Politikos apžvalgininkų teigimu, rinkimų rezultatai Lenkijoje gali nulemti ne tik Lietuvos kaimynės ateitį, bet ir visos Europos.
Šiuo metu valdžioje esanti konservatorių partija yra įsivėlusį į ne vieną ginčą su Europos Sąjunga. Tai virto tiek teisminiais procesais, tiek viešu apsižodžiavimu. Briuselis teigia, kad šios partijos valdoma Lenkija tolsta nuo ES teisinės valstybės ir demokratijos principų, tuo metu valdantieji atkerta, kad Vakarų valstybės pamiršo savo tapatybę ir paklūsta Vokietijos diktatūrai.
Nepaisant šių nesutarimų su Briuseliu, dėl paramos Ukrainai po praėjusių metų invazijos Lenkija smarkiai pagerino savo padėtį tarptautinėje arenoje. Taip pat Lenkija tapo viena iš daugiausiai gynybai išleidžiančių šalių NATO – šiemet ji išleis 4 proc. BVP.
Tuo metu opozicija šiuos rinkimus laiko paskutine galimybe atkurti šalyje teisinę valstybę ir pareikalauti, kad PiS ir jos sąjungininkai atsakytų už daugybę korupcijos skandalų ir žmogaus teisių pažeidimų.
Dabartinė vyriausybė Vyriausybė metami kaltinimai politizavus teismų sistemą, užgrobus žiniasklaidą, naudojus valstybės turtą valdžiai stiprinti ir skatinus homofobiją.
Nors šie rinkimai neretai įvardijami kaip svarbiausi Europoje šiais metais ir net lemtingi Varšuvai, pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Andžejaus Pukšto, padėties Lenkijoje nereikėtų taip stipriai dramatizuoti.
Gali sukurti istoriją
Profesioriaus manymu, normalu, kad opozicija nori laimėti rinkimus, kadangi jos valdžioje nebuvo jau dvi kadencijas. Apskritai, modernioje Lenkijos istorijoje nebuvo tokio atvejo, kad kažkuri partija valdytų daugiau nei dvi kadencijas.
„Taip kažkaip susiklostydavo, kad kas 10 metų ta partinė sistema persikraudavo“, – patikino ekspertas.
Vis dėlto, pagal dabartines apklausas, rinkimus trečią kartą iš eilės laimėtų „Teisė ir Teisingumas“. Naujausiuose reitinguose nurodoma, kad už juos balsuotų 38 proc. rinkėjų. Antroji žengia „Pilietinė koalicija“ su 30 proc. balsų, nurodo "Politico".
A. Pukšto nuomone šiuose rinkimuose dar niekas nenuspręsta ir jų laimėtojas lieka neaiškus. Prie to prisideda ir karas Ukrainoje, saugumo klausimai dėl agresyvios kaimynės – Baltarusijos – veiksmų.
„Tikrai dar per sunku pasakyt, kas laimės šiuos rinkimus“, – apibendrino VDU profesorius.
Pagrindinė opozicijos problema
Pagrindinė opozicijos partija „Pilietinė koalicija“ pasirinko savo lyderį, kuris juos ves į rinkimus – tai Donaldas Tuskas.
D. Tuskas yra tikras politikos veteranas: nuo 2007 iki 2014 metų jis buvo Lenkijos ministras pirmininkas, vėliau tapo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku iki 2019 m.
Tačiau, pasak politologo, jis nėra populiariausias opozicijas veidas. D. Tuskas populiarumo balsais nusileidžia Varšuvos merui Rafalui Trzaskowskiui, tačiau pastarasis nedalyvauja rinkimuose.
Pasak A. Pukšto, R. Trzaskowskis ruošiasi ne tik kitiems Varšuvos mero rinkimams, bet apie jį kalbama kaip į pagrindinį kandidatą kovoje prieš Andrzejų Dudą prezidento rinkimuose.
Apskritai, pasak eksperto, opozicijai reikia naujo veido.
