Lenkija praėjusią savaitę skėlė antausį karo krečiamai Ukrainai – pareiškė nebetieksianti Kijevui ginklų ir daugiausia dėmesio skirsianti savo gynybai.
Valdančioji Teisės ir teisingumo partija pažėrė kaltinimų ir kaimyninei Vokietijai – pareikalavo, kad į Lenkijos rinkimų kampaniją nustotų kištis kancleris Olafas Scholzas. Šis kritikavo Varšuvą dėl skandalo, kai įvairiose šalyse, ypač Afrikoje ir Azijoje, veikiančių Lenkijos konsulatų darbuotojai už tūkstantinį atlygį masiškai dalijo Lenkijos vizas ir taip atverdavo duris į ES.
Ką reiškia dabartinė Lietuvos kaimynės pozicija ir kokia kryptimi po balsavimo spalio 15-ąją ji gali pasukti?
Pasirodžius aštriems Lenkijos valdančiųjų pareiškimams, netrūksta manančių, jog toks ažiotažas sukeltas dėl šalyje artėjančių parlamento rinkimų.
Rytų Europos studijų centro (RESC) politikos analitikas Adamas Roževičius sakė, kad Teisės ir teisingumo partijos vyriausybė jau ilgą laiką vykdo politiką, kurios esmė – bet kokią valdžios veiksmų kritiką sutikti priešiškai, o ypač – artėjant rinkimams, kurie dabartiniams valdantiesiems gali tapti problemiški.
Nesantaika su Berlynu
„Pirmiausia dabartinė vyriausybė negali atrodyti silpnai, tad aštriai reaguoja į bet kokius pareiškimus, kritikuojančius Lenkijos valdančiųjų veiksmus, – kalbėjo A.Roževičius. – Antra, tai yra ilgalaikis jų užsienio politikos vektorius, pagal kurį norima pabrėžti, jog Lenkija – suvereni valstybė ir gali vykdyti vidaus politiką taip, kaip nori pati. Net kai tai kartais kertasi su Europos Sąjungos direktyvomis ar teise.“
Kai O.Scholzas pareiškė, kad Varšuva turi pasiaiškinti dėl įtarimų pardavinėjus vizas migrantams, Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau atkirto, jog Vokietijos kanclerio žodžiai pažeidžia suverenių valstybių lygybės principus, kurie yra gerų kaimyninių santykių ir draugiško bendradarbiavimo su Lenkija pagrindas.
Vertindamas šį susikirtimą analitikas A.Roževičius pabrėžė, kad įtampa tarp Vokietijos ir Lenkijos jau buvo padidėjusi, kai Teisės ir teisingumo partija vis reikalaudavo Berlyno, kad Vokietijos vyriausybė sumokėtų Antrojo pasaulinio karo reparacijas.
Teisės ir teisingumo partijos konfliktas su Vokietija yra ilgalaikis.
Lenkijos vyriausybė dažnu atveju bandydavo parodyti, kad vokiečių politikai bando daryti įtaką Lenkijos vidaus procesams, o dabar – kad kišamasi į rinkimus, – kalbėjo A.Roževičius. – Kita vertus, akivaizdus Vokietijos noras, kad rinkimus laimėtų opozicija su Donaldu Tusku priešakyje, nes jo pozicija nėra tokia antivokiška kaip dabartinės vyriausybės Varšuvoje. Šiuo metu santykiai tarp Lenkijos ir Vokietijos yra vieni prasčiausių per pastaruosius tris dešimtmečius.“
Gali prireikti koalicijos
Apklausų duomenimis, Piliečių platforma, kurios lyderis yra buvęs Lenkijos premjeras ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D.Tuskas, artėjančiuose rinkimuose turėtų gauti 29 procentus balsų.
Valdantieji D.Tuską vadina Briuselio elito pasiuntiniu, kuriam nerūpi Lenkijos saugumas ir savarankiškumas. Piliečių platformos vadovas atkerta, kad dar kartą perrinkti valdantieji sunaikins demokratiją ir nuves šalį autoritarizmo keliu.
