Klausimuose dėl biudžeto, skirtis tarp taupiųjų šalių, tų kurios iš Europos Sąjungos gauna mažiau nei sumoka ir tų, kurios gauna daugiau, nei sumoka – buvo visada. Taupiosios šalys visuomet atsargiai vertina siūlymus didinti įmokas ir siūlo ieškoti galimybių iš jau numatytų programų ir joms skiriamo finansavimo. „Švedija buvo pateikusi savo paskaičiavimus dar prieš Vadovų Tarybą, kiek galima būtų lėšų iš kitų programų perskirstyti. Panašiai siūlė ir Nyderlandai, kai kurios kitos taupiosios šalys“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ pastebėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
Pietų ir Vidurio Europos valstybės kalba ne apie biudžeto perskirstymą, bet finansavimo šaltinių didinimą. Tai argumentuojama – ekonominiu neapibrėžtumu, kitomis problemomis, kurios perskirsčius dabartines biudžeto lėšas galėtų nebetekti dalies pinigų. „Žinoma, Pietų Europos šalims dar labai svarbus momentas šiuo metu yra su migracija susijęs finansavimas. Kalbant apie naujos finansinės paramos skyrimą Ukrainai, dauguma Europos šalių tai palaiko. Taigi, bet kokiu atveju – ar iš dabartinių programų, ar padidinus finansavimą, parama Ukrainai ir toliau turėtų būti skiriama. Tik, žinoma, girdėjome Vengrijos ir Slovakijos su naujuoju premjeru skepsį šiuo klausimu“, – nurodė ekspertas.
Vengrijos premjeras ir Vyriausybės nariai reguliariai stabdo tiek naujas iniciatyvas griežtinti sankcijas Rusijos atžvilgiu, tiek paramos Ukrainai iniciatyvas, taip jau buvo ne kartą per šiuos ir praėjusius metus. „Visgi, galime matyti, kad Vengrija nusileisdavo. Tiesa, kartais sutarus dėl vėlesnių sankcijų terminų, pavyzdžiui, Rusijos energetikos įmonėms įvedimo, o kartais, po ilgesnių derybų buvo nusileidžiama. Spėju, kad jei netrukus Turkijos parlamentas ratifikuos Švedijos narystę NATO, tai greičiausiai ir Vengrija paseks tuo pačiu pavyzdžiu. Čia ypač gerai matom, kaip Vengrijos valdantieji dažnai susieja labai menkai susijusius klausimus, tam, kad savo rinkėjams parodytų, kad jie yra svarbūs, kad jų požiūris yra kitoks nei Briuselio“, – pastebėjo R. Vilpišauskas.
Jo teigimu, taip Vengrija siekia daryti ir spaudimą, kad šaliai būtų išmokėtos įšaldytos Europos Sąjungos lėšos, kurios yra sustabdytos dėl įstatymo viršenybės reikalų, demokratijos būklės problemų. „Daug kas spėja, kad Vengrijos premjeras daugiausiai galvoja būtent apie įšaldytas lėšas, trikdydamas bendrą sutarimą dėl paramos Ukrainai“.
Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, pastarieji Slovakijos premjero pasisakymai verčia manyti, kad jis dažnai taps Viktoro Orbano sąjungininku. Pavyzdžiui, prieštaraujant naujoms paramos Ukrainai iniciatyvoms ar sankcijoms Rusijai, nes sankcijos gali turėti įtakos ir šių šalių ekonomikai. Visgi, narystė Europos Sąjungoje Slovakijai yra neabejotinai svarbi, ir dalyvavimas bendrojoje rinkoje, ir gaunamos lėšos iš daugiamečio Bendrijos biudžeto ar iš ekonomikos atsigavimo ir atsparumo fondo.
„Dėl to manau, kad premjeras Robertas Fico nesiryš eiti taip toli, kad rizikuotų šiomis lėšomis, kad jos būtų užšaldytos, veikiau jis sieks savo rinkėjams parodyti, kad R. Fico nepuola sutikti su tuo, kas siūloma Europos Sąjungos institucijų, kad Slovakija turi kiek kitokią nuomonę, susijusią su karu Ukrainoje ar apskritai su užsienio politika“, – teigė R. Vilpišauskas.
Ką tik įvykę rinkimai Lenkijoje nurodo, kad naujoji šalies valdžia palaikys geresnius santykius su Europos Sąjunga ir konstruktyvesnius dialogus su Berlynu. Tai, pasak politikos analitiko, nurodo, kad V. Orbanas praras vieną svarbų, didesnį svorį turintį sąjungininką. Klausimas, ar naujuoju V. Orbano draugu jau netapo R. Fico Slovakija? Visgi, tokio svorio kaip Lenkija ji neturės.
Neabejotina, kad Slovakijos ir Vengrijos prieštaravimai kels problemų Europos Sąjungai, vilkins Ukrainai svarbių sprendimų priėmimą. „Dar kartą kyla klausimas, ar turi būti vienbalsiškumo principas tokiais svarbiais klausimais? Ar viena šalis gali savo veto teisę išnaudoti šantažuodama kitas šalis, keldama reikalavimus, kurie tiesiogiai nėra susiję su svarstomu klausimu, bet spręsdama kitas savo problemas?“, – retoriškai „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ klausė R. Vilpišauskas.
