Po dvejus metus trukusios politinės aklavietės birželį išrinkta nauja koalicinė vyriausybė dabar kreipia Bulgariją Kijevo ir Vakarų link. Sofija nuo 2022 m. tyliai siuntė Kijevui amuniciją, tačiau naujausias 100 šarvuotų transporto priemonių pažadas buvo pirmasis viešai paskelbtas paketas.
Parama Ukrainai atitinka Bulgarijos strateginius interesus dėl kelių priežasčių, interviu „Kyiv Independent“ aiškino Bulgarijos gynybos ministras Todoras Tagarevas.
„Pirma, tai moralinė pareiga padėti agresijos aukai, – sakė T. Tagarevas. – Bet taip pat mūsų strateginis interesas yra tai, kad Ukraina sulaikytų Rusijos agresiją ir sugebėtų atkurti savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Tai labai svarbu stabilumui Europoje – ypač Rytų Europoje, Juodosios jūros regione.“
Ministro teigimu, Rusija „pažeidė visas tarptautines normas“ ir „griauna tarptautinę saugumo architektūrą“.
Tačiau žingsnis Vakarų link – nebuvo iš lengvųjų. Ekspertai neabejoja, kad Bulgarijai bus sunku atsiplėšti nuo Rusijos, kurios propaganda kasdien daro įtaką Bulgarijos politikai ir visuomenei. Taip pat problemų kelia ir tai, kad dabartinis šalies prezidentas Rumenas Radevas yra prorusiškas.
Gynybos ministras pripažino, kad yra politikų, kurie priešinasi ginklų suteikimui Ukrainai, teigdami, kad taip siekiama greičiau pasiekti taiką, nors šis argumentas neturi jokios prasmės. Pasak jo, vis daugiau bulgarų palaiko Ukrainą. Rusijos karas Ukrainoje pasirodė esąs tas įspėjamasis skambutis, kurio reikėjo jo šaliai.
Tiesa, atsiskirti nuo galiūnės iš Rytų gali būti nelengva. Bulgarija yra stipriai priklausoma nuo Rusijos naftos, o dalis bulgarų vis dar mato Rusiją kaip jėgą, kuri XIX a. išvadavo jų šalį iš Osmanų imperijos. Kremliaus naratyvus gana palankiai priima didelė dalis gyventojų, tačiau tai keičiasi.
Naudinga kaimynė
Bulgarija, turinti gausias sovietinių ginklų atsargas ir didelę gynybos pramonę, tapo gera Ukrainos draugė, rašo „Kyiv Independent“.
Per pirmąjį viešą vizitą Bulgarijoje liepos mėn. prezidentas Volodymyras Zelenskis peikė R. Radevą už tai, kad jis nepritarė Ukrainos ginklavimui dėl to, ką jis pavadino „konfliktu“.
Liepos mėn. R. Radevas atsakė tuo pačiu, pareikšdamas, kad Kijevas „primygtinai reikalauja kariauti“, o „Europa už viską moka“.
Ukrainos ambasada Sofijoje sureagavo į šį komentarą ir apkaltino R. Radevą kartojant Rusijos propagandą. Prie kritikos prisidėjo ir Bulgarijos Ministras Pirmininkas Nikolajus Denkovas taip pat priekaištavo, sakydamas, kad tai neatspindi ES ir NATO pozicijos – Bulgarija yra abiejų šių organizacijų narė.
Tuo metu Gynybos ministras T. Tagarevas patikino, kad prezidento pastabos neturės įtakos Bulgarijos, kuri yra parlamentinė respublika, paramai. Tai reiškia, kad už gynybą, saugumą ir užsienio politiką atsakinga vyriausybė, o ne prezidentas.
„Visa tai yra mūsų – kabineto – rankose, o dabar kabinetas gerokai skiriasi nuo prezidento pozicijos“, – aiškino T. Tagarevas, pridurdamas, kad vyriausybė „tikrai“ su prezidentu R. Radevu neaptarinėja karinės pagalbos, kurią ji siunčia Ukrainai, klausimų.
Ukrainai gauti Bulgarijos pagalbą yra svarbu, ypač dabar. Amerikos paramai gresia pavojus dėl aklavietės Atstovų Rūmuose, o prorusiškų Slovakijos ir Vengrijos premjerai vetuoja ES paramą Ukrainai.
Pavojus Juodojoje jūroje
Juodoji jūra visada buvo vienas iš pagrindinių Maskvos imperinės ambicijos tikslas.
Nuo jūros užteršimo šimtais minų karo pradžioje iki reguliarių ir nenuspėjamų karinių jūrų pratybų, Rusija kėlė didelę grėsmę Ukrainos Juodosios jūros kaimynėms.
Bulgarija dabar susiduria su dviem rūpesčiais, susijusiais su Juodąja jūra, – nuolatinėmis Rusijos šaudymo pratybomis, keliančiomis grėsmę Balkanų valstybės teritoriniam vientisumui, ir atplaukiančiomis minomis.
