„Hamas“ Gazos kontrolę perėmė 2007-aisiais.
Per Izraelio atsakomąją ataką oru Gazoje žuvo daugiau nei 900 žmonių.
232 kelias – ne tik nauja siena. Tai – nauja fronto linija, rašo „The Guardian“.
Žudė ir niekino
Praėjus keturioms dienoms po „Hamas“ atakos – antradienį – Izraelio gynybos pajėgos (IDF) paskelbė, kad pagaliau pavyko apsaugoti perimetrą su Gazos Ruožu. Vidurdienį ši informacija jau neatitiko realybės. Antskrydžiai, artilerijos pabūklų gaudesys, automatų tratėjimas užvaldė tuščius laukus. Pro šalį pravažiavo Izraelio tankų konvojus. Virš galvų praskrido du kariniai sraigtasparniai, patikros punktuose įsitempę kariai reagavo į kiekvieną staigesnį judesį.
Virš Gazos kilo juodi dūmai.
Nuo 232 kelio galima pasiekti netoli esantį Reim kibucą. Šią vietą pasaulis dabar geriau žino dėl žaibiškai košmaru virtusio muzikos festivalio. Šeštadienio rytą „Hamas“ automobiliais įsiveržė į festivalio teritoriją ir ėmė šaudyti į bėgančius žmones. Kol vienus žudė – kitus grobė. Netrukus pasaulį apskriejo kraupūs vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos grobiamos moterys, chaosas ir tvyranti baimė.
Išgyvenę pasakojo, kad „Hamas“ teroristai vertė juos gultis šalia negyvų draugų ir pačius apsimesti negyvais. Jie buvo priversti stebėti, kaip prievartaujamos moterys, kurias vėliau nušaudavo į galvą arba surišdavo ir sudegindavo.
Aukų kūnai iš kibuco prieigų jau išgabenti. Juos nužudžiusiųjų – likę.
Kaip rašo „The Guardian“, šalikelėje gulėjo 5 vyrų kūnai. Jie išrengti iki trumpikių, nes buvo tikrinama, ar neturi sprogmenų. Aplink juos – krūvos drabužių ir žaliu „Hamas“ bei baltu Palestinos „Islamo džihado“ grupuočių ženklais pažymėta karinė įranga.
Vienas jų – be galvos. Netoliese esančiame kelyje – sušaudyti automobiliai su Izraelio ir Palestinos numeriais.
Gatvėse – šūviai
Sderote, į šiaurės rytus nuo Gazos esančiame mieste, situacija – nė kiek ne geresnė. 48-erių Katry Kamenecki, iš Moldovos į Izraelį išvykusi prieš šešerius metus, pasakojo, kad niekada nemėgo šios vietos. Bet po to, kai keturias dienas kartu su 23-ejų dukra slėpėsi savo namuose ir stebėjo, kaip Izraelio pajėgos susirėmė su kitapus gatvės policijos nuovadą užėmusiais užpuolikais, ji džiaugėsi išėjusi į lauką, nors dažnai ir aidėjo oro pavojaus sirenos, skelbiančios, kad būtina bėgti iki artimiausios slėptuvės.
„Ant mūsų stogo buvo Izraelio snaiperiai, mes galėjome juos girdėti. Nebuvo nei vandens, nei elektros. Sėdėjome tamsoje ir neįsivaizdavome, kas vyksta. Aš tik šiandieną imu suprasti, kas dėjosi. Sulaukiame viena kitai prieštaraujančios informacijos. Kartais miesto „WhatsApp“ ar socialinių tinklų programėlių paskyrose sakoma, kad jau galima eiti į lauką ir viskas baigėsi, nors matome, kad ne. Jie ir toliau namuose rasdavo teroristų“, – pasakojo K.Kamenecki.
