Jo teigimu, tai yra režimai, kurie savo egzistenciją formuoja per konfrontaciją su Vakarais ir su demokratija.
„Na, aš matau šias abi diktatūras kaip neatskiriamas. Kaip sakant, jos yra egzistencinės ir principinės sąjungininkės vien dėl to, kad tai yra režimai, kurie save suvokia ir savo egzistenciją apibrėžia per konfrontaciją su Vakarais, su vakarietiška demokratija. Visa jų strategija, visas matymas ir yra per tai, kad tuos Vakarus, tuos savo egzistencinius priešininkus kuo labiau silpninti, griauti iš vidaus, ir iš išorės.
Iš pradžių įvairiais hibridiniais būdais, ekonomine įtaka, juodais ar pusiau juodais pinigais, o vėliau neišvengiamai prieinama prie atviros konvencinės karinės konfrontacijos. Matome, kad Rusijos diktatūra šituo degradacijos keliu ir į šitą fazę eina anksčiau bei greičiau negu Kinijos diktatūra, bet Kinijos komunistinė imperija, manau, kad anksčiau ar vėliau irgi pajudės šiuo keliu. Šito kelio pirmoji stotelė ir pirmasis taikinys irgi labai aiškus – Taivanas“, – tikino V.Bruveris.
Menkinantys režimai
Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo režimai tapo ryški iliustracija, parodanti kokį pavojų gali kelti autokratinis valdymas.
Mažiau įvertinama tai, kad šių diktatorių režimai, kiekvienas savaip, taip pat kelia rimtą grėsmę pasaulinei žmogaus teisių sistemai. Kiekvienas iš jų mano, kad norint išlaikyti savo teisėtumą būtina pakenkti šios sistemos gebėjimui pasmerkti jų represijas valstybių viduje.
Kalbėdamas apie neišvengiamą diktatūrų vystymąsi, V.Bruveris paaiškino, jog tokie valdymo režimai negali užtikrinti normalaus žmonių gyvenimo.
„Laisvė yra pagrindinis gyvenimo pažangos ir apskritai bet kokios ateities variklis ir vardiklis. Jie to užtikrinti negali, todėl natūraliai visada, anksčiau ar vėliau, kaupiasi ir didėja ekonominės bei socialinės problemos. Be to, nuolatos reikalinga nuolatinė mobilizacija, nuolatinis valdžios rodymas, nuolatinis valdžios legitimavimas jėga, kuris irgi yra procesas, vykstantis vis didesniu pagreičiu.
Dabar jau daugeliui iš mūsų tapo aiškiau kas per režimas yra Rusijoje, kaip jis iki to nusirito, kokia neišvengiama jo vidinė logika ir aplinkybės. Dažnai apie Kiniją kalbama, kad čia tai vis dėlto yra diktatūra, personalistinis autoritarinis režimas. Xi Jinpingui tapus vieninteliu autoritaru iki gyvos galvos, nors ir anksčiau keisdavosi pačios aukščiausios partijos nomenklatūros viršūnėlės, dabar to nebeliko.
Tarsi pripažįstama, kad tai yra, bet kartu sakoma, kad Kinijos lygis yra žymiai aukštesnis ir rimtesnis. Ji negali nusiristi iki kažkokių visiškai iracionalių veiksmų. <...> Aš sakau ne, tai yra lygiai tokia pati diktatūra. Nepaisant jos dydžio, mąsto ir turimo potencialo, tame tarpe ir ekonominio, sakyčiau, net atvirkščiai dydis ir mastas, ir jos turimas potencialas pavojų bei grėsmę visam likusiam pasauliui tik didina“, – kalbėjo ELTA vyriausiasis redaktorius.
Skirtumas tarp Kinijos ir Rusijos
Paklaustas apie skirtumus tarp Rusijos ir Kinijos diktatūrų, V.Bruveris įžvelgė vieną esminį faktorių.
„Tie bėgiai, kuriais važiuoja Kinijos diktatūra, ar jie tikrai yra tokie patys ir neišvengiami, kaip ir Rusijos bėgiai per Ukrainą, kurie veda į tolesnę agresiją ir kuri baigsis, man atrodo, atvira karinė kaktomuša su Vakarais, su NATO aljansu. Tai ar tas pats yra ir Kinijai, ar tokia pati neišvengiamai yra ir Kinijos raida?
Kinija labai sąmoningai tam ruošiasi ir vėlgi juda per tą patį Taivaną. Karinės agresijos Taivano atžvilgiu laiko kol kas tik tai, kad tai vis dėlto yra atsilikusi karinė jėga, lyginant su JAV. Šitą atotrūkį ji stengiasi žūtbūt ir visais būdais sumažinti. Kai ji pajus ir nuspręs, kad šitas atotrūkis yra sumažintas iki minimumo arba yra išlygintas arba net turi persvarą, mano nuomone, ji tą agresiją, kuri gali baigtis ir atviru karu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, pradės“, – aiškino V.Bruveris.
