Viena iš palaikymo apraiškų – Šiaurės Kinijos Daliano mieste užfiksuoti 20 šviežių gvazdikų, atremtų į atminimo lentą Rusijos karių kapinėse. Čia atgulė daugybė sovietų lakūnų, kurių antkapius puošia lėktuvų skulptūros.
Kaip pasakojo vietiniai, prieš tai netikėtai pasirodė Kinijos kariuomenės kareiviai, kurie aptvėrė visas kapines, kad Rusijos delegacija prieš „Juostos ir kelio iniciatyvos“ forumą galėtų pagerbti savo žuvusiuosius Korėjos kare. Šiame konflikte rusai ir kinai kovojo petys į petį prieš JAV ir jų sąjungininkus.
Nuo to laiko praėjo daugiau nei 70 metų, tačiau bendras minėjimas Daliane aiškiai parodo, kad Maskva ir Pekinas ir toliau labai vertina savo buvusį karinį aljansą. Rusijos karas prieš Ukrainą to niekaip nepakeitė.
Nuo invazijos pradžios Pekinas ir Maskva dar labiau sustiprino savo ir taip glaudžius ryšius daugelyje sričių, įskaitant karinį bendradarbiavimą, verslą ir prekybą. Žinoma, tai prieštarauja Kinijos tvirtinimui, kad šalis laikosi neutralios pozicijos, kaip ji vadina, „Ukrainos konflikte“.
V. Putino ir Xi Jinpingo draugystė
Antradienį Vladimiras Putinas atvyko į Pekiną, kur dalyvavo „Juostos ir kelio iniciatyvos“ forume. Tai jau trečias jo ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimas nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Maskva nei kiek nesistengia sumenkinti savo glaudžių ryšių su Kinija. Priešingai, Rusijai antros pagal dydį pasaulio galybės buvimas jos pusėje yra neįkainojama vertybė. Maskvos pareigūnai labiausiai norėtų išvengti didesnės priklausomybės nuo Pekino įspūdžio, nors faktai aiškiai kalba ką kitą.
Iš viešų pasisakymų galima būtų spręsti, kad abu diktatoriai sutaria neblogai. V. Putinas kreipiasi į Xi Jinpingą kaip į „brangų seną draugą“, o šis savo ruožtu Kremliaus šeimininką vadina „geriausiu draugu“. Jie vienas kitam yra įteikę savo aukštųjų mokyklų garbės daktarų vardus ir – tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų periferijoje – keletą kartų kartu šventė gimtadienius: 2013 m. Balyje prie degtinės ir dešros, o 2019 m. Tadžikistane – prie ledų.
Birželį V. Putinas pasveikino Xi Jinpingą 70-ojo gimtadienio proga. Pats Rusijos lyderis yra tik aštuoniais mėnesiais vyresnis už savo Kinijos kolegą. Jo tėvas Antrojo pasaulinio karo metais kovojo prieš nacistinę Vokietiją, o Xi Jinpingo tėvas, būdamas komunistų pareigūnas, kovojo prieš Japoniją. Jaunystėje abu išgyveno sunkius metus. Ir abu turi dukterų.
Tačiau, be panašios praeities, juos sieja bendras politinis tikslas – palaužti JAV dominavimą. Rusija ir Kinija vaizduoja save kaip kovotojas prieš Vašingtono „hegemonijos siekį“. Taip pat nuolatos kartojama, kad „abiejų šalių draugystė neturi ribų, neva nėra „uždraustų bendradarbiavimo sričių“.
Praėjusių metų kovą, kai karas jau siautėjo daugiau nei metus, Kinijos vadovas surengė atsakomąjį vizitą – vieną iš dviejų užsienio kelionių, kurias Xi Jinpingas surengė 2023 m.
