Naujų sankcijų efektas gali būti ribotas
Nors sankcijų paketų ES jau yra priėmusi vienuolika, nestebime Rusijos kapituliacijos, kaip ir drastiško poveikio jos ekonomikai ar sukilusios visuomenės. Tačiau europarlamentarė Rasa Juknevičienė neskuba iki šiol priimtų paketų efekto nuvertinti.
„Sankcijos veikia Rusijos ekonomiką. Ir tą galime išgirsti net ir klausantis tų pačių Rusijos propagandistų, kurie piktinasi jų centrinio banko sprendimais, kurie piktinasi dėl kylančių kainų ir panašių dalykų. <...> Bet ko reikia labiausiai – gal ne tiek naujų sankcijų, kiek pasižiūrėti, kaip iki šiol esančios sankcijos yra įgyvendinamos, kaip jos apeinamos. Dėl to Europos Sąjunga yra įkūrusi specialią instituciją, nuo praeitų metų pabaigos atsakingą už sankcijų įgyvendinimą, ko ES iki tol visai nebuvo“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
R. Juknevičienės nuomone, ir būsimasis sankcijų paketas yra „geriau negu nieko“, nors pasigirsta vertinimų, kad turinys naujausiuose paketuose vis silpsta.
Banko „Citadelė“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, įvertindamas būsimų sankcijų efektą, kalba panašiai.
„Didžiausias elementas iš naujo sankcijų paketo, be abejo, yra naftos kaina. Čia iš esmės matau, kad Europos Komisija turėtų galbūt labiau pasistengti, nes rusiškai jūros naftai yra uždėta 60 dolerių už barelį riba – šiuo metu jūros naftos kaina siekia beveik 74 dolerius už barelį – kas reiškia, kad iš vienos pusės, sankcijos galbūt apribojo rusiškos jūros naftos kainos augimą, bet, akivaizdu, kad čia progresas yra nepakankamas ir būtent per šitą aspektą reikėtų labiausiai spausti Rusiją. Kalbant apie kitas sankcijas, aišku, kad tai yra, tikriausiai, geriau negu sankcijų neįvedimas, bet tai yra pakankamai nišiniai aspektai, kurie pakenks tik atskiroms Rusijos nišinėms bendrovėms“, – Žinių radijui sakė ekonomistas.
Vakarų nuovargio grėsmė auga, bet ne iš politikų, o visuomenės?
EK pirmininkei besilankant Kijeve, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo, kad karas tarp Izraelio ir „Hamas“ nukreipia dėmesį nuo karo jo šalyje. V. Zelenskio žurnalistai taip pat paprašė pakomentuoti Ukrainos vyriausiojo kariuomenės vado Valerijaus Zalužnio vertinimą, kad karas dabar pereina į „pozicinę“ arba statinę stadiją, o tai būtų naudinga Maskvai, nes „leistų jai atstatyti savo karinę galią“.
„Visi pavargsta ir yra įvairių nuomonių“, – atsakė V. Zelenskis ir pridūrė: „Tačiau tai nėra aklavietė“.
Kiek anksčiau žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad JAV ir ES pareigūnai su Kijevu kalbėjosi apie tai, ką galėtų duoti derybos su Rusija, Ukrainos lyderis paneigė, kad Vakarų šalys daro jam spaudimą pradėti tokias derybas su Maskva. Bet diskusijos apie Vakarų nuovargį padėti Ukrainai grįžta. Tai komentuodama, europarlamentarė R. Juknevičienė pabrėžė, kad ir U. von der Leyen vizitas Ukrainoje rodo, kad ES mažiausiai gali būti ta, kuri stumtų kariaujančią šalį prie derybų stalo su Rusija, ypač, Bendrijai ruošiantis pakviesti Kijevą ir Kišiniovą derybų dėl narystės.
„Europos Sąjungoje ir Europos Parlamente aš to nuovargio nematau. Kaip buvo visos EP politinės grupės susivienijusios tuo klausimu, kaip balsuodavo 500 iš 700 balsų „už“ rezoliucijas dėl Rusijos ir Ukrainos, taip ir tebebalsuoja. Bet kad visuomenėse gali visko gali būti ir nebūtinai senosiose Vakarų visuomenėse – deja, bet tas nuovargis ateina iš Rytų, Centrinės Europos, ką pamatėm Slovakijoje. Taip kad, čia ir į save pasižiūrėkim, į veidrodį – posovietinio požiūrio yra dar labai daug“, – Žinių radijo laidai „Gyvenu Europoje“ sakė R. Juknevičienė.