Teisė ir teisingumas sieks laimėti rinkimus trečiąkart iš eilės – Lenkijoje taip dar nėra nutikę. Šalį nuo 2015-ųjų valdanti Jaroslawo Kaczynskio vedama partija, remiantis apklausomis, šįkart turėtų pelnyti apie 33 proc. balsų. Dėl to siekiant daugumos parlamente prireiktų burti koaliciją.
Anot A.Roževičiaus, tai gali būti sudėtinga: tikėtinos Teisės ir teisingumo partijos partnerės – kraštutinės dešinės partijos „Konfederacija“ – reitingai nuo vasaros pabaigos smarkiai smuko.
O štai dauguma Lenkijos opozicinių judėjimų anksčiau pareiškė, kad prieš rinkimus suvienijo jėgas.
Pasak A.Roževičiaus, yra nemaža tikimybė, kad trys didžiausios opozicinės partijos – „Trečiasis kelias“, Piliečių platforma ir „Naujoji kairė“ – patys galės formuoti koaliciją parlamente ir bandyti sudaryti vyriausybę.
„Tai nėra geriausia padėtis dabartiniams valdantiesiems. Matome, kad Teisės ir teisingumo partija siekia bet kokiais būdais išsaugoti savo pranašumą rinkimuose. Tai yra viena priežasčių, kodėl Lenkija stipriai reagavo į Ukrainos veiksmus ir pareiškimus dėl grūdų“, – tikino RESC politikos analitikas.
Lenkija neleidžia pigesniems grūdams iš Ukrainos patekti į jos vidaus rinką, nes Teisės ir teisingumo partijai lygtis paprasta – lenkų ūkininkai nenori ukrainietiškų grūdų konkurencijos, o valdantieji nori šių ūkininkų balsų per rinkimus.
Rugsėjo 16 d. ES nusprendė nepratęsti draudimo importuoti ukrainietiškus grūdus, teigdama, jog grėsmė su Ukraina besiribojančių Bendrijos šalių vietos rinkai išnyko.
Tačiau Lenkija tam nepakluso ir taip sukėlė griežtą Kijevo reakciją, įskaitant skundą Pasaulio prekybos organizacijai.
Pabrėžia savarankiškumą
Artėjančių rinkimų rezultatai gali turėti įtakos Varšuvos santykiams su Briuseliu. Anot A.Roževičiaus, laimėjus Teisės ir teisingumo partijai konfliktas su ES kokia nors forma veikiausiai tęsis.
„Yra tam tikra šios vyriausybės tradicija: parodymas, jog Varšuva niekada nesutiks, kad ES norai arba teisė yra aukščiau už Lenkijos nacionalinę teisę.
Jie vis tiek žengs tokiu keliu, labai stipriai akcentuos savo suverenumą, nepriklausomybę nuo Briuselio ir toliau vykdys ne iki galo suderintą politiką su Vakarų vyriausybėmis“, – teigė RESC analitikas.
Jau nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios Lenkija bando užimti naują vaidmenį tarptautinėje arenoje.
„Lenkija sparčiai ginkluojasi ir pasauliui siekia parodyti, kad gynybą ir saugumą vertina labai rimtai. Kalbant apie tarptautinį dėmenį, jie nori būti tam tikri lyderiai tarp NATO šalių“, – pabrėžė A.Roževičius.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis praėjusią savaitę pareiškė, kad nebetieks ginklų prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai.
Tai sukėlė didelį ažiotažą, nes Varšuvos paspirtis Kijevui yra viena didžiausių skaičiuojant paramos vertę nuo šalies bendrojo vidaus produkto.
Ukrainos naujienų agentūros UNIAN duomenimis, Lenkija karo niokojamai šaliai yra atsiuntusi daugiau nei 240 sovietinių tankų ir kone 100 šarvuočių. Nuo plataus masto karo pradžios bendra Lenkijos karinė parama Ukrainai perkopė 3 mlrd. eurų.