V. Putinas savo svečiui parengė iškilmes, kurios trims dienoms paralyžiavo pusę Maskvos. Paskutinį vakarą, patogiai patekęs į kamerų ir mikrofonų akiratį, Xi Jinpingas atsisveikino su savo šeimininku ant Kremliaus laiptų žodžiais: „Šiuo metu vyksta tokie pokyčiai, kokių nematėme jau 100 metų. Ir mes esame tie, kurie kartu lemia šiuos pokyčius.“
V. Putinas tik atitarė: „Sutinku.“
Draugai ir kare
Rusijos ir Kinijos karinį bendradarbiavimą aktyviai skatino Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija – antivakarietiškas saugumo forumas, kurio plėtrą aktyviai vykdo Pekinas. Abi šalys taip pat rengia bendras karines pratybas, pavyzdžiui, milžinišką „Vostok“ operaciją 2022 m. rugsėjį, kuriai asmeniškai vadovavo Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas.
Karas Ukrainoje jokiu būdu neprivertė Kinijos sumažinti šio bendradarbiavimo intensyvumo. Į atsargą išėjęs Liaudies išlaisvinimo armijos pulkininkas, šiuo metu Pekino Tsinghua universiteto Tarptautinio saugumo ir strategijos centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Zhou Bo pareiškė, kad dėl to kaltas Vašingtonas.
„Amerikiečiai didina savo pastangas Indostane, – patikino jis ir atskleidė, kad tai Pekinui kelia nerimą. – Bendras patruliavimas signalizuoja, kad Kinija ir Rusija vis dar turi bendrų interesų.“
Zhou Bo pažymėjo, kad Vakarai neturėtų klysti vertindami Kinijos ir Rusijos santykius tik karo kontekste. Jo teigimu, kad šalys-kaimynės, turinčios daugiau kaip 4 000 km ilgio bendrą sieną, neturi kito pasirinkimo, kaip tik sugyventi.
Kinų ekspertas taip pat tvirtino, kad Kinija jau prisidėjo prie to, kad karas baigtųsi, ir šis indėlis, anot jo, yra beveik kaip oras, kuriuo kvėpuojame.
„Galbūt jūs to nežinote, bet tuoj pat pastebėtumėte, jei jo trūktų“, – patikino jis. Zhou Bo atkreipė dėmesį į tai, kad Xi Jinpingas primygtinai reikalavo, jog konflikte būtų vengiama branduolinių ginklų – ir pažymi, kad nors Kinijai labai rūpi draugystė su Rusija, ji nesuteikė jai jokios karinės paramos.
Medžiokliniai šautuvai, dronai ir palydovai
Kol kas atrodo, kad tai tiesa, kai kalbama apie didelio masto karinę įrangą ir mirtinus ginklus. Nepaisant 2022 m. kovą išsakytų JAV teiginių, kad tokie tiekimai buvo rengiami, neatrodo, kad jie buvo atlikti.
Tačiau tai negalioja dvejopo naudojimo prekėms, t. y. daiktams, kurie gali būti naudojami ir kariniais, ir civiliniais tikslais. Joms taikomas JAV, Europos Sąjungos ir kitų šalių Rusijai įvestas visapusiškas sankcijų režimas.
Pavyzdžiui, 2022 m. Rusija iš žemyninės Kinijos ir Honkongo importavo puslaidininkių už 900 mln. dolerių (maždaug 851,3 mln. eurų), t. y. daugiau nei dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. Taip pat dokumentuose užfiksuotas 1 000 medžioklinių šautuvų, 154 000 šalmų ir gerokai padidėjęs keramikos, naudojamos neperšaunamose liemenėse, eksportas iš Kinijos.
Remiantis sutartimi, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP, 2022 m. lapkričio mėnesį viena Kinijos bendrovė pardavė du Žemės stebėjimo palydovus Rusijos bendrovei, priklausančiai Jevgenijui Prigožinui.
Iki kovo mėnesio iš Kinijos į Rusiją pateko dronų ir susijusių komponentų už 12 mln. dolerių (maždaug 11,35 mln. eurų). Be to, Japonijos žurnalas „Nikkei Asia“ išnagrinėjo Rusijos muitinės dokumentus, kuriuose žurnalistai nustatė, kad bent 37 iš šių dronų buvo aiškiai skirti naudoti Ukrainoje.
