Kai tik prasidėjo karas Ukrainoje, Vokietija iš pradžių atsargiai siūlė Kijevui tiesiogines karines atsargas. Tačiau netrukus po Rusijos įsiveržimo kancleris Olafas Scholzas dramatiškai pakeitė Vokietijos moralinius įsipareigojimus padėti pasipriešinti Rusijos agresijai, rašo „Euronews“.
Savo vadinamojoje Zeitenzwende arba „lūžio taško“ kalboje Bundestage jis apibūdino „V. Putino karą“ Ukrainoje kaip invaziją, dėl kurios kyla pavojus grįžti į tamsiąsias Europos dienas iki 1940 m., besdamas pirštu į tamsų Vokietijos istorijos etapą ir spausdamas parlamentarus pritarti ginklų ir atsargų siuntimui Kijevui.
„Daugelis iš mūsų vis dar prisimena savo tėvų ar senelių pasakojimus apie karą, – tuomet kalbėjo jis. – O jaunesniems žmonėms tai beveik neįsivaizduojama – karas Europoje.“
„Šio klausimo esmė yra ta, ar valdžia gali būti viršesnė už įstatymą. Ar leidžiame V. Putinui atsukti laikrodžio rodyklę atgal į XIX amžių ir didžiųjų galių amžių. Arba ar turime jėgų sulaikyti tokius karo kurstytojus kaip Putinas, – tęsė kancleris. – Tam reikia mūsų pačių stiprybės.“
Ši kalba buvo svarbus posūkis ne tik Ukrainos konflikte, bet ir Vokietijos vyriausybės mąstyme apie karinę strategiją, kuri, atsižvelgiant į šalies istoriją iki 1945 m., ilgą laiką buvo sudėtinga tema. Iki pastarųjų metų užteko prisidėti prie pasaulio saugumo per NATO, o ne vienašališkai didinti Vokietijos karinę galią, kad būtų išvengta nepatogių diskusijų apie tai, ką galinga Vokietija galėtų reikšti Europai.
Tačiau ukrainiečiams stengiantis nustumti Rusiją į šalį svarbiame pietryčių fronte, Vokietija bando dar labiau paspartinti gynybos stiprinimo procesus. O. Scholzo gynybos ministras Borisas Pistorius dabar vis garsiau kalba apie Vokietijos gynybinę poziciją tokiais terminais, kokie nebuvo girdėti nuo šalies suvienijimo 1990 m.
Neseniai laikraštyje „Tagesspiel“ B. Pistorius paragino imtis esminių pokyčių Vokietijos kariuomenėje – Bundesvere, kuriam, pasak jo, reikia esminės struktūrinės reformos, „kad ateityje jis būtų veiksmingas ir tinkamas karui“.
Tokia formuluotė smarkiai skiriasi nuo gana atsargių Vokietijos vyriausybių pastaraisiais dešimtmečiais taikytų karinės jėgos stiprinimo priemonių, o paskutinėje pastraipoje vokietis rašė dar griežtesniais vienpusiškais terminais, kurie daugeliui Berlyno apžvalgininkų ir politikos formuotojų skambėjo skandalingai.
„Mums reikia keisti ne tik Bundesvero, bet ir politikos bei visuomenės mentalitetą, – pareiškė jis. – Ant kortos pastatytas mūsų šalies saugumas, o kartu ir socialinio sambūvio, pažangos ir ekonomikos augimo pagrindas. Kaip valstybė ir visuomenė turime gebėti apsiginti ir būti atsparūs, kad ir ateityje galėtume gyventi taikoje, laisvėje ir saugume.“
Pasirengę kovoti
Pasak Vokietijos saugumo politikos ekspertės Minnos Alander, dirbančios Suomijos tarptautinių reikalų institute, B. Pistoriaus žodžiai sulaukė tam tikros nuostabos, taip pat jo partijos, socialdemokratų, kairiosios pusės atstovo spaudimo. Daugelis jo partijos kolegų reiškia gilų pasipriešinimą karo normalizavimui ir yra sunerimę, kad B. Pistorius kalba tokiais terminais.
Tyrėjos teigimu, struktūrinės problemos, su kuriomis susiduria Bundesveras, yra tiesiog per rimtos, kad vyriausybė galėtų jų išvengti, atsižvelgdama į jau duotus pažadus.
„Po vasaros buvo jaučiamas silpnėjantis postūmis, tačiau Vokietijai daromas didelis spaudimas įvykdyti pažadą pasiųsti į Lietuvą 4000 karių brigadą, kaip žadėjo B. Pistorius“, – „Euronews“ pasakojo ji.
„Šiuo metu Bundesveras nepajėgus jos įsteigti, ir greičiausiai prireiks kelerių metų, kol brigada bus visiškai sukomplektuota ir aprūpinta įranga. Tai nėra labai gerai tokio dydžio šaliai kaip Vokietija“, – aiškino ekspertė.
„Tai tam tikra prasme tapo ir prestižo klausimu“, – pridūrė M. Alander, pripažinusi, kad vien pinigų kišimas į kariuomenę nepadės išspręsti problemų.
Laikas susimokėti
Pokyčių reikalavimas, žinoma, susijęs ne tik su pačia Vokietijos norais.
Virš strategijos keitimo tvyro NATO išlaidų reikalavimas, t. y. visų sutarties narių įsipareigojimas gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. savo metinio BVP.
Vokietija istoriškai šio reikalavimo nevykdė, ir O. Scholzas savo kalboje užsiminė, kad norėtų tai ištaisyti, tačiau ilgalaikiame biudžete šis reikalavimas dar nepateiktas. Dabar O. Scholzas dar kartą patvirtino šį pažadą, sakydamas, kad Vokietija pradės laikytis šio tikslo – tai pažadas, kuris gali padėti išvengti didelio pavojaus aljanso teisėtumui.
Europos NATO narių taupumas buvo dažnai peikiamas Donaldo Trumpo, kuris dažnai skundėsi, kad būtent Vokietija naudojasi Amerikos gynybos išlaidomis, ir net grasino išvesti tūkstančius ten dislokuotų karių.
D. Trumpui kandidatuojant dar vienai kadencijai – ir kylant palankiai kovai prieš Joe Bideną – buvę patarėjai, tapę kritikais, perspėjo, kad jei jis bus perrinktas, gali bandyti įgyvendinti savo ankstesnius grasinimus visiškai išvesti JAV iš NATO, rašo „Euronews“.
O jei Vokietija, antra pagal dydį Aljanso ekonomika, 2025 m. sausio mėn. į Baltuosius Rūmus įžengus D. Trumpui, vis dar nevykdytų savo įsipareigojimų, pasitraukimą iš NATO jam būtų lengviau parduoti vis labiau izoliacionistiškai nusiteikusiai Respublikonų partijai.
JAV pasitraukimas iš NATO sukeltų sumaištį Europos saugumo tvarkoje neįtikėtinai pavojingu momentu. Ir, kaip „Euronews“ priminė M. Alander, ne tik konfliktas Ukrainoje primena padėties rimtumą.
„Manau, kad „Hamas“ išpuolis ir karas Gazos Ruože padarė didžiulę įtaką Vokietijos visuomenei ir politikai. Perėjimas prie dešiniosios retorikos įvyko akimirksniu, ypač migracijos klausimu, – pastebėjo ji. – Tačiau taip pat iš tiesų reikia pasakyti, kad tikriausiai turėsime būti pasiruošę ir daugiau konfliktų, galinčių kilti netoli Europos, nes senoji saugumo tvarka išsigimė.“