„D. Tuskas yra tas, kuris yra mažiau populiarus ir daug kas jį blogai prisimena iš tų iš to ankstesnio premjeravimo, – aiškino A. Pukšto. – Čia yra opozicijos problema, kad ji nesurado naujo veido, naujo garvežio.“
Dabartinį opozicijos lyderį D. Tuską valdantieji dažnai mėgsta pašiepti. Mėgstamiausias būdas – pasinaudoti giliausiomis Lenkijos istorinėmis nuoskaudomis ir pavaizduoti proeuropietišką buvusį Europos Vadovų Tarybos pirmininką kaip provokišką ar net nacių šalininką, kuris netrukus parduos tautą, rašo "Politico".
Taip pat stengiamasi parodyti, kad jis palaiko ryšius su Rusija. PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis pavadino jį "blogio Lenkijoje įsikūnijimu, grynu blogiu".
Mitinge M. Morawieckis teigė, kad D. Tuskas privatizuos Lenkijos valstybines įmones ir padidins pensinį amžių, kaip tai darė paskutinį kartą, kai 2007-2014 m. ėjo premjero pareigas. PiS atšaukė pensinio amžiaus didinimą - ekonomistų, susirūpinusių dėl sparčiai senstančios šalies visuomenės, siaubui - tačiau D. Tuskas tvirtina neketinantis vėl svarstyti šio klausimo.
Kova dėl kaimų
Žiūrint į Lenkijos politinį lauką, galime pastebėti aiškias tendencijas. Liberalai ir opozicija labai tvirtai laikosi Varšuvoje ir dideliuose miestuose, bet konservatoriai dominuoja nedidelėse vietovėse, nurodo A. Pukšto.
Svarbu suprasti ir tai, kad Lenkijos regionai yra gana autonomiški bei turi savas aktualijas ir problemas.
„Tai, kas aktualu yra šiaurės Lenkijoje nebūtinai yra aktualu Pietų Lenkijoje“, – reziumuoja VDU profesorius.
Būtent dėl kaimų ir gali užvirti pagrindinė opozicijos ir valdančiųjų kova, o jai labai stipriai ruošėsi ir D. Tuskas, aiškina A. Pukšto. Nors dešinieji regionuose istoriškai dominuoja, kortas jiems gali sumaišyti Ukrainos grūdų faktorius.
Ukrainos eksportuojami grūdai per Europos Sąjungą (ES) į kitas šalis buvo gabenami nuo tada, kai karinę invaziją į Ukrainą pradėjusi Rusija blokavo tradicinius ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra maršrutus. Tačiau dėl logistikos kliūčių tranzito šalyse susikaupė dideli ukrainietiškų grūdų kiekiai, o tai nuleido grūdų kainas vietos rinkose.
Nepaisant to, kad Lenkija pavasarį uždraudė grūdų ir kito maisto importą iš Ukrainos, siekdama apginti vietos ūkininkus, tai galėjo pridaryti ilgalaikės žalos valdantiesiems. Dar šiais metais Lenkijoje dėl to kilo ūkininkų protestų ir atsistatydino šalies žemės ūkio ministras.
Nors „Teisė ir Teisingumas“ kaltę dėl ūkininkus užklupusių sunkumų vertė ant Europos Komisijos (EK), panašu, kad D. Tuskas gali bandyti pasinaudoti šia situacija. Vis dėlto, A. Pukšto nuomone, šis klausimas gali būti aktyviai keliamas per rinkimus, bet jis nebus kažką lemiantis.
Kas naudingiau Lietuvai?
Politikos apžvalgininkai dažnai sutinka, kad dėl lyderiaujančios rolės dėl paramos Ukrainai po praėjusių metų invazijos Lenkija smarkiai pagerino savo padėtį tarptautinėje arenoje.
Karo Ukrainoje kontekste dažnai matėme vieningą Lenkijos ir Baltijos šalių balsą kalbant apie griežtesnių sankcijų paskelbimą Rusijai ar pritarimą modernių ginklų tiekimui Kijevui.