Kinijos socialinių mokslų akademijos Rusijos ekspertas Xiao Binas tvirtina, kad Kinijos vyriausybė neturi nieko bendra su tokiais tiekimais.
„Tačiau jei kai kurios Centrinės Azijos valstybės veikia kaip tarpininkės, Kinija neturi jokių svertų, – gynėsi jis. – Kai prasidėjo karas, Rusijos bendrovės atidarė ten savo atstovybes.“
Tačiau pardavėjai Kinijoje greičiausiai taip pat tiekia Rusijai prekes, kurių ji nebegali gauti kitur, kaip rodo pokalbis su rusų verslininke Pekine.
Ji dirba įmonėje, kuri Rusijoms pirkėjams suranda atitinkamus Kinijos gamintojus. Pasak jos, verslas sėkmingas ir toliau auga. Ji sako, kad šiuo metu jos įmonė gauna daugybę užklausų iš Rusijos dėl firminių drabužių iš tokių kompanijų kaip „Adidas“ ir „Louis Vuitton“. Tačiau kai kurios užklausos jai pasirodė keistos, pavyzdžiui, užklausa dėl medžioklinių šautuvų optinių taikiklių.
Rekordinis dvišalės prekybos lygis
Tikėtina, kad tokie akivaizdūs sankcijų, kuriomis siekiama Maskvai užkirsti kelią įsigyti šią įrangą, pažeidimai ir toliau liks nenubausti. Sandoriai yra per daug diskretiški, kad juos būtų galima lengvai susekti, ir per maži, kad Vakarai rizikuotų konfrontuoti su Pekinu. Dėl Rusijos izoliacijos Kinijos bendrovės tapo naudos gavėjomis.
2022 m. Kinijos ir Rusijos prekyba pasiekė rekordinį 190 mlrd. dolerių (maždaug 179,7 mlrd. eurų) lygį, t. y. 30 proc. daugiau nei prieš karą. Tikėtina, kad 2023 m. šis skaičius bus gerokai didesnis, nes vien per pirmuosius aštuonis mėnesius prekyba jau pasiekė 155 mlrd. dolerių (maždaug 146,6 mlrd. eurų) lygį. Jei tokia tendencija išliks, iki metų pabaigos apimtis gali pasiekti 230 mlrd. dolerių (maždaug 217,5 eurų).
Kadangi kiniškos prekės Rusijoje vis dažniau keičia vakarietiškos kilmės prekes, vis daugiau energetinių žaliavų plūsta priešinga kryptimi. Rugpjūtį Rusija į Kiniją tiekė 2,5 mln. barelių neapdorotos naftos per dieną – daugiau nei Saudo Arabija ir 26 proc. daugiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį.
Kaip gamtinių dujų tiekėja Rusija kol kas užima ne tokią dominuojančią padėtį, tačiau vis dėlto įsitvirtina. Nors 2022 m. Kinija suvartojo 1,2 proc. mažiau dujų nei 2021 m., Rusijos vamzdynais tiekiamų dujų importas padidėjo 54 proc.
Ir visa ši prekyba pildo Maskvos karo kasą. Ukrainai šie pokyčiai kelia tokį nerimą, kad Kijevas spalio 3 d. tris Kinijos naftos milžines oficialiai įtraukė į „tarptautinių karo rėmėjų“ sąrašą.
Maskva priversta parduoti su didele nuolaida
Kad jėgų pusiausvyra krypsta Pekino naudai, rodo kainų nuolaidos, kurias Maskva buvo priversta daryti. Rusija apskaičiavo, kad iki 2026 m. ji galės parduoti savo dujas Europai ir Turkijai vidutiniškai už 481,70 JAV dolerio (madaug 455,6 eurų) už 1 000 kubinių metrų.
Tuo tarpu vartotojams Kinijoje ši kaina vidutiniškai sieks tik 271,60 JAV dolerio (maždaug 256,9 eurų) – tai 44 proc. nuolaida. Šie skaičiavimai atlikti remiantis prognozėmis, rugsėjo mėnesį pateiktomis Rusijos ministrui pirmininkui Michailui Mišustinui.
