Rumunija – ne išimtis. Politikos apžvalgininkais pastebi, kad kraštutinių dešiniųjų partija AUR tampa vis populiaresnė ir kitais metais po šalies parlamento rinkimų gali patekti į vyriausybinę koaliciją.
„Šie rinkimai yra svarbūs politinei padėčiai Rumunijoje, taip pat visai Europos Sąjungai, kurioje kraštutiniai dešinieji išpopuliarėjo daugelyje valstybių narių, pavyzdžiui, Švedijoje, Slovakijoje, o dabar ir Nyderlanduose“, – „Euronews“ pasakojo Notingamo universiteto lyginamosios politikos docentas Fernando Casal Bertoa.
Kitais metais vyksiantys rinkimai gali nulemti „visiškai naują šalies kryptį“, pridūrė jis.
Lapkričio pradžioje paskelbta naujausia apklausų bendrovės INSCOP apklausa parodė, kad šalies valdančiajai koalicinei vyriausybei, kuriai priklauso kairieji socialdemokratai (PSD) ir centro dešinieji liberalai (PNL), per kitais metais vyksiančius parlamento rinkimus pritrūks balsų iki absoliučios daugumos.
Šiais metais koalicinei vyriausybei sunkiai sekėsi suvaldyti šalies viešuosius finansus, o tokia padėtis sudarė sąlygas kraštutiniams dešiniesiems įsitvirtinti Rumunijoje.
Rumunijos naujienų svetainės News.ro užsakymu spalio 23-lapkričio 2 d. atlikta 1 100 žmonių apklausa parodė, kad 29,5 proc. rumunų per kitais metais vyksiančius parlamento rinkimus balsuotų už ministro pirmininko Marselio Ciolacu PSD, o 18,4 proc. už liberalus.
INSCOP apklausos duomenimis, ultranacionalistinė opozicinė partija Aljansas už rumunų vienybę (AUR – rumunų kalbos santrumpa „auksas“) sulauktų 20,2 proc. rinkėjų palaikymo – taip ši partija aplenktų liberalus.
Kas yra AUR ir ką ji reiškia?
2020 m. gruodį mažai žinoma AUR, kuri buvo įkurta praėjusių metų rudenį, pakilo iš nežinomybės ir Rumunijos parlamento rinkimuose surinko beveik 9 proc. visų balsų. Nuo to laiko ši partija pastarųjų metų viešosios nuomonės apklausose nuolat sulaukia vis daugiau palaikymo.
Partijos iškilimą iš dalies lėmė didžiulė rumunų diasporos, kurioje, pasak Romos LUISS Guido Carli universiteto lyginamosios viešosios politikos profesorės Alinos Mungiu-Pippidi, „yra didelė dalis žemos kvalifikacijos, marginalų, kurie iš tikrųjų Europoje dirba tik sezoninius darbus“, parama.
„Jiems reikėjo radikalios alternatyvos esamai politinei sistemai ir jie ją rado“, – paaiškino ji.
Pandemija taip pat „nepaprastai padėjo“ AUR iškilimui, lygiai taip pat, kaip ji padėjo „Alternatyvai Vokietijai“ (AfD) plėsti savo bazę, aiškino italė „Jie buvo prieš skiepus pasisakanti partija, o Rumunijoje – taip pat prisidėjus Ortodoksų bažnyčiai – pusė gyventojų nepasiskiepijo. Tai buvo pagrindinis vėjas į jų bures“, – vaizdžiai pasakojo ji.
Seni triukai
„Visai kaip ir Nyderlanduose, žmonės tikrai nepatenkinti tuo, kaip valdoma šalis“, – aiškindamas kraštutinių dešiniųjų partijos populiarumą „Euronews“ pažymėjo Bukarešto universiteto politikos mokslų docentas Claudiu Tufis.
„Rumunijos politinėje sistemoje nėra didelio atstovavimo, šaliai jau beveik 10 metų nepertraukiamai vadovauja beveik ta pati koalicija. Jie ieško žmogaus, kuris kalbėtų jų kalba“, – pareiškė jis.
