O. Scholzas atvyksta kaip tik tuo metu, kai respublikonai Kongrese, veikdami D. Trumpo nurodymu, blokuoja karinę pagalbą Kijevui, taip keldami grėsmę kovojančios šalies likimui.
Vašingtono nesėkmė pasireiškia tuo metu, kai Ukrainos fronto kariai skundžiasi amunicijos stygiumi, o Rusijos pajėgos daro didelį spaudimą, siekdamos užimti sugriautus Avdijivkos miesto griuvėsius.
Tai ypač niūrus scenarijus vokiečiams, kurie baiminasi, kad dabar jiems teks būti pagrindiniais Kijevo gynėjais – vaidmuo, kurio jie niekada nenorėjo, nes mieliau rinkosi Vašingtono pagalbininko vaidmenį.
„Atstovų Rūmų ir Senato diskusijos dėl paramos Ukrainai finansavimo, žinoma, yra tema, kurią mes ypač atidžiai stebime“, – prieš O. Scholzo kelionę sakė aukštas Vokietijos vyriausybės pareigūnas.
Tai, švelniai tariant, yra per menkas pasakymas. Nuo tada, kai Rusija beveik prieš dvejus metus įsiveržė į Ukrainą, JAV yra didžiausia karinės pagalbos Kijevui teikėja. Dabar, kai ši parama sustabdyta ir nėra jokių garantijų, kad ji greitai bus atnaujinta, Ukrainos sąjungininkams Europoje pasaulis pasikeitė.
O. Scholzas ir JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį Baltuosiuose rūmuose planuoja susitikti akis į akį ir, pasak Vokietijos vyriausybės šaltinio, maždaug valandą pasikalbėti.
„Tarp jųdviejų yra tvirtas tarpusavio pasitikėjimas“, – sakė aukštas Vokietijos pareigūnas.
Tikėtina, kad O. Scholzas pasinaudos šiais santykiais ir privers J. Bideną papasakoti, kokia tikimybė, kad Kongresas galiausiai patvirtins milijardinę naują pagalbą Ukrainai.
Nesitikima, kad atsakymas patenkins Vokietijos vadovą.
Abipusė ironija
Abiem lyderiams ironija bus akivaizdi. Karo pradžioje būtent O. Scholzas perėmė iniciatyvą iš J. Bideno. Vokietija labiausiai atsiliko teikdama karinę pagalbą Ukrainai, o J. Bidenas privertė O. Scholzo vyriausybę padaryti kur kas daugiau. Tuo metu vokiečiai, baimindamiesi būti įtraukti į besivystantį konfliktą su V. Putinu, atsisakė siųsti sunkiąją ginkluotę Ukrainai, kol amerikiečiai ir kiti NATO sąjungininkai to nepadarys pirmieji.
Ši dinamika dar nėra visiškai išnykusi. Nepaisant daugkartinių Ukrainos prašymų, O. Scholzas iki šiol atsisakė aprūpinti Ukrainą tolimojo nuotolio sparnuotosiomis raketomis „Taurus“, baimindamasis, kad ukrainiečiai galėtų jas panaudoti atakuoti taikinius Rusijoje. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė ir Prancūzija suteikė sparnuotųjų raketų.
Dabar vis didesnė našta tenka O. Scholzui. Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, Vokietija yra antroji po JAV pagal karinės pagalbos Ukrainai dydį – iki praėjusių metų spalio mėn. ji skyrė 17,1 mlrd. eurų. Jungtinė Karalystė skyrė 6,57 mlrd. eurų, o Prancūzija – vos 0,54 mlrd. eurų.
Atsižvelgdamas į šiuos skaičius, O. Scholzas ragino Europos valstybes suteikti daugiau pagalbos Ukrainai ir taip pat išreiškė nepasitenkinimą dėl to, kad Vokietija, nepaisant suteiktos pagalbos, neatsikratė savo, kaip dykaduonės Ukrainos atžvilgiu, reputacijos.
„Mane erzina nuolatinė kritika, su kuria susiduria Vokietija dėl to, kad vyriausybė neva daro nepakankamai ir pernelyg vangiai veikia“, – sakė jis interviu Vokietijos savaitraščiui „Die Zeit“.
„Mes padarėme daugiau nei bet kuri kita ES šalis – daug daugiau. Štai kodėl aš dažnai skambinu telefonu ir prašau savo kolegų padaryti daugiau“, – pridūrė O. Scholzas.
Kyla klausimas, ar JAV ir Europos rinkėjai pritars šiam tikslui, ypač karui užsitęsus. Tyrimų centro „Pew Research Center“ duomenimis, nuo 2022 m. vasario mėn. invazijos nuolat didėjo amerikiečių, teigiančių, kad vyriausybė per daug remia Ukrainą, dalis, o maždaug pusė respublikonų dabar teigia, kad JAV per daug remia Kijevą.
Vokietijoje visuomenė taip pat nevienareikšmiškai vertina įsitraukimą, siekiant užpildyti susidariusią paramos spragą. Tik 38 proc. vokiečių norėtų, kad Vokietija aktyviau dalyvautų pasaulinėje arenoje, rodo Körberio fondo apklausa.
Tuo tarpu net jei Vokietija ir kitos Europos šalys sugebėtų smarkiai padidinti savo išlaidas Ukrainai, Europa šiuo metu neturi pajėgumų pagaminti šaliai reikalingos amunicijos.
ES didina savo šaudmenų gamybą ir įsipareigojo iki metų pabaigos nusiųsti Ukrainai 1,1 mln. šovinių; 2025 m. ES gamybos pajėgumai turėtų išaugti iki 2 mln. šovinių.
Nors šie skaičiai būtų reikšmingi, svarbiausia yra laikas. Iš pradžių ES siekė, kad Ukraina iki kovo mėn. gautų 1 mln. šovinių, tačiau jos gamintojai nepasiekė užsibrėžto tikslo.
„Jei paklausite kario fronte, ko jam dabar labiausiai reikia, atsakys, kad šovinių“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį, kai Kijeve lankėsi ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellas.
Vokietijos ir Europos interesai dėl Ukrainos išlikimo yra kur kas didesni nei JAV. Europiečiams Ukrainos pralaimėjimas gali būti pražūtingas žemyno saugumui.
Europos lyderiai baiminasi, kad jei Ukrainoje laimės V. Putinas, o D. Trumpas grįš į prezidento postą, kitos gali būti tokios šalys kaip Latvija ar Moldova.
Aptardamas šią perspektyvą, vienas aukšto rango Europos diplomatas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, neseniai pareiškė: „Tai yra dalykai, kurie man neduoda miegoti naktimis“.
Parengta pagal „Politico“ inf.