Nepaisant to, rusai vis dar ketina didinti tiekimo apimtis. Šiuo tikslu jie skatina statyti antrąjį dujotiekį iš Sibiro. Kol kas Kinija delsia, tikriausiai norėdama diktuoti geresnes sąlygas. Atrodo, kad laikas yra Pekino pusėje.
Rusijos alternatyva – suskystintos gamtinės dujos (SGD). Atvėsintos iki minus 163 laipsnių Celsijaus ir traukiniu gabenamos į Vladivostoką, Sibiro dujos gali būti pumpuojamos į tanklaivius ir gabenamos į Kiniją arba Indiją. Kelios Kinijos bendrovės turi reikiamų dujų skystinimo gamyklų.
Tačiau ir čia Rusijos verslininkams kyla ne vienas klausimas ir iššūkis: kaip kinai ketina mokėti? Į kokias sąskaitas? Ar pervedimai doleriais nepažeidžia Vašingtono įvestų sankcijų kai kuriems didiesiems Rusijos bankams? Ar reikėtų naudoti kitą valiutą? Arba mokėjimai natūra?
Vis dėlto, daugeliu kitų atvejų šis klausimas jau išspręstas – Kinijos valiutos naudai. Prieš prasidedant karui, juaniais buvo atsiskaitoma vos už 0,4 proc. rusiško eksporto. Tačiau 2023 m. pirmąjį pusmetį ši dalis sudarė jau 25 proc. visos Rusijos užsienio prekybos – ir 75 proc. prekybos su Kinija. Nuo vasario mėnesio juanis pakeitė dolerį kaip labiausiai prekiaujama užsienio valiuta Rusijoje.
Visuomenių nuotaikos
Tačiau kiek gilus yra tarpusavio priklausomybės didinimo postūmis? Ar jis kyla pirmiausia iš politikų ir verslo vadovų, ar apima Rusijos ir Kinijos visuomenes?
„Der Spiegel“ rašo, kad Kinijoje nėra patikimų viešosios nuomonės apklausų. Žinoma, Kinijos žiniasklaidos tonas yra itin prorusiškas, o Rusiją kritikuojantys balsai yra cenzūruojami.
Nors tarp Kinijos intelektualų galima išgirsti vis didesnę distanciją Rusijos atžvilgiu, pačiam Pekinui svarbiausi yra galios ir politikos sumetimai.
Silpnesniosios partnerės pusėje šiuose nelygiaverčiuose santykiuose vaizdas kiek aiškesnis. Vienintelio Rusijoje likusio nepriklausomo apklausų centro „Levada Center“ apklausa parodė, kad 85 proc. respondentų neseniai teigė teigiamai vertinantys Kiniją. Apie 58 proc. pripažino šią šalį artimiausia Rusijos drauge ir sąjungininke. Apklausoje Kinija užėmė antrąją vietą, nusileisdama tik Baltarusijai.
Centro akademinis vadovas Ledas Gudkovas sakė, kad šios nuotaikos pradėjo keistis dar prieš karą. Sociologo teigimu, Rusija pamažu vis palankiau žiūri į Kiniją. Analitiko teigimu, šiam atvejui galioja posakis „Mano priešo priešas yra mano draugas“.
Ruso nuomone, V. Putino antivakarietiška kalba 2007 m. Miuncheno saugumo konferencijoje, 2014 m. Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir po to sekusios pirmosios sankcijos – tai etapai, kurie paskatino Kremliaus retorikos prieš Vakarus suintensyvėjimą.
„Griežtai kalbant, dauguma rusų iki šiol beveik nieko nežino apie Kiniją, – patikino L.Ludkovas. – Kuo agresyvesnė tapo antivakarietiška propaganda, tuo draugiškesnį Kinijos paveikslą ji piešė.“
Jis sako, kad viskas, kas neigiama, pavyzdžiui, informacija apie persekiojimą ir cenzūrą Kinijoje, išnyko.
Parengta pagal „Der Spiegel“ inf.