Bando sušvelninti žalą
Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, iš situacijos nereikėtų pūsti burbulo – Lenkijos pareiškimą geriau vertinti kaip politiškai motyvuotą žingsnį ginčo dėl grūdų importo akivaizdoje.
Gynybos ekspertų sluoksniuose jau kurį laiką buvo žinomas faktas, kad Lenkija nesiunčia ginklų į Ukrainą, nes paprasčiausiai nebeturi, ką daugiau pasiūlyti.
O diplomatinis ginčas tarp Varšuvos ir Kijevo dėl grūdų, pasak A.Roževičiaus, neturėtų keisti lenkų požiūrio į ukrainiečius.
„Absoliuti dauguma pasisako už paramą: pavyzdžiui, pabėgėliams iš Ukrainos – apie 75 proc. Bet vienas klausimų, kuris aiškiai parodė, kad lenkai vis dėlto nori rūpintis ir savo interesais – dėl grūdų.
Lenkijos visuomenei tai svarbu, nes nemaža dalis bendrojo vidaus produkto sudaroma iš ūkininkų veiklos. Pamatę, kad ukrainietiški grūdai labai stipriai numuša jų grūdų kainą, lenkai linkę saugoti savo nacionalinį interesą – parama bei simpatijos Ukrainai turi tam tikras ribas“, – sakė RESC analitikas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį lankėsi Lenkijoje, tačiau nesusitiko su jokiais pareigūnais.
Pasak A.Roževičiaus, V.Zelenskis praėjusią savaitę kalbėjosi su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda Niujorke per Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją, tad tam tikras abiejų valstybių vadovų kontaktas, tvyrant įtampai dėl ukrainietiškų grūdų importo, buvo.
Tačiau toje pat Generalinėje Asamblėjoje sakydamas kalbą V.Zelenskis užsiminė, kad Lenkija ir kelios kitos ES šalys, siekdamos apsaugoti savo rinką, iš tikrųjų padeda Rusijai.
Dėl to Ukrainos ambasadorius Varšuvoje buvo iškviestas į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją, o Lenkijos premjeras M.Morawieckis įspėjo V.Zelenskį neįžeidinėti lenkų tautos.
„Vis dėlto lenkų ir ukrainiečių politikai ir šiuo metu susitikinėja gana dažnai. Savo poziciją bando pateisinti abi pusės: užsiima tam tikru žalos valdymu. Siekiama parodyti gestus, kurie truputį sušvelnintų padėtį.
Tą padarė ir pats V.Zelenskis, Lenkijoje prieš kelias dienas susitikęs su lenkų savanoriais, kovojančiais Ukrainos pusėje“, – teigė A.Roževičius.
Per šalį rieda propagandinis autobusas
Artėjant rinkimams Lenkijoje žygį per šalį pradėjo valdančiųjų rinkimų kampanijos autobusas. Pasak premjero M.Morawieckio, to tikslas – padėti visiems Lenkijos gyventojams suprasti, kokią didelę grėsmę kelia svarbiausia opozicinė partija Pilietinė platforma ir jos doktrina ginti Lenkiją tik nuo Vyslos upės linijos.
Rinkimų kampanijos vaizdo įraše Lenkijos gynybos ministras M.Blaszczakas teigė, kad ankstesnė Pilietinės platformos ir Lenkijos liaudies partijos vyriausybė buvo parengusi Lenkijos gynybos planus, kuriuose karo atveju numatyta imtis veiksmų tik į vakarus nuo Vyslos upės.
M.Morawieckis sakė: „Šis planas ne tik pasmerkia daugiau nei 10 mln. lenkų Rusijos vergovei, bet ir lems tų vietovių gyventojams įvykius, kokius matėme Bučoje ir Irpinėje, Borodiankoje ir šimtuose kitų Ukrainos miestų.“
