijos vyriausybei, kai ši padarys klaidingą žingsnį, sakė ekspertai laikraščiui „The Moscow Times“.
„Kai jis buvo gyvas, tai buvo sudėtingesnė istorija, nes jis gąsdino žmones savo kalėjimų praeitimi ir pykčiu. Dabar jo populiarumas augs, nes padėtis fronte blogėja“, – laikraščiui „The Moscow Times“ teigė politikos ekspertas, buvęs prezidento Vladimiro Putino kalbų autorius Abbasas Galiamovas.
„Žmonės sakys: „Prie J.Prigožino taip nebuvo. Jevgenijus Viktorovičius [kai jis buvo gyvas] nebūtų to leidęs“, – kalbėjo A.Galiamovas.
„Wagner“ vaidmuo kare Ukrainoje ilgainiui tapo vis svarbesnis, o J.Prigožinas įgijo kai kurių kovotojų ir paprastų rusų palaikymą dėl savo aštrios Gynybos ministerijos kritikos ir brutaliai tiesmukų vaizdo įrašų, kuriuose, pavyzdžiui, rodė Ukrainoje nužudytus „Wagner“ kovotojus ir kaltino Rusijos pareigūnus neveiklumu.
Jo birželio 23 d. maištas, per kurį „Wagner“ pajėgos užėmė karinį valdymo centrą Rostove prie Dono ir, nesulaukdamos didelio pasipriešinimo, pajudėjo Maskvos link, buvo laikomas vienu didžiausių iššūkių 23 metus trunkančiam V.Putino valdymui.
Nepaisant prieštaringai vertinamo kalinių, tarp kurių buvo prievartautojų bei žudikų, verbavimo į karą Ukrainoje, J.Prigožinas tapo savotišku „tiesos ieškotoju“.
„Tarp kariškių ir apskritai tarp vyrų Rusijoje tokio tiesos ieškotojo įvaizdis yra gana populiarus, – laikraščiui „The Moscow Times“ su anonimiškumo sąlyga pasakojo vienas Rusijos kariuomenės kareivis. – Žmonės mano, kad egzistuoja kažkokia visuotinė neteisybė – ir kariškiams ši neteisybė yra dabartinė padėtis Gynybos ministerijoje. J.Prigožinas buvo tam tikra alternatyva“.
„Mano kolegos dažniausiai net netiki, kad jis žuvo“, – pridūrė kareivis, turėdamas omenyje gandus, kad lėktuvo katastrofa, per kurią kartu su J.Prigožinu žuvo jo dešinioji ranka Dmitrijus Utkinas ir kiti „Wagner“ veikėjai, buvo slapta operacija.
Kitas rusų kareivis pareiškė, kad J.Prigožiną rusai palaikė, nes jis „kūrė žmonėms artimo žmogaus įvaizdį“.
Netrukus po praėjusią savaitę įvykusios lėktuvo katastrofos prie samdinių grupuotės būstinės Sankt Peterburge rėmėjai pradėjo dėti gėles, žvakutes ir „Wagner“ vėliavas.
Panašūs paminklai taip pat atsirado visoje Rusijoje, įskaitant Maskvą, Sibiro miestus Novosibirską, Irkutską ir Rostovą prie Dono.
Taip pat Sankt Peterburge policijos pareigūnai sulaikė buvusį „Wagner“ kareivį, kuris dar kadaise buvo užverbuotas kalėjime. Jis pradėjo šaudyti dėl to, kad, pasak vietos žiniasklaidos, „stengėsi susidoroti su asmeninėmis emocijomis“ po J.Prigožino mirties.
Kai kurie „Wagner“ šalininkai net sukūrė eilėraščių jo garbei. Maskvos valstybinio universiteto darbuotoja Anna Revyakina paskelbė eilėraštį, kuriame rašoma: „Jis nemirė, jis nemirė! Jis tiesiog išėjo atostogų... Dabar mūsų herojus skraidys amžinai“.
Pagerbimo minėjimai atsirado nepaisant akivaizdžios valdžios institucijų kampanijos, kuria siekiama J.Prigožiną po jo maišto pavaizduoti kaip išdaviką.
Tačiau net ir po maišto, nepriklausomo apklausų centro „Levada Center“ duomenimis, J.Prigožinas vis dar turėjo maždaug 35 proc. palaikymo reitingą.
Po lėktuvo katastrofos kai kurie ekspertai ir kai kurie visuomenės veikėjai teigė, kad J.Prigožino žūtis buvo „signalas“ Rusijos elitui.
„Tam tikra prasme Jevgenijus Prigožinas tapo savo paties viešųjų ryšių auka. Ir, žinoma, V.Putino inžinerijos“, – sakė politikos analitikas Kirilas Rogovas.
„Padedant J.Prigožinui, V.Putinui pavyko sukurti sėkmingą mitą apie alternatyvią kariuomenę, kuri galėtų veiksmingai pakeisti reguliariąją ir pasiekti rezultatų nedalyvaujant kariuomenės vadovybei“, – pridūrė K.Rogovas.
Tačiau mažai tikėtina, kad pomirtinis J.Prigožino įvaizdis turės didelės įtakos vidaus politikai, sakė Karnegio tarptautinės taikos fondo Rusijos politikos ekspertas Andrejus Kolesnikovas.
„J.Prigožino rėmėjai ir šalininkai neturės įtakos politiniams procesams, jie neturi politinio svorio“, – pasakojo A.Kolesnikovas laikraščiui „The Moscow Times“.
Jo mirtis labiau nei bet kas kitas yra pavyzdys, kad „net promaskvietiškos jėgos gali išgyventi tik tuo atveju, jei demonstruoja ištikimybę V.Putinui“, – pridūrė A.Kolesnikovas.
Parengta pagal „The Moscow Times“ inf.