Taip pat ELTA vyriausiasis redaktorius lygindamas abu režimus, pažymėjo, kad Rusija yra mažesnė šalis, kuri labiau degradavusi visais požiūriais. Jo teigimu, po Sovietų Sąjungos griuvimo ten įsitvirtino kriminalinis režimas, pagrįstas nusikalstamo pasaulio ir specialiųjų tarnybų sąjunga.
„Ten viskas įvyko brutaliau, primityviau ir atviriau. Be to, šalies mastas, nors kalbant apie Rusiją gal tai skamba ir ironiškai, bet jeigu lyginame su Kinija, yra mažesnis ir visi procesai vyko greičiau. Aplinkui vyko ir kiti greiti procesai, tame tarpe buvusiose imperijos kolonijose, Ukrainoje, kurie prasidėjo prieš 10 metų. Taigi jai reikia, kadangi viskas vyksta žymiai greičiau istorinėje perspektyvoje, reaguoti kuo greičiau. Ji buvo priversta reaguoti greičiau ir pasiekė šitą tašką, kuriame dabar yra“, – pasakojo V.Bruveris.
Paklaustas kiek įvairios vidaus problemos tampa katalizatoriumi diktatūroms „ieškoti laimės svetur“, V.Bruveris teigimu, tai yra istorinis dėsnis, kurį galima pastebėti per visą istoriją. Pasak jo, carinė Rusijos imperija tai demonstravo reguliariai.
„Kaupiantis vidinėms problemoms pirmiausia visada ieškoma būdo jas kompensuoti, mobilizuoti visuomenę, patvirtinti savo kaip vado teisę ir jėgą <...>. Visada pagunda pradėti tą mažą, pergalingą karą, kuris dažniausiai virsta nei mažu, nei pergalingu. <...> dabar klasikinis pavyzdys, kurį matome prieš akis, karas Ukrainoje“, – aiškino V.Bruveris.
Taivano klausimas
Kalbėdamas Kinijos situaciją, ELTA vyriausiasis redaktorius pabrėžė, jog Kinijos režimas vadovaujasi imperinio suvokimo mąstysena. Jo manymu, pradėtas Rusijos karo Ukrainoje nebūtinai reiškė, kad šalies viduje kaupiasi problemos. Rusija pradėdama invaziją ekonomiškai buvo pakankamai stabili, jos į kovas nevedė ekonominė degradacija ar nuosmukis.
Pasak V.Bruverio, Kremlių vadovavosi kitais motyvais, panašiais į tuos, kurie veikia Kiniją Taivano atžvilgiu. Tai imperijos suvokimas, kad tam tikra teritorija, kurią ji laiko savo dalimi, turi būti grąžinta į imperijos sudėtį, kitu atveju ją reikia sunaikinti, nes jos egzistavimas pakerta režimo vadovybės autoritetą ir legitimumą.
„Koks gi tu diktatorius, koks tu esi šeimininkas, jeigu tu nesugebi suvaldyti kažkokios antrarūšės tautelės, kuri dar drįsta tau priešintis ir nesutikti su nurodymu grįžti į darbą. Tai yra psichologiniai bei simboliniai dalykai, kurie dažnai diktuoja diktatūrų veiksmus ir logiką. Tai yra jų vidinė logika, kuri yra labai griežtai racionali. Tai yra vilkų gaujos ir mafijos klano logika nepriklausomai nuo socialinių ir ekonominių problemų dinamikos ar tų problemų augimo <...>. Svarbu suprasti šią psichologinę, fundamentalią Kinijos diktatūros režimo nuostatą prieš kitus“, – kalbėjo ELTA vyriausiasis redaktorius V.Bruveris.
Anot V.Bruverio, esminį skirtumą tarp režimų požiūrių į Taivano ir Ukrainą galima matyti jau dabar.
„Nors Ukraina užpulta ir niokojama, ir destrukcijos bei sekinimo karu bus niokojama toliau destrukcijos, Taivanas ne. Taivanas yra klestinti valstybė ir kol kas kol kas saugi. Bet saugi dėl ko? <...> pagrindinis faktorius sulaikantis Kiniją, kad Taivano atžvilgiu dar sparčiau negu NATO 5 straipsnis suveiktų JAV gynyba ir reakcija. Taivanas turi realias saugumo garantijas ir Kinijos diktatūra tai mato.
Rusija matydama, kad Ukraina yra ne tik už NATO sienos, bet ir apskritai už realių saugumo garantijų sienos, ir tai, kad Vakarai ne tik savo ginklu, bet ir savo kūnais nestos jos ginti, jautėsi galinti ją užpulti. O dabar jaučiasi galinti ją naikinti dėl to, kad Vakarai ir toliau demonstruoja, jog nėra pasiryžę ir nusiteikę ginti Ukrainą“, – pabrėžė V.Bruveris.
