Dabar Vašingtonas stengiasi pagerinti jos padėtį galimose derybose dėl karo pabaigos, o tokios derybos greičiausiai reikštų, kad dalis Ukrainos būtų atiduota Rusijai, teigė šaltiniai.
Baltieji rūmai ir Pentagonas viešai tvirtina, kad administracijos politika oficialiai nesikeičia – kad jie vis dar remia Ukrainos tikslą visiškai išstumti Rusijos kariuomenę iš šalies. Tačiau tuo pat metu kartu su pačiais ukrainiečiais JAV ir Europos pareigūnai dabar aptaria Kijevo pajėgų perskirstymą po nevykusio kontrpuolimo vasarą.
Dabar ieškoma būdų užimti kuo tvirtesnę gynybinę poziciją prieš Rusijos pajėgas rytuose, pasakojo pareigūnai. Šios pastangos taip pat apėmė oro gynybos sistemų stiprinimą ir įtvirtinimų, prieštankinių kliūčių ir griovių palei šiaurinę Ukrainos sieną su Baltarusija statybą.
Be to, J. Bideno administracija siekia greitai atgaivinti Ukrainos gynybos pramonę, kad ji galėtų pati gaminti itin reikalingą ginkluotę, kurią JAV Kongresas delsia duoti. Administracijos pareigūnas „Politico“ nurodė, kad didele dalimi šio strateginio perėjimo prie gynybos siekiama sustiprinti Ukrainos pozicijas būsimose derybose.
„Visą laiką laikėmės tokios teorijos – vienintelis būdas šiam karui baigtis yra derybos, – pabrėžė pareigūnas. – Mes norime, kad Ukraina turėtų kuo stipresnes kortas, kai tai įvyks.“
Tačiau atstovas pabrėžė, kad kol kas jokios derybos neplanuojamos ir kad Ukrainos pajėgos vis dar vietomis puola ir toliau naikina bei sužeidžia tūkstančius Rusijos karių.
„Norime, kad jie būtų stipresnėje pozicijoje ir galėtų išlaikyti savo teritoriją. Tai nereiškia, kad mes atkalbinėjame juos nuo bet kokio naujo puolimo“, – pridūrė amerikietis.
J. Bidenui beveik dvejus metus trunkantis karas, vykstant sunkiai rinkimų kampanijai, kai buvęs prezidentas Donaldas Trumpas ir kiti respublikonų kandidatai atvirai tyčiojasi iš jo pastangų, bus mažų mažiausiai sudėtingas. Padėdama Ukrainai pereiti į labiau gynybinę poziciją, J. Bideno administracija negali atrodyti, kad perduoda pranašumą V. Putinui, nes nuo pat karo pradžios 2022 m. vasarį primygtinai tvirtino, kad visiškai palaiko V. Zelenskio pažadą siekti pergalės prieš Maskvą.
Gruodžio pradžioje metų pabaigoje surengtoje spaudos konferencijoje V. Zelenskis sakė, kad Ukraina rengia naujus pasiūlymus, kaip užbaigti karą, tačiau pridūrė, kad nekeis savo reikalavimo, jog Rusija išvestų visas pajėgas.
Per pastaruosius metus, kai JAV karinė parama Kapitolijuje sparčiai mažėjo, o kadaise puoselėtas V. Zelenskio kontrpuolimas žlugo nuo pat jo pradžios birželio mėnesį, J. Bidenas nuo pažadų, kad JAV rems Ukrainą „tiek, kiek reikės“, perėjo prie pareiškimų, kad JAV teiks paramą „tiek, kiek galėsime“, ir tvirtino, kad Ukraina jau pasiekė „didžiulę pergalę“, o V. Putinas patyrė nesėkmę.
„Politico“ teigimu, kai kurie analitikai mano, kad tai yra menkai paslėpta žinutė: reikia ruoštis paskelbti dalinę pergalę ir rasti būdą bent jau paliauboms su Maskva, kurios paliktų Ukrainą iš dalies padalytą.
„Laikas tapo ryškiai nepalankus, kai kalbama apie Ukrainos darbo jėgą ir pramoninius pajėgumus, ir tai tiesa, net jei Vakarai ir toliau teiks paramą. Kuo ilgiau tai tęsis, tuo daugiau turėsime iš anksto nusileisti vien tam, kad priverstume rusus sėsti prie derybų stalo“, – pripažino buvęs CŽV Rusijos analitikos vadovas George'as Beebe'as.