Nuo tada, kai liepos mėn. pasitraukė iš susitarimo dėl Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, Rusija naudojasi jūrų pratybomis, kad užblokuotų Ukrainos grūdų eksportą. Netoliese vykstant Rusijos pratyboms, dalis Bulgarijos ekonominės zonos Juodojoje jūroje tebėra iš dalies blokuota.
„Taigi viena, kad praktiškai blokuojamas eismas, nes pranešama: „čia pavojinga, mes čia šaudome, todėl nevažiuokite“, – sakė T. Tagarevas.
„Tai yra nusistovėjusi praktika, jei tai trunka ne ilgiau kaip kelias dienas. Tačiau Rusija tą Juodosios jūros rajoną uždaro jau tikrai tris mėnesius, o tai akivaizdžiai nepriimtina“, – pyko ministras.
Bulgarija sakė, kad diskutuoja su NATO sąjungininkais dėl Rusijos tebesitęsiančios dalinės jos ekonominės zonos blokados, tačiau sprendimo kol kas nepaskelbė.
„Visa tai yra rizika, kuri gali atnešti aukų, ir mes turime su tuo susidoroti – tai didelė rizika, – kalbėjo T. Tagarevas. – Mes nesame labai susirūpinę, kad Rusija išdrįs užpulti NATO sąjungininkę. Tačiau nerimaujame, kad kai kurios iš šių rizikų gali materializuotis materialine žala arba aukomis.“
Turkijos gynybos ministerija spalio mėn. paskelbė apie trišalį bendradarbiavimą su Bulgarija ir Rumunija kovojant su minomis, tačiau išsamiau apie tai nepranešė.
„Norime padaryti laivybą saugesnę, bet nenorime suteikti priežasties konflikto Juodojoje jūroje eskalavimui“, – pripažino T. Tagarevas, pridurdamas, kad tai būtų naudinga ir Ukrainos eksporto perspektyvai.
Rusijai pasitraukus iš grūdų koridoriaus, Kijevas vis dar eksportuoja, nors ir gerokai mažesniais kiekiais.
Kariuomenės modernizavimas
Po 10 metų į gynybos ministro postą sugrįžęs T. Tagarevas rado kaimynę apimtą karo, o Juodosios jūros regioną – pavojuje.
„Tai, žinoma, daug sunkiau“, – pažymėjo T. Tagarevas, kuris paskutinį kartą šias pareigas ėjo du mėnesius, kai 2013 m. priklausė tuometinio ministro pirmininko Marino Raykovo laikinajai vyriausybei.
Vienas iš pagrindinių jo prioritetų yra kariuomenės modernizavimas. Per dvejus metus šalyje įvyko penkeri rinkimai, o tai reiškia, kad yra daug neatliktų darbų.
Prorusiška dezinformacija taip pat smarkiai veikia Bulgariją, o T. Tagarevas neseniai pareiškė, kad tai „rimtai veikia kariuomenės gebėjimą kovoti“.
Kadangi Bulgarija yra skurdžiausia ES šalis, sunku surinkti pakankamai lėšų, kad jos ginkluotosios pajėgos būtų modernizuotos pagal NATO standartus. Nyderlandų gynybos analitikos svetainės „Oryx“ duomenimis, šalies ginkluotės atsargos yra gana panašios į tas, kurias ji turėjo 1980 m. Politinis nestabilumas dar labiau pablogino padėtį.
„Dabar biudžetas didinamas, gauname daugiau pinigų, mums reikia daugiau ginkluotės, žmonių, mokymų, infrastruktūros ir viso kito“, – teigė T. Tagarevas, pridurdamas, kad dabar yra daugiau galimybių ir poreikio greitai modernizuoti Bulgarijos ginkluotąsias pajėgas.
Paklaustas apie Bulgarijos planus, ar ji planuoja tiekti Ukrainai sovietmečio ginkluotę, gynybos ministras atsakė: „Mes darome, kas įmanoma“.
Daugiausia tiekdami iš savo gynybos pramonės, kuri tradiciškai specializuojasi šaulių ginklų, lengvųjų ginklų ir šaudmenų gamyboje.
„Vykdydami vyriausybės politiką, mes suteikiame bendrovėms galimybes parduoti, o nuo bendrovių priklauso, ar jos pasirašys sutartis, ar ras būdų, kaip pristatyti savo produkciją į Ukrainą“, – pranešė ministras ir pridūrė, kad dauguma Bulgarijos gynybos bendrovių yra privačios.
T. Tagarevas sakė, kad Bulgarijos pramonės gamyba ir eksportas pernai padvigubėjo arba patrigubėjo „už milijardą ar daugiau eurų“. Jis užsiminė, kad „daroma prielaida, jog didžiąja dalimi tai lėmė Bulgarijos bendrovių amunicijos ir medžiagų eksportas“.
Pasak „Guardian“ pranešimo, kuriame cituojami Bulgarijos pareigūnai, praėjusį pavasarį, po slapto užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos vizito, Sofija tiekė 30 proc. Ukrainos sovietinių šovinių poreikio.
„Gynybos pramonė dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, ir tai yra svarbiausia parama, kurią gauna Ukraina“, – pakartojo T. Tagarevas.
