Neskaitant Baltarusijos – pagrindinės Rusijos bendrininkės – Serbija liko vienintelė Senojo žemyno valstybė, kuri neįvedė sankcijų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Serbijos prezidentui Aleksandrui Vučičiui gana ilgai pavyko balansuoti tarp Rytų ir Vakarų, bet dabar ir jis priverstas rinktis, kas svarbiau – įgyvendinti seniai puoselėtą svajonę Serbijai įstoti į ES ar toliau remti Rusiją, savo ilgametę sąjungininkę?
Prasidėjus plataus masto karui vis garsiau ėmė skambėti Serbijos nacionalistų, pasiryžusių išsaugoti ryšius su Maskva, balsai.
Palaiko agresorius
Damjanas Kneževičius atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį, kai Serbijos sostinėje Belgrade surengė demonstraciją, skirtą Kremliaus karui Ukrainoje paremti, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai į šią šalį įsiveržė Rusijos kariuomenė.
Tuo metu tai buvo vienos didžiausių prorusiškų eitynių Europoje. Demonstracijos dalyviai mojavo Rusijos vėliavomis, laikė plakatus su karo simboliu tapusia raide Z ir Kremliaus šeimininko portretais. Kai kurie netgi skandavo: „Vladimiras Putinas – mūsų prezidentas.“
„Ukrainoje vyksta karas. Esame patriotai, turime palaikyti savo brolius.
Tai mūsų politika, mūsų istorija, – tuo metu sakė D.Kneževičius. – Pagal šio karo baigties rezultatą aiškiai matau naują Europą, o gal net ir naują pasaulį.“
D.Kneževičius ir kiti jo vadovaujamos organizacijos „Tautos patrulis“ nariai yra žinomi dėl savo ekstremistinių pažiūrų į migrantus, ypač musulmonus, ir atvirų raginimų smurtauti.
Sąsajos su „Wagner“
2022-ųjų lapkritį, praėjus aštuoniems mėnesiams nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios, D.Kneževičius priėmė kvietimą atvykti į privačios karinės bendrovės „Wagner“, kurios samdiniai kaltinami įvykdę dešimtis karo nusikaltimų Sirijoje, Afrikoje ir Ukrainoje, verbavimo punktą.
Serbų nacionalistas apsilankė Sankt Peterburge tuomet neseniai atidarytame „Wagner“ centre ir po viešnagės pareiškė: „Palaikau absoliučiai viską, ką daro „Wagner“ kovotojai.“
Praėjus kelioms savaitėms po kelionės į Rusiją D.Kneževičius, vilkėdamas drabužius su „Wagner“ simbolika, Kosovo pasienyje įsitraukė į rimtą priešpriešą su pasienio pareigūnais.
D.Kneževičius kategoriškai neigia gavęs iš „Wagner“ kokių nors pinigų – priešingu atveju Rusija galėtų būti apkaltinta, kad naudojasi tokiais nacionalistais kaip jis siekdama pakurstyti įtampą Balkanuose.
„Tautos patrulis“ Serbijoje nėra oficialiai įregistruotas, tad organizacija neturi finansinės atskaitomybės dokumentų, kuriuos būtų galima patikrinti.
Kelios Serbijos įmonių registre nurodytos organizacijos, su kuriomis oficialiai bendrauja D.Kneževičius, savo metinėse finansinėse ataskaitose nenurodo jokių įplaukų iš Rusijos.
„Parama, kurią Rusija teikia tokioms grupuotėms, ateina ne per valstybines institucijas, o per neformalias organizacijas, – aiškino Londono universiteto koledžo Slavų ir Rytų Europos studijų mokyklos profesorius Ericas Gordy. – Tokiu būdu Maskva už palyginti nedidelius pinigus gali organizuoti akcijas, kurios sulaukia plataus atgarsio ir turi didžiulį poveikį galbūt netgi pasauliniu mastu. O kadangi viskas daroma kitų žmonių rankomis, prireikus – jeigu reikalai staiga pasisuktų rimta linkme – Kremlius visada gali tvirtinti, kad jis su tuo neturi nieko bendra.“
Serbijos nacionalistai dar labiau įpyko, kai pasklido gandai, kad prezidentas A.Vučičius gali pasirašyti susitarimą su Europos Sąjunga: jų požiūriu, tai reikštų, kad Serbija atsisako teritorinių pretenzijų į Kosovą.
Šiemet vasario 15 d. D.Kneževičius Belgrade surengė protesto demonstraciją, kurios metu atvirai grasino prezidentui: „Aš ateinu pas tave, Vučičiau!“
Po to minia pajudėjo prezidento rūmų link. Tą patį vakarą A.Vučičius pasirodė per televiziją ir pareiškė, kad neleis užsieniui kištis į Serbijos politiką.