Pasak A. Pukšto, tai galėtų pasikeisti, jeigu į valdžią patektų opozicija. Analitikas siūlo prisiminti ankstesnius laikus, kai valdžios vadelės laikė D. Tuskas.
„D. Tuskas nelaikė Lietuvos ir Baltijos šalių lygiaverčiais partneriais. D. Tusko vizijoj buvo ir šiuo metu kaip pagrindiniai partneriai yra Vokietija ir ir Prancūzija. – prabrėžė politologas. – Jo ambicijos yra priartinti Varšuvą prie Briuselio.“
„Paradoksalu, bet iš tiesų čia ko gero Lietuvai yra naudingesni konservatoriai valdžioje“, – mano A. Pukšto.
Parama Ukrainai
Varšuva ne kartą kaltino įvairias Vakarų valstybių sostinės dėl savo abejingumo, sprendimų lėtumo ir neužtikrintos pozicijos dėl karo Ukrainoje. Ypač dažnai kliūdavo Vokietijai, kuri delsė duoti leidimą perduoti tankus „Leopard“ Ukrainai. Tuo metu įtampa dėl sprendimų buvo priėjusi aukščiausią tašką – Varšuva buvo pasiryžusi siųsti tankus ir be Berlyno leidimo.
A. Pukšto nuomone, nauja politinė jėga Lenkija galėtų atnešti pokyčių dėl paramos Ukrainai.
„Ir Briuselis, ir Vokietija, bandytų stipriau atkalbėti Lenkiją nuo tokio didelio užsiangažavimo dėl Ukrainos reikalų, – kalbėjo ekspertas. – D. Tuskas būtų tas partneris Vakarų Europai ir atšaltų Ukrainos atžvilgiu.“
Vis dėlto, VDU profesorius išlieka optimistiškas dėl Lietuvos kaimynų paramos Ukrainai. Nepaisant karo nuovargio, tarp lenkų noras padėti ukrainiečiams išlieka aukštas.
„D. Tuskui yra dilema kaip čia ir išlikti labai europietišku, ir tuo pačiu ir labai pro ukrainietišku, lyg ir paprasta dilema, bet toli gražu ne paprasta“, – svarstė A. Pukšto.
Šūvis sau į koją
Rugpjūčio viduryje Lenkijos valdantieji paskelbė, kad greta parlamento ir senato rinkimų, rinkėjai taip pat turės atsakyti į 4 referendumo klausimus.
Lenkai turės atsakyti į tokius klausimus kaip pasisako už nelegalių migrantų priėmimas, sienų apsaugos mažinimas, valstybinių įmonių išpardavimas ir pensinio amžiaus ilginimas.
Kritikų teigimu, kad referendumo idėja yra politinis triukas, nes klausimais sprendžiami klausimai, kurių opozicija nekelia ir atspindi valdančiųjų kampanijos idėjas, sukelia grėsmės jausmą.
Nors tokio įrankio griebėsi pati dešiniųjų partija, anot A. Pukšto, referendumo klausimai yra pernelyg primityvūs ir gali atsisukti prieš juos.
„Konservatoriai parodė, kad jie orientuojasi į mažiau išsilavinusį rinkėją, drįsčiau net manyt, kad jie šiek tiek su tuo referendumu šovė sau į koją, nes referendumų klausimai visgi yra labai primityvūs ir labai populistiniai“, – pabrėžė VDU dėstytojas.
„Mano galva apsiskaičiavo, – svarstė A. Pukšto. – Tas žaidimas su referendumu, gal jis nėra blogas, bet tu vis tiek klausimai turėtų būti 2 laipteliais protingesni.“
Toks dešiniųjų partijos ėjimas žinoma sulaukė ir partijos „Piliečių platforma“ reakcijos. Rinkėjai kviečiami boikotuoti referendumą, prie tokios akcijos prisijungė ir kitos opozicinės partijos.
„Tikrajame referendume bus balsuojama dėl vienintelio svarbaus klausimo: Kas valdys Lenkiją po spalio 15 d.“, – patikino opozicijos lyderis D. Tuskas.