AUR skelbia pasisakanti už „šeimą, tautą, tikėjimą ir laisvę“, tačiau dėstytojos A. Mungiu-Pippidi teigimu, iš tikrųjų ji pasisako „prieš mokslą, krikščionišką fundamentalizmą ir suverenizmą“.
Ši partija taip pat prisistatė kaip antikorupcinė partija tuo metu, kai šalis susidūrė su dideliais korupcijos skandalais – šį žingsnį perėmė kitos populistinės partijos Europoje, pavyzdžiui, Italijos „Penkių žvaigždučių judėjimas“.
AUR taip pat yra žinoma, kad nepritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms ir ragino Moldovos Respubliką sujungti su Rumunija. 2018 m. AUR įkūrėjas – buvęs žurnalistas Claudiu Tarziu – paragino surengti referendumą, kuriuo buvo bandoma uždrausti tos pačios lyties asmenų santuokas, tačiau jis nepavyko.
Parama Ukrainai
AUR taip pat atkreipė dėmesį į Ukrainą, pareikšdama, kad karas „ne mūsų“, ir paragino vyriausybę nutraukti pagalbą Kijevui bei peržiūrėti savo santykius su Vašingtonu ir Briuseliu.
Kaip ir Lenkijos Konfederacijos partija, kuri peikė Varšuvos vyriausybę už tai, kad ši leidžia importuoti pigius ukrainietiškus grūdus, AUR priešinasi žemės ūkio produktų iš Ukrainos tranzitui per Rumuniją. Partija taip pat nepritaria, kad Bukareštas toliau tiektų ginklus Kijevui ir priimtų ukrainiečių pilotus, kurie treniruojasi su naikintuvais F-16.
Partijos lyderis George'as Simionas ne kartą pakartojo, kad jo šalį išnaudoja Vakarai, o bet kokie nepritariantys balsai „automatiškai priskiriami putinistams“.
Vienas iš pagrindinių AUR narių Claudiu Tarziu tvirtina, kad jo partija nėra prorusiška.
„Rumunai nukentėjo ir nuo ukrainiečių, ir nuo rusų, ir mes iš tikrųjų nelabai mėgstame nei vienų iš jų“, – patikino jis „Financial Times“.
Tuo metu G. Simionui neseniai buvo uždrausta įvažiuoti į Ukrainą ir Moldovą. Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, tai buvo padaryta dėl artimų G. Simiono ryšių su Maskva. Tačiau pasak C. Tarziu, politikas Kišiniove ir Kijeve buvo persona non grata dėl savo pozicijos, susijusios su visų rumuniškai kalbančių teritorijų vienijimu į „Didžiąją Rumuniją“.
Kai praėjusį mėnesį Bukarešte lankėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, G. Simionas pareiškė, kad jam trūksta „drąsos“, nes jis atšaukė kalbą, kurią turėjo sakyti parlamente. Buvusi AUR narė Diana Sosoaca, šiuo metu nepriklausoma senatorė, žadėjo sužlugdyti V. Zelenskio kalbą, vadindama jį „naciu“ – atkartojant Kremliaus retoriką.
V. Zelenskis nurodė, kad nepasiruošė kalbos ir pažadėjo kreiptis į Rumunijos parlamentą būsimo vizito metu.
Europa stebi
F. Casal Bertoa nuomone, ES atidžiai stebi tai, kas vyksta Rumunijoje, taip pat kitose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje ir Nyderlanduose. „ES turi mechanizmus, kaip įsikišti, jei šios kraštutinių dešiniųjų partijos kelia grėsmę demokratijai ar teisinei valstybei“, – ramino eskpertas.
Problema, pridūrė jis, yra ta, kad „ji neturi jokių galimybių sustabdyti kraštutinių dešiniųjų iškilimo“.
C. Tufis su tuo sutinka, sakydamas, kad net jei AUR pasieks didelę pergalę Europos Parlamento rinkimuose, „jie bus kontroliuojami Europos Parlamente“.
A. Mungiu-Pippidi mano, kad ES neturi pagrindo nerimauti dėl AUR. „Rumuniją gerai kontroliuoja kairiųjų ir dešiniųjų koalicija, kurią tvirtai remia jos pernelyg galingos slaptosios tarnybos ir karinės institucijos“, – pažymėjo analitikė.
