V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad svarbu išlaikyti pasaulio dėmesį Ukrainos pastangoms kovoje už laisvę ir savo valstybę. Tačiau Ukraina jau kuris laikas siekia, jog pasaulis pritartų jos „10 punktų taikos planui“, kuriuo siekiama užbaigti karą.
V. Zelenskis lapkričio mėn. vykusiame 20 didžiausių ekonomikų grupės aukščiausiojo lygio susitikime Džidoje ukrainiečių lyderis pirmą kartą pristatė šį planą, pramintą „Zelenskio taikos planu“ arba „Ukrainos taikos formule“, rašo „Kyiv Post“.
Dar rugpjūčio 5–6 d. Ukraina pradėjo diplomatijos darbus, kad 10 punktų planui pritartų 42 šalys, dalyvavusios pirmajame organizaciniame taikos aukščiausiojo lygio susitikime Džidoje. Nors ne visos aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavusios šalys visiškai pritarė visiems jo punktams, dauguma jų iš esmės jį palaikė.
Kijevas tikisi, kad galiausiai bus surengtas pasaulinis taikos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dalyvaus pasaulio lyderiai, ir kad jie pilnai pritars Ukrainos vizijai.
Tačiau kokie yra šie 10 punktų?
Jie prasideda branduoliniu saugumu ir baigiasi karo Ukrainoje pabaigos patvirtinimu, akcentuojant tarptautinį saugumą ir teisingumą, rašo „Kyiv Post“.
1. Branduolinis saugumas
2022 m. kovą Rusija tapo pirmąja pasaulio šalimi, kariniu būdu perėmusia veikiančią branduolinę jėgainę, kai perėmė Zaporožėje esančios atominės elektrinės kontrolę.
Nuo pat elektrinės užėmimo Rusija su ja elgėsi beatodairiškai, net naudojo ją kaip karinę bazę, žinodama, kad Ukraina į ją nešaudys.
Be to, nuo to laiko, kai elektrinę valdo rusai, joje ne kartą buvo pasiektas pavojingas lygis.
„Ukrainos branduolinės elektrinės ir įrenginiai turi saugiai veikti visiškai suvereniai kontroliuojant Ukrainai. Iš Zaporožės atominės elektrinės teritorijos turi būti išvesta Rusijos kariuomenė, o jos teritorija turi būti visiškai demilitarizuota“, – teigiama Ukrainos taikos planuose.
Dėl Rusijos karo su Ukraina, kai ji bombardavo ir apšaudė Ukrainą, pavojus iškilo ir kitoms branduolinėms elektrinėms.
Pagal Ukrainos planą Tarptautinė atominės energijos agentūra atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant branduolines apsaugos priemones, kol elektrinės bus grąžintos Ukrainai.
2. Maisto saugumas
Ukrainai tapo labai sunku pristatyti savo grūdus į užsienį, ypač į skurdžias Azijos ir Afrikos šalis, kuriose be grūdų daugeliui žmonių gresia badas.
Vykdydama taikos planą, Rusija turėtų nutraukti Ukrainos uostų ir grūdų elevatorių apšaudymą ir užtikrinti Ukrainos grūdų eksporto saugumą.
„Aprūpinimo maistu saugumo klausimas turi būti nuginkluotas“, – sakoma dokumente.
2023 m. liepą Rusija pasitraukė iš Juodosios jūros grūdų susitarimo, o nuo to laiko ne kartą buvo atakuojama Ukrainos uostų infrastruktūra ir sandėliai. Lapkričio 9 d. su Liberijos vėliava plaukiojančiam civiliniam laivui, vykusiam į Odesą, buvo smogta Rusijos raketa.
3. Energetinis saugumas
Tikėtina, kad artėjanti žiema Ukrainai bus dar vienas išbandymas. Praėjusią žiemą, nepaisant daugelio bandymų, Rusijai nepavyko sunaikinti Ukrainos energetikos išteklių ir įrenginių, dėl kurių ukrainiečiai būtų likę be šviesos ir šilumos.
Vis dėlto Rusija padarė nemažai žalos.
Šią žiemą, Ukrainos nuomone, Rusija tikriausiai vėl bandys grasinti ukrainiečiams šalčiu.
Pagal V. Zelenskio taikos planą Rusija turėtų nutraukti savo energetinį terorizmą, o Ukrainos energetikos objektai turėtų būti stebimi, saugomi ir atkuriami tarptautiniu mastu.
4. Kalinių paleidimas
Stulbinantis skaičius karo belaisvių Rusijoje, tarp kurių yra ir Ukrainos karių, ir civilių, buvo kankinami.
Be to, net 19 500 ukrainiečių vaikų prieš savo valią buvo deportuoti į Rusiją – Ukraina teigia, kad jie buvo pagrobti.
Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Rusijos vaiko teisių komisarės Marijos Aleksejevnos Lvovos-Belovos arešto orderį dėl prievartinio ukrainiečių vaikų grobimo – daugelis jų buvo įvaikinti rusų šeimų.
Pagal taikos planą Rusija turėtų paleisti visus savo kalinius ir deportuotus asmenis.
5. Teritorinis vientisumas ir atkūrimas pagal JT chartiją
„Visos narės savo tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jėga ar jos panaudojimo prieš bet kurios valstybės teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę“, – rašoma JT Chartijos 2 straipsnyje.
Rusija privalo visiškai atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą, įskaitant Krymą, kurį ji užėmė ir aneksavo 2014 m.
Kijevas primena, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja atmetė vadinamąjį Krymo „referendumą“ dėl prisijungimo prie Rusijos.
2023 m. viduryje Rusija taip pat surengė kelis referendumus okupuotose Ukrainos teritorijose, siekdama jas aneksuoti. Savo taikos plane V. Zelenskis ragino visiškai atkurti 1991 m. nepriklausomybės laikotarpiu nustatytą Ukrainos valstybinę sieną.
6. Karo veiksmų nutraukimas ir Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos
Rusija turi išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos ir nutraukti karo veiksmus.
7. Teisingumas ir specialusis tribunolas
Turėtų būti įsteigtas specialusis tribunolas, kuris teistų okupantus už Rusijos karo nusikaltimus, o Rusija turėtų atsakyti už tarptautinės teisės pažeidimus.
Taip pat turi būti tęsiamos ir stiprinamos nacionalinės ir tarptautinės įrodymų rinkimo pastangos, įskaitant Tarptautinio baudžiamojo teismo pastangas.
8. Aplinkosauginis saugumas
Rusijos karas prieš Ukrainą padarė milžiniško masto žalą aplinkai.
Jis lėmė precedento neturintį taršos lygį, ekosistemų žlugimą ir didžiulio skaičiaus gyvūnų žūtį.
Ukraina teigia, kad vienas iš labiausiai niokojančių aplinkos sunaikinimo aktų įvyko birželio 6 d., kai Rusija susprogdino sprogmenis Kachovkos hidroelektrinės viduje. Pasekmės bus jaučiamos daugelį metų, dešimtys ūkių, kaimų ir miestų buvo nušluoti potvynio, tūkstančiai žmonių evakuoti.
„Tai tikrai ekocidas, kurį Rusijos kariuomenė įvykdė Ukrainoje“, – „Newsweek“ patikino Ukrainos gyvūnų globos labdaros organizacijos „UAnimals“ įkūrėjas Oleksandras Todorčiukas.
O. Todorčiuko teigimu, per potvynį greičiausiai žuvo dešimtys tūkstančių gyvūnų.
Be to, kad buvo sugriauta užtvanka, didelė Ukrainos dalis buvo užminuota sprogmenimis. Ministro pirmininko pirmoji pavaduotoja Julija Svyrydenko yra sakiusi, kad sprogmenimis gali būti užteršta net 174 000 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos.
Ukraina ragina imtis trijų veiksmų: a) trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį žalos įvertinimą, įskaitant poveikį žmonių sveikatai ir biologinei įvairovei; b) patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už žalą aplinkai; c) Atkurti ir atstatyti.
9. Ateities agresijos prevencija
Turėdama nenuspėjamą ir karingą kaimynę prie sienos, Ukraina nori turėti ištobulintą pokarinę saugumo architektūrą, kad Rusija paprasčiausiai neįsiveržtų į ją dar kartą.
Todėl saugumo garantijas Ukrainai turėtų suteikti jos tarptautiniai partneriai.
10. Karo pabaigos patvirtinimas
Tai paskutinis žingsnis. Nustatoma karo pabaigos sistema, garantuojamas Ukrainos saugumas ateityje ir jos atkūrimas – taika visai Ukrainai.
Karo pabaiga turėtų būti patvirtinta taikos konferencijoje, surengtoje dalyvaujant ir prisidedant kuo didesniam skaičiui šalių. Turėtų būti pasirašytas tarptautinis susitarimas.
Kijevas tikisi, kad tuomet jo taikos planas bus panaudotas siekiant „užkirsti kelią agresijos pasikartojimui prieš Ukrainą ir bet kurią kitą mažą ar didelę valstybę ateityje“.
Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, nuo 2014 m. tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko šimtai taikos derybų, tačiau nė vienos iš tų derybų „nesutrukdė V. Putinui 2022 m. vasario 24 d. pradėti brutalią totalinę invaziją į Ukrainą“. Taip atsirado poreikis parengti V. Zelenskio taikos planą – planą, kuris ne tik užbaigtų karą, bet ir užtikrintų taiką ilgalaikėje perspektyvoje.