Ji pridūrė: „Pirmadienį mano vadovas paklausė, ar aš ateisiu į biurą.“
Kai ji kalbėjosi su „The Guardian“ žurnalistais, iš kitapus kelio aidėjo policijos nuovadą griaunančių buldozerių garsas. Po intensyvių kovų IDF nuovados kontrolę perėmė sekmadienį. Izraelio pajėgos per operaciją, kurią vadino „greitpuodžiu“, nukovė 10 vyrų. Per operaciją IDF pajėgos stabiliai didino šūvių skaičių ir palaipsniui vis intensyviau naudojo sunkiąją ginkluotę. Tikslas – kad palestiniečiai teroristai pasiduotų arba ant jų tiesiog užgriūtų pastatas.
Beveik visais atvejais įvyksta antrasis variantas.
Kovų ženklai – ir kitose 28 tūkstančių žmonių Sderoto miesto vietose. Matosi, kad intensyvūs susirėmimai vyko ir pagrindinėje gatvėje, kur vienoje pusėje – vaikų žaidimų aikštelė, kitoje – biblioteka, o per vidurį – sudegę ir kulkų suvarpyti automobiliai. Už kelių gatvių į pastatą pataikė raketa, vis blyksčiojo oro gynybos sistemos. Netrukus pasirodė du savanoriai.
19-metis Netanas Elas tik gūžtelėjo pečiais, paklaustas apie pavojų, kurį patiria pristatydamas maistą ir kitus būtiniausius produktus šeimoms: „Tiesiog tai darome ir tiek.“
Operacija sausuma – neišvengiamybė
Pirmadienio vakarą izraeliečiams buvo nurodyta 72 valandoms paruošti saugias slėptuves, pasirūpinti maistu, vandeniu ir kitais būtiniausiais dalykais. Kaip rašo „The Guardian“, tai – aiškus ženklas, kad Izraelio įžengimas į Gazą sausuma yra neišvengiamybė. Operacija pareikalaus daugiau palestiniečių ir izraeliečių gyvybių. IDF atstovas spaudai admirolas Danielis Hagari paskelbė, kad jau ant gana mažo Gazos Ruožo numesta „šimtai tonų bombų.“ Jis pabrėžė, kad svarbiausia „padaryta žala, o ne taiklumas.“
Dabar vienas pagrindinių klausimų – ar Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu ištęsės pažadą „sulyginti“ Gazos Ruožą, kuriame yra apie 2,3 milijono įstrigusių civilių, ar nuspręs jį okupuoti. Izraelis okupacines pajėgas iš Gazos patraukė dar 2005-aisiais.
Po dvejų metų „Hamas“ užėmė Gazą per Palestinos pilietinį karą su Palestinos prezidentui lojaliomis „Fatah“ pajėgomis. Po pilietinio karo Egiptas ir Izraelis užvėrė vartus Gazos Ruožui. Nuo to laiko tarp Izraelio ir įvairių Gazos grupuočių įvyko penki karai ir keletas mažesnių konfliktų.
Dabar daugėja ženklų, kad karas Gazoje gali išsiplėsti. Izraelio kraštutinių dešiniųjų pažiūrų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras antradienį paskelbė, kad ministerija civilių sukurtoms saugumo komandoms, kurios veiktų pasienio su Gaza miestuose ir bendruomenėse, perduos 10 tūkstančių automatų. Automatai taip pat pažadėti mišriems žydų ir arabų miestams bei Izraelio gyvenvietėms Vakarų Krante, kur per pastaruosius 18 mėnesių įtampa pasiekė 20 metų neregėtą lygį.
Tuo metu Izraelio šiaurėje sukarinta libanietiška „Hezbollah“ teroristinė organizacija vis grasina prisijungti, jeigu Izraelis Gazoje vykdys antžeminę operaciją. Grupuotė jau prisiėmė atsakomybę dėl į Izraelį paleistų raketų ir gyvybių pareikalavusių susirėmimų pasienyje.
„Kai čia persikausčiau, pamaniau: „Tai siaubinga. Kaip šeimos ir jų vaikai su tuo susitaiko, – sakė K.Kamenecki. – Bet prie to pripranti. Aš net negalvoju apie didesnio karo tikimybę. Dabar kiekviena diena tai – žingsnis po žingsnio.“
Parengta pagal „The Guardian“ informaciją.