Perėjimas prie gynybos galėtų laimėti Ukrainai laiko, kurio jai reikia, kad galiausiai priverstų V. Putiną pasiekti priimtiną kompromisą. „Labai tikėtina, kad perėjimas į gynybinę poziciją leistų ukrainiečiams taupyti išteklius, o Rusijos pažanga ateityje atrodytų mažai tikėtina“, – antrino JAV kariuomenės karo koledžo žvalgybos ekspertas Anthony Pfaffas.
Tuo metu Vašingtone dirbantis Europos diplomatas teigė, kad ES kalbos apie Ukrainos narystę NATO skirtos tam, kad „ukrainiečiai atsidurtų kuo geresnėje padėtyje derėtis“ su Maskva.
Tai yra opus klausimas V. Putinui, kuris, kaip manoma, labiausiai suinteresuotas strateginiu susitarimu su Vašingtonu, pagal kurį Ukraina nestotų į NATO. J. Bideno administracija ir toliau viešai tvirtina, kad dėl narystės NATO nesiderama.
Abiejų šalių kariuomenės iš esmės tebėra aklavietėje, tačiau vis garsiau kalbama, kad V. Putinas gali būti linkęs į kompromisą, jei jam bus leista išlaikyti maždaug 20 proc. Ukrainos teritorijos, kurią jis iš dalies kontroliuoja rytuose, praėjusią savaitę rašė „The New York Times“.
Kaip rašo „Politico“, nebuvo tikimasi, kad užsienio politika vaidins svarbų vaidmenį 2024 m. rinkimų kampanijoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad per pirmuosius dvejus J. Bideno kadencijos metus sparčiai augo infliacija, o praėjusiais metais ekonomistai prognozavo recesiją.
Apklausos rodo, kad JAV ekonomika vis tiek greičiausiai bus pagrindinis klausimas, o demokratai sutinka, kad pagrindinė J. Bideno kampanijos tema bus „Amerikos demokratijos apsauga“.
Tačiau D. Trumpas, pagrindinis respublikonų kandidatas, jau dabar naudojasi nuomone, kad įvykiai užsienyje tampa nekontroliuojami.
Patys ukrainiečiai įsitraukė į viešą diskusiją apie tai, kiek ilgai jie gali atsilaikyti prieš V. Putiną. Kadangi Ukrainai trūksta karių ir ginklų, V. Zelenskio atsisakymas svarstyti bet kokias naujas derybas su Maskva atrodo vis labiau politiškai neperspektyvus. Ukrainos prezidentas, siekiantis pašaukti dar pusę milijono karių, susiduria su didėjančiu vidaus pasipriešinimu.
Aukšto rango J. Bideno administracijos pareigūnas „Politico“ nurodė, kad visi šie veiksniai – pasipriešinimas Kongrese ir Ukrainos vidaus politika – turėjo įtakos naujoms diskusijoms su Kijevu dėl karių perdislokavimo į gynybinę poziciją.
„Politico“ teigimu, viena svarbiausių problemų, žinoma, yra ta, kad V. Putinas pernelyg gerai supranta šias rizikas, ypač atsižvelgiant į sparčiai augančius D. Trumpo, kuris pasiūlė greitai sudaryti susitarimą su Rusija dėl Ukrainos ir įsakyti JAV pasitraukti iš NATO, apklausų rezultatus.
Kariniu požiūriu didžiausią susirūpinimą gali kelti tai, kad pavasarį V. Putinas gali pereiti į puolimą su didele oro parama, kurios iki šiol vengė, bet kurią galėtų panaudoti, kai Ukrainai pritrūks gynybinių raketų. Politiniu požiūriu nerimą kelia tai, kad V. Putinas nesileis į derybas, kol nepamatys, kas bus kitas JAV prezidentas.
Rugsėjo pabaigoje Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad rusai turi „veiklos planą iki 2025 m.“, o kitą mėnesį V. Putinas pareiškė, kad Ukrainai liktų „savaitė gyventi“, jei nutrūktų ginklų tiekimas iš Vakarų šalių.