„Man nereikia, kad kas nors iš „Wagner“ tapšnotų per petį ir sakytų, ką aš galiu ir ko negaliu daryti“, – teigė Serbijos prezidentas.
Po demonstracijos D.Kneževičiui buvo pateikti kaltinimai raginimu smurtu nuversti vyriausybę. Jis du mėnesius praleido areštinėje, kol buvo paleistas, tačiau teismo procesas tebevyksta.
Kosovo problema
Toli gražu ne tik D.Kneževičius, bet ir daugybė kitų serbų būtent Kosovą laiko Serbijos valstybės ir stačiatikių religijos lopšiu.
Iki XX a. dešimtojo dešimtmečio Serbija ir Kosovas įėjo į Jugoslavijos sudėtį. Tačiau kai federacija subyrėjo ir prasidėjo kruvinas karas, Serbija pabandė išlaikyti Kosovą.
Dauguma ten gyvenančių etninių albanų norėjo nepriklausomybės, bet serbų mažuma kovojo už glaudesnius ryšius su Belgradu.
Etninė įtampa nulėmė abiejų pusių žiaurumą, tačiau kai serbai pradėjo etninį Kosovo albanų gyventojų valymą, tai buvo paskutinis lašas NATO. Aljanso pajėgos 11 savaičių bombardavo serbų taikinius tiek Kosove, tiek pačioje Serbijoje ir galiausiai nutraukė etninį smurtą.
2008 metais Kosovui vienašališkai paskelbus nepriklausomybę daug užsienio šalių sutiko pripažinti naują valstybę, o tai dar labiau įsiutino Belgradą.
Rusija palaikė Serbiją ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje blokavo Kosovo pripažinimą. Būtent ši Maskvos parama yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl serbų nacionalistai laiko ją sąjungininke.
„Jeigu ne Rusija, jau seniai būtume praradę dalį savo šventos teritorijos“, – pareiškė D.Kneževičius.
Nacionalistai laikosi savo
Tuo metu, kai D.Kneževičius įkūnija serbų gatvės nacionalizmą, ne taip seniai šalyje susikūrė naujas nacionalistinių partijų politinis aljansas.
Remdamos Rusiją ir reikalaudamos grąžinti Kosovą į Belgrado kontrolę nacionalistinės partijos kartu vienija beveik 15 proc. mandatų Serbijos parlamente ir yra vienas didžiausių opozicinių blokų šalyje.
Boško Obradovičius, kuris vadovauja partijai „Dveri“, taip pat priklausančiai šiam aljansui, jau seniai palaiko ryšius su Rusija.
Kaip ir daugelis serbų nacionalistų, B.Obradovičius nenorėjo kalbėtis su BBC, tačiau po kelis mėnesius trukusių atkaklių prašymų vis dėlto sutiko duoti interviu.
„Rusija mums – sąjungininkė, draugiška šalis, – aiškino B.Obradovičius. – Ji niekada mūsų nebombardavo. Rusija neatima Kosovo iš Serbijos. Rusija net nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės. Ir apskritai tarptautiniu lygmeniu Serbijos ir Rusijos pozicijos dažniausiai sutampa.“
Nacionalistai kategoriškai atmeta Jungtinių Valstijų ir Europos spaudimą Belgradui pripažinti Kosovą, tačiau nemažą įtaką situacijai daro ir kai kurie didžiulį atgarsį sukėlę Serbijos vidaus įvykiai.
Gegužės pradžioje šalyje vos kelių valandų skirtumu įvyko dvi masinės šaudynės – vienos iš jų mokyklos pastate Belgrade.
Iš viso šaudymo aukomis tapo 19 žmonių. Šios žmogžudystės išprovokavo masinį judėjimą prieš smurtą šalyje. Šiame kontekste Maskvai simpatizuojančių nacionalistų Serbijoje balsas pastaruoju metu nėra toks garsus.
Tačiau net įkalinimo grėsmė D.Kneževičiaus negąsdina – vyras tvirtina, kad ir jis, ir jo grupuotė toliau besąlygiškai remia Rusiją ir „Wagner“ samdinius.
„Mes palaikėme ir palaikome „Wagner“ kaip Rusijos patriotinę karinę grupę, kuri sėkmingai veikė fronte“, – kalbėjo B.Kneževičius, atvirai vadindamas Rusijos didvyriais samdinius, kuriuos Vakarai laiko karo nusikaltėliais.
Parengta pagal BBC inf.
